Skip to content Skip to navigation

Žiemos sode dirbo aukštalipiai-arboristai

Pateikta: 2017-09-21 10:32 (atnaujinta: 2017-09-21 14:50)


© Dariaus Šypalio foto

Š. m.  rugsėjo 18 d. Kretingos dvaro rūmų žiemos sode darbavosi Vilkaviškio įmonės „Arborita ir Ko“ specialistai – aukštalipiai arboristai – medžių genėjimo profesionalai, kurie genėjo aukščiausius Žiemos sodo medžius: stambialapį fikusą ir aukštąją araukariją. Jie pakoregavo araukarijos viršūnę: iš išaugusių trijų, paliko tik vieną. Nugenėjo fikuso nudžiūvusias šakeles, išretino dalį lajos.

KRETINGOS MUZIEJAUS KULTŪRINĖ SVETINGUMO PROGRAMA MOKSLEIVIAMS „LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ“

Pateikta: 2017-09-19 14:28 (atnaujinta: 2017-09-19 14:34)

2017 m. rugsėjo 28 d. – gruodžio 31 d.
Įgyvendindama Vyriausybės programą ir siekdama užtikrinti vaikų ir jaunimo kultūrinių kompetencijų ugdymą ir kultūros prieinamumą, Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos muziejų asociacija, inicijavo specialią muziejų kultūrinio svetingumo programą moksleiviams – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“.
„Kultūra yra vertybinio ugdymo pagrindas. Kultūra besidomintis, kultūrą vartojantis, kultūra gyvenantis žmogus visada bus iniciatyvus, išmanus ir aktyvus. Jis visada bus pilietis, ko Lietuvai ir trūksta“, – pabrėžė ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Pasak L. Ruokytės-Jonsson, programa „Nemokami muziejai – moksleiviams“ pradedama nuo muziejų ir pilotinės nemokamos specialios muziejų programos moksleiviams „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“, skirtos Valstybės atkūrimo šimtmečiui.
 
Kretingos muziejus prisijungia prie svetingumo programos ir kviečia moksleivius į nemokamus renginius (būtina išankstinė registracija)

Kretingos burmistras Tomas Dambrauskas

Pateikta: 2017-09-18 09:04 (atnaujinta: 2017-09-18 09:18)

Tomas Dambrauskas, Kretingos burmistras ir Kretingos apskrities tarybos narys. Nežinomas fotografas. Apie 1938 m.

Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Kretinga turėjo miesto savivaldos teisę. Miestui valdyti miestiečiai rinko tarybą, kurią sudarė 9 nariai. Tarybos nariai išsirinkdavo burmistrą, kuris vadovavo tarybos veiklai ir buvo aukščiausias miesto vykdomosios valdžios atstovas. Pirmuoju tarpukario Kretingos burmistru 1924 metais tapo Jonas Paulauskas iš Platelių valsčiaus Mačiūkių kaimo. 1934 metais jį pakeitė žurnalistas ir savivaldybininkas Tomas Dambrauskas, kilęs iš Suvalkijos.
 
Tomas Dambrauskas gimė 1899 metų spalio 14 dieną Rūdos kaime, esančiame tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, į vakarus nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės Gižų seniūnijos centro Gižų gyvenvietės.

SENOSIOS ĮPILTIES MARIJOS KALNELIS

Pateikta: 2017-09-11 08:50 (atnaujinta: 2017-09-11 09:06)

Piliakalnio planas. 1960 m. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4-12

Senosios Įpilties gyvenvietės šiaurės vakariniame pakraštyje, Įpilties ir Graistupio upelių santakoje priešais Pilies kalną, menantį kryžiuočių sudegintą istorinę Įpilties (Impilties) pilį, stūkso neišvaizdus ir mįslingas piliakalnis, vadinamas Marijos kalneliu. 
 
***
 
Marijos kalnelis registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir saugomas kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.

Ekspoziciją papildė atnaujinti „šiepai“

Pateikta: 2017-09-06 08:38 (atnaujinta: 2017-09-06 08:50)

Kretingos muziejaus etnografi nės ekspozicijos „Saulės ratu“ lankytojai joje nuo šiol galės apžiūrėti du naujus unikalius eksponatus – daugiau negu 200 metų senumo virtuvinius bufetus („šiepas“). Jie atnaujinti muziejininkams parengus ir įgyvendinus projektą „Kretingos muziejuje saugomų medinių baldų restauravimas“.
 
„Kretingos muziejaus Etnografijos skyriuje saugomos eksponatų kolekcijos atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį, papročius ir tikėjimą. Vieną iš tokių kolekcijų sudaro baldai – bufetai, spintos, lovos, kraitinės skrynios, suolai ir stalai. Tarp jų – 5 unikalūs bufetai ir spintos (šiepai), XIX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, – „Švyturiui“ pasakojo muziejaus vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

AUKSŪDŽIO PILALĖS

Pateikta: 2017-09-03 18:17 (atnaujinta: 2017-09-03 18:18)


Pilalės, Pilaitės kalno, Pilkalnio vaizdas iš rytų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2013 m.

Tarp Darbėnų ir Senosios Įpilties, abipus kelio į Skuodą, plyti vienas seniausių pajūrio krašto kaimų – Auksūdys. Pasakojama, kad jame priešistoriniais laikais veikė svarbi apylinkės pagonių šventykla, kurioje degusi šventoji ugnis ir buvo aukojamos aukos dievams. Dėl to, esą, kaimas buvęs pavadinta Auksūdžiu, t. y. Aukų kaimu. Šiandien gilią priešistorę mena kaime išlikę archeologijos paminklai – kapinynai, apeiginė vieta, atsitiktiniai archeologiniai radiniai, mitologiniai akmenys ir pora Pilalių – tariamų piliakalnių.

KRETINGOS MUZIEJAUS RENGINIAI 2017 m. rugsėjo mėn.

Pateikta: 2017-08-31 12:38 (atnaujinta: 2017-09-18 09:17)

Rugsėjo 8 d. 17.00 val. literatūrinė popietė „Susitikimai“ Muziejaus Baltojoje salėje. Dalyvauja poetas Viktoras Rudžianskas, publicistė Regina Jasukaitienė, literatūros kritikas Edmundas Kazlauskas.

  • 17.30 val. fotomenininkų Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų parodos atidarymas Muziejaus parodų salėje.
Rugsėjo 9 d. 14.00 val. Knygos „Pakutuvėnai. Kaimo istorija“ (aut. Jolanta Klietkutė) pristatymas Baltojoje salėje.
 
Rugsėjo 15 d. 14.00 val. architekto Edmundo Giedrimo jubiliejinės tapybos darbų parodos „Kretingos krašto ženklai“ atidarymas Muziejaus Baltojoje salėje.

Paroda „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400“ virtualiai

Pateikta: 2017-08-31 12:25 (atnaujinta: 2017-08-31 14:16)

Paroda, skirta Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejui, pasibaigė.
Nespėjusius jos aplankyti kviečiame užsukti bent virtualiai ir lėtai lankytojo žvilgsniu susipažinti su parodos eksponatais:

VALĖNŲ PILIAKALNIS – KRETINGOS ĮKŪRĖJO ARMONO PILIAVIETĖ?

Pateikta: 2017-08-30 09:52 (atnaujinta: 2017-08-30 10:03)


Valėnų, Šudabarzdžių (Kėkštų), Vitinių ir Sarčių (Cartų) kaimų žemių ribų planas. 1938 m.

Į pietus nuo Kretingos miesto, rajono pietvakariniame pakraštyje prie Dangės upės stūkso Pajūrio žemumai būdingas krantinis piliakalnis, esantis Valėnų kaimo žemių vakarinėje dalyje. Manoma, kad ant jo tautų kraustymosi laikotarpiu stovėjo legendinio Kretingos įkūrėjo, gotų karaliaus Armono pilis, menanti seniausias Kretingos miesto istorijos ištakas.

SENOSIOS ĮPILTIES KARO KALNAS

Pateikta: 2017-08-28 08:39 (atnaujinta: 2017-08-28 08:50)


Piliakalnis iš pietvakarių pusės. Juozo Mickevičiaus nuotr., 1959 m. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys

Gilias istorines šaknis turintis Senosios Įpilties kaimas didžiuojasi piliakalnių gausumu. Jo žemėse vienas netoli kito išliko net trys piliakalniai, menantys senųjų šio krašto gyventojų kuršių kovas su priešais. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie atokiausiai nuo kaimo nutolusį, pačiame Kretingos rajono ir Lietuvos valstybės paribyje prie Šventosios upės stūksantį Karo kalną.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos