Skip to content Skip to navigation

Ir pakilo tauta – nepabūgus mirties

Pateikta: 2018-01-12 15:21 (atnaujinta: 2018-01-15 09:31)
Kretingiškiai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Parlamento rūmų. 1991-01-121991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų. Keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista. Jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
 
Dėl tėvynės laisvės savo gyvybes paaukojo Loreta Asanavičiūtė, kuriai tuomet buvo 24-eri, 22-ejų Virginijus Druskinis, 14-metis Darius Gerbutavičius, 22-ejų Rolandas Jankauskas, 25-erių Rimantas Juknevičius, 39-erių Alvydas Kanapinskas, 52-ejų Algimantas Petras Kavoliukas, 25-erių Vidas Maciulevičius, 29-erių Titas Masiulis, 36-erių Alvydas Matulka, 54-erių Apolinaras Juozas Povilaitis, 14-metis Ignas Šimulionis, 44-erių Vytautas Vaitkus, 50-metis Vytautas Koncevičius.

Virtuali paroda „Skambėkit, Tėvynės varpai“

Pateikta: 2018-01-11 15:32 (atnaujinta: 2018-01-15 14:10)
Iš knygos „Bokšto gynimas“, Vilnius, 2000, p. 681991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje. Tą dieną apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų: keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista – jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
 
Po 27 metų į kai kuriuos tų dienų įvykius žvelgiame kiek kitaip, bet šios dienos svarbos niekas nesumenkins – tai buvo masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento rūmus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.

Kazio Grižo kapas paskelbtas nacionaliniu kultūros paveldo objektu

Pateikta: 2018-01-11 09:16 (atnaujinta: 2018-01-11 15:10)
Rokiškio apskrities viešosios policijos policininkas Kazys Grižas. Apie 1923–1925 m. Nuotrauka iš Gyčio Grižo (Vilnius) asmeninio archyvo.Kretingos II senosiose kapinėse, pagrindinio tako kairėje pusėje stovi rausvo granito obeliskas, ženklinantis Nepriklausomybės kovų dalyvio, Kretingos policijos nuovados viršininko Kazio Grižo (1902–1927) kapą.
 
Kazys Grižas gimė 1902 metų sausio 12 dieną Kauno gubernijos Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskrities Kamajų valsčiaus Gučiūnų kaimo valstiečio Kazimiero Grižo šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusų karinei valdžiai įsakius gyventojams evakuotis į Rusijos imperijos gilumą, 1915 metais su artimaisiais tapo karo pabėgėliu ir atsidūrė Tuloje.

Žymieji Kretingos litvakai

Pateikta: 2018-01-08 09:01 (atnaujinta: 2018-01-08 15:46)
Bereko Joselevičiaus (1764–1809) atminimo ženklas Litvakų atminimo sode Medsėdžiuose, Plungės r. sav. (pastatė Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, lėšas skyrė Karina ir Alenas Cimbleriai, Londonas; 2014 m.). Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.
 
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.

LRT Kultūra laida „Stop juosta“ – Kretingoje!

Pateikta: 2018-01-04 15:52 (atnaujinta: 2018-01-17 08:15)
TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.
 
Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, sausio 7 d. 13.30 val. per LRT Kultūrą.
 
Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje. Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis. 15 miestų – nuo Biržų iki Vilkaviškio, nuo Kretingos iki Ukmergės.
 
Maršrutas Nr. 41 – Kretinga

Pašventintas atnaujintas Mergelės Marijos altorius

Pateikta: 2017-12-29 21:53 (atnaujinta: 2017-12-29 22:27)

Altoriaus šventinimo iškilmės. Fot. J. Klietkutė Šv. Kūčių išvakarėse Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai  bažnyčioje Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas iškilmingai pašventino restauruotą Mergelės Marijos altorių.

Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje

Pateikta: 2017-12-28 17:38 (atnaujinta: 2017-12-29 13:08)

Kretingos aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastatas, kuriame 1808 m. buvo įrengta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonija. Fot. Kostas Jagutis. 1939 m. Kretingos muziejus (KM-IF1522) Šiemet sukanka 215 metų nuo Kretingos evangelikų liuteronų parapijos įsteigimo ir 120 metų nuo dabartinės bažnyčios statybos darbų pradžios. Šiame straipsnyje norėčiau supažindinti mūsų laikraščio skaitytojus su evangelikų liuteronų parapijos bažnyčių pastatais, stovėjusiais Kretingoje XIX amžiuje.

Laimingų šv. Kalėdų ir Naujų 2018 metų!

Pateikta: 2017-12-28 12:55 (atnaujinta: 2018-01-04 15:55)

Kaip greit metai prabėgo! Taip ir visas gyvenimas.
Todėl reikia naudotis juo... Rimtam darbui reikalingas nusiteikimas...
Ir širdies lavinimas yra ne mažiau reikalingas...

Ėgliškių piliakalnis – istorinė Kretingos piliavietė

Pateikta: 2017-12-18 08:48 (atnaujinta: 2017-12-29 13:08)
Piliakalnio su alkakalnio panoraminis vaizdas skrydyje iš šiaurės vakarų pusės. Fot. Algirdas Mulvinskas. 1996 m. gegužės 7 d. Kretingos muziejus (KMIFR, IF-3972)Artėjant 2017-ųjų metų pabaigai, Piliakalnių metų straipsnių ciklą norėčiau baigti pasakojimu apie Ėgliškių (Andulių) piliakalnį. Tarp Kretingos ir Kretingalės prie Dangės, Degalo ir Šaltupio upių santakos rymantis piliakalnis priešistoriniais laikais buvo svarbiausia Kretingos apylinkėje gyvenusių kuršių tvirtovė. Jame tradiciškai lokalizuojama istorinė, 1253–1290 metų Livonijos ordino dokumentuose minima Kretingos pilis.
 

Dvaro menų festivalio baigiamasis renginys

Pateikta: 2017-12-13 09:12 (atnaujinta: 2017-12-13 09:38)

2017 m. nuo spalio 7 d. Kretingos muziejuje tvyrojo grafų Tiškevičių legendų dvasia – iki pat gruodžio 9 dienos vyko IV-asis Dvaro menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, kurio metu muzikinio lobyno legendas įkūnijo „Mėmelio kvartetas“, Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), instrumentinis ansamblis „4Tango“, bardas Gediminas Storpirštis, aktorė Ligita Kondrotaitė, aktorė Virginija Kochanskytė, Giedrė Zeicaitė (sopranas), Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas), Čiurlionio kvartetas, Veronika Pavilionienė, Petras Vyšniauskas (saksofonas), Kretingos meno mokyklos respublikinių, tarptautinių konkursų laureatai.

Gruodžio 9 d. Žiemos sode vyko baigiamasis Dvaro menų festivalio renginys „Legendinių operečių ir miuziklų perlai“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Dalia Kužmarskytė, Loreta Ramelienė ir Steponas Zonys klausytojus pakvietė į užburiantį operų, operečių ir miuziklų pasaulį.

Renginio nuotraukų galerija...

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos