Skip to content Skip to navigation

Dokumentinio filmo „Malonė“ peržiūra su režisiere Dalia Kancleryte

Pateikta: 2018-09-18 10:54 (atnaujinta: 2018-09-21 14:40)

Br. Astijus OFM turėjo skubiai išvykti, tad filmą su režisiere Dalia Kancleryte pristatys Toronto bendruomenėje gyvenęs brolis Bernardas Belickas OFM.

2018 m. rugsėjo 21 d. (penktadienį) 16.00 val. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje (Vilniaus g. 20) režisierė Dalia Kanclerytė ir Bernardas Belickas OFM pristatys dokumentinį filmą „Malonė“.

Renginys nemokamas.
 
Filmas „Malonė“ – tai brolių pranciškonų puoselėta lietuvių emigrantų tikėjimo, kalbos, kultūros išlikimo istorija užjūryje – Kanadoje. Lietuviai emigrantai privalėjo įsikurti, išlaikyti tikėjimą, lietuvybę, tad pamažu ėmė burtis Toronto mieste, kur 1953 m. kartu su broliais pranciškonais įkūrė Toronto Prisikėlimo parapiją
 
Filmo trukmė 45 min., videostudija „Pakūta“, 2010 m., režisierė Dalia Kanclerytė, prodiuseris Gediminas Numgaudis, operatorius Laisvis Karvelis, montažo režisierė Marija Drungilaitė, garso režisieriai Vacys Leikus, Mindaugas Daugėla.

Mėguvos gatvės istorija

Pateikta: 2018-09-18 13:26 (atnaujinta: 2018-09-19 09:15)
Karolštato (Kretingos) miesto 1771 m. planas. Aut. Pranciškus Jodka
Kai kurie Kretingos rajono politikos ir visuomenės veikėjai siūlo pakeisti Kretingoje esančios Mėguvos gatvės pavadinimą. Ši gatvė XVIII a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje buvo dvasinis-religinis Kretingos žydų bendruomenės centras, kuriame stovėjo judėjų maldos namai (sinagoga, kloizai), religinė mokykla (betmidrašas), gyveno rabinas. Dėl to siūloma gatvę pervadinti Sinagogos vardu.
***
Istorijos šaltiniai liudija, kad keičiantis istorinėms epochoms Mėguvos gatvė Kretingoje ne kartą keitė savo vardą, o krašte vykę politiniai ir socialiniai santykiai ne sykį kaitaliojo jos gyventojus. Per Kretingos (Karolštato) miesto 410-metį gatvė turėjo mažiausiai septynis vardus.

Iš užmaršties prikėlė kraštotyros draugiją

Pateikta: 2018-09-13 15:53 (atnaujinta: 2018-09-19 09:14)
 
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje praėjusį penktadienį vyko popietė „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“ bei surengta šiai temai skirta spaudinių paroda. Tai buvo pirmasis renginys iš trijų, į kuriuos muziejininkai pakvies projekto „Lietuvos muziejų kelias“, šiemet pristatančio Nepriklausomybės metų ženklus, metu.
 
Padėkojo krašto istorijos saugotojams
„Kraštotyros draugijos buvo mažieji kultūros sąjūdžiai. Jų veikloje dalyvavę žmonės neleido pamiršti tautiškumo istorijos, namuose kaupė ir taip ateities kartoms išsaugojo ir materialinius, ir dvasinius kultūros lobynus. Kaip savo laiku, skatinant lietuvybę, svarbų vaidmenį suvaidino bažnyčia, taip kraštotyrininkų draugijos „uždegė“ žmones saugoti savo krašto paveldą. Gaila, kad šios organizacijos veikla išblėso, nunyko, reikėtų jos veiklą atgaivinti. Būtent todėl kraštotyros draugija pasirinkta Nepriklausomybės metų ženklu, būtent todėl iš užmaršties prikėlėme žmones entuziastus, kurie, negaudami jokio atlygio, skiepijo meilę savo kraštui, jo istorijai, lietuvybei“, – sveikindama popietės dalyvius kalbėjo muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Dokumentinio filmo „Kartu su Lietuva“ peržiūra – 2018-09-14

Pateikta: 2018-09-12 16:05 (atnaujinta: 2018-09-18 10:59)

2018 m. rugsėjo 14 d. (penktadienį) 16.00 val. kviečiame į režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Kartu su Lietuva“ peržiūrą Kretingos muziejaus Baltojoje salėje (Vilniaus g. 20, Kretinga).

Filmo trukmė 55 min.

Po peržiūros kviesime diskusijai, pokalbiams.

Sovietų armijai antrą kartą užėmus Lietuvą, kaip ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, svarbiausia buvo kuo greičiau sovietizuoti visas gyvenimo sritis ir įtvirtinti savąją tvarką. Besipriešinantys okupacijai, visi kurie kovojo aktyvią ar pasyvią Laisvės kovą, buvo priversti savo gyvenimą derinti su pakitusiomis sąlygomis, su gyvenimu miške ar besislapstant. Lietuvos Katalikų Bažnyčia neliko Laisvės kovų nuošalėje. Nors Bažnyčios hierarchai negalėjo jos atvirai palaikyti, tačiau patriotiškai nusiteikę dvasininkai šią kovą rėmė kitais būdais“.

Paroda „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“

Pateikta: 2018-09-10 09:06 (atnaujinta: 2018-09-12 16:15)
Kraštotyra – teminis ar išsamus regiono vietovių ir gyvenviečių tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalių visuomenės atstovų. Tai pagalbinė istorijos tyrimų šaka, daugiausia tyrinėjanti etnologiją ir kultūrinę antropologiją. Kraštotyra yra svarbi mokslui, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimui bei meilės gimtajam kraštui ugdymui.

Kviečiame į audimo mokymus „Poška staklės naujoj gryčioj“

Pateikta: 2018-09-06 11:13 (atnaujinta: 2018-09-06 11:14)
Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre rugsėjo–gruodžio mėn. organizuojami audimo mokymai „Poška staklės naujoj gryčioj“, kurių metu lankytojai susipažins su turtingomis Žemaitijos regiono audimo tradicijomis, mokysis apmesti rankines stakles, išausti tradicinių raštų audinius.
 
Audimo amato mokys tautodailininkė Ingrida Šilgalytė, audimo meną perėmusi iš šviesios atminties meistrės Reginos Jablonskienės.
 
Užsiėmimai vyks Tradicinių amatų centre, adresu Vilniaus g. 37, Kretinga Mokymų pradžia – rugsėjo 21 d.14.00 val.
 
Kviečiame visus, siekiančius saviraiškos ir norinčius išmokti austi rankinėmis audimo staklėmis, iki rugsėjo 20 d. registruotis Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriuje tel. (8 445) 77 612 arba el. paštu j.paulauskiene[eta]kretingosmuziejus.lt.
 
Dalyvių skaičius ribotas.
 
Audimo mokymai nemokami.

Popietė „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“

Pateikta: 2018-08-31 11:51 (atnaujinta: 2018-09-12 16:16)
Rugsėjo 7 d.
14.00 val. kviečiame į popietę „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“ Kretingos muziejaus Baltojoje salėje (Vilniaus g. 20, Kretinga).
Popietės metu veiks spaudinių paroda, skirta Kretingos kraštotyros draugijai.
15.00 val. Kretingos III amžiaus universiteto fotografų klubo „Foto akimirka“ narių kūrybos paroda „Lietuva – tėvynė mano“ Kretingos muziejaus parodų salėse.
Kviečiame dalyvauti visus besidominčius Kretingos krašto praeitimi, susipažinti su įdomiais žmonėmis, pabūti kartu, pasidalinti mintimis.

Lietuvos muziejų kelio „Nepriklausomybės metų ženklai“ renginiai Kretingos muziejaus Baltojoje salėje

Pateikta: 2018-08-28 16:34 (atnaujinta: 2018-09-18 13:49)
Rugsėjo 7 d. 14.00 val. popietė „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“, spaudinių paroda.
Rugsėjo 7 d. 15.00 val. Kretingos III universiteto fotografų klubo „Foto akimirka“ narių kūrybos paroda „Lietuva – tėvynė mano“ Kretingos muziejaus parodų salėse.
Rugsėjo 14 d. 16.00 val. režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Kartu su Lietuva“ peržiūra.
Rugsėjo 21 d. 16.00 val. dokumentinio filmo „Malonė“ peržiūra ir susitikimas su režisiere Dalia Kancleryte.

Juozapas Tiškevičius – primirštas Lietuvoje vienas stambiausių XIX amžiaus žemvaldžių ir investuotojų

Pateikta: 2018-08-20 10:50 (atnaujinta: 2018-08-20 11:19)
Juozapas Tiškevičius Paryžiuje. Fot. L. Lafonas. Apie 1864 m.Kretingos istorijoje reikšmingus pėdsakus paliko ne tik miesto, mokyklos, vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjas, žymus Lietuvos karvedys Jonas Karolis Chodkevičius, bet ir XIX amžiuje Kretingos dvaro valdas valdęs Juozapas Tiškevičius (1835-1891), garsėjęs kaip vienas turtingiausių ir įtakingiausių XIX amžiaus Lietuvos žemvaldžių, aktyvus naujų technologinių sprendimų ir inovacijų šalininkas, pramonės įmonių kūrėjas.
 
Jis gimė ir augo grafų Tiškevičių giminės II (Biržų) linijos atstovo, Trakų Vokės, Valažino ir Palangos dvarininko, Ašmenos apskrities bajorų maršalkos Juozapo Mykolo Tiškevičiaus (1805–1844) ir iš Labūnavos dvaro (Kėdainių r.) kilusios Onos Zabielaitės (1807–1857) šeimoje.

Į atgimusią Tiškevičių koplyčią sugrįš restauruotas Sofijos Tiškevičienės sarkofagas

Pateikta: 2018-08-13 09:28 (atnaujinta: 2018-08-13 09:38)
Grafienė Sofija Tiškevičienė. V. Čižo ir F.Lopatinskio fotoateljė. Vilnius, 1876 m.Artėja prie pabaigos Kretingos grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus restauravimo darbai. Sutvarkytame mauzoliejaus rūsyje jau paruoštos vietos, į kurias turės grįžti karstai su juose palaidotų didikų palaikais. Su nekantrumu laukiama iš metalo restauratoriaus Gintaro Kazlausko dirbtuvių sugrįžtant puošnaus grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofago. O vilniečiai restauratoriai neseniai išsivežė kapų plėšikų smarkiai pažeistą grafienės Sofijos Tiškevičienės sarkofagą, kurio atnaujinimo darbai užtruks iki šių metų gruodžio mėnesio.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos