Skip to content Skip to navigation

Artėja Oninės...

Artėja Oninės...

Pateikta: 2018-07-05 10:44 (atnaujinta: 2018-07-05 11:26)
2017-07-25 Onos per Onines žaliuojančių linų lysvėje, prie Amatų centroVardas Ona yra kilęs iš hebrajiško žodžio hanna – „malonė".
„Daug kur Onos kultas yra susijęs su jos dukterimi – švč. Mergele Marija. Kadangi savo įsčiose šventoji Ona išnešiojo pasaulio viltį, jos apsiaustas yra žalias, tad Bretanėje jai meldžiamasi per šienapjūtę. Kaip dailidės Juozapo uošvė, o ypač kaip gyvas nekaltai pradėtos Mergelės Marijos „tabernakulis“, ji globoja visus, kurie dirba su mediena – dailides, baldžius, medinių namų statytojus. Kadangi pati saugojo Mariją kaip brangenybę skrynelėje, ji globoja auksakalius ir netgi statinių dirbėjus. Onos lobis buvo Mergelė Marija, todėl ji globoja kalnakasius, kasančius žemės gelmėse slypinčius turtus. Ona mokė Mariją palaikyti namuose švarą, todėl globoja šluotų gamintojus; mokė austi, todėl globoja audėjus; mokė siūti, todėl globoja siuvėjus ir visus, kurie audžia, parduoda audinius ir siuva, taip pat ir nėrėjas; vienoje legendoje minima, kad ji mezgusi pirštines, todėl yra pirštinių gamintojų globėja. Kaip taupi namų šeimininkė, ji yra prekiautojų sendaikčiais globėja. Kaip Marijos, Stella maris, motina, ji globoja jūrininkus. Ir dar ji globoja krikščionių šeimas ir našles.
 
2017-07-25 Onos po žydinčiomis Dvaro parko liepomis su žemaitiškai rašančiais kūrėjaisOnos pagalbos prašo nevaisingos šeimos, nėščios moterys, jos meldžiama gelbėti nuo skausmų per sunkų gimdymą; kaip Mergelės Marijos motinos, jos prašoma padėti gerai išauklėti vaikus. Kadangi Jėzus Onai suteikė lengvą ir ramią mirtį, jos meldžiama padėti gražiai numirti. Onos diena yra antradienis, nes manoma, kad ji mirusi tą dieną.
 
Paveiksluose Ona su Joakimu vaizduojami ir kartu, ir atskirai. Joakimo atributas yra du balandžiai, skirti paaukoti Šventykloje, bet dažniausiai jis vaizduojamas kartu su Ona prie Aukso vartų, kur jiedu yra tarsi vienas kito atributas. Labai dažnai Ona vaizduojama mokanti mažąją Mariją skaityti Šventąjį Raštą.
 
2016-07-26 Šv. Uonė – Dounas puonėIkonografijoje Ona pasirodo kaip geroji senelė: ją matome su mergaite Marija, kuri iš esmės yra pagrindinis jos atributas, ir su Marija, laikančia ant rankų Kūdikėlį Jėzų. Yra du šios tematikos paveikslų tipai, vienas paprastesnis, kur Ona myluoja Jėzų, kitas labiau hierarchinis – figūros atkreiptos veidu į žiūrovą ir pavaizduotos taip, tarsi viena būtų kitos karališkas sostas.“ („Šventieji globėjai ir jų simboliai“. Fernando ir Gioia Lanzi. Alma littera)
 
Ona šimtmečiais buvo populiariausias moteriškas vardas Lietuvoje.
 
2016-10-28 Onų Rudens lapų skrybėlių popietėOnas taikliai apibūdina liaudiški posakiai: „Šventa Ona – duonos ponia“, „Ateina Onutė su šviežia duonute“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“, tuo įsitikinau, kviesdama varduvininkes ir su jomis pabendravusi ne vienoje muziejuje vykusioje popietėje. 
 
Prieš tris metus į pirmąsias ruginės duonos raugu kvepiančias vardines susirinko aštuonios varduvininkės: iš Mažeikių rajono kilusi Kretingoje gyvenanti Ona Jonikienė, buvusi klaipėdietė, jau 33 metus kretingiškė Onutė Trakienė, į mūsų miestą iš Alytaus atsikėlusi dzūkė Ona Jonauskienė, Kurmaičiuose gyvenanti nuo Jurbarko kilusi dūnininkė Ona Žiubrienė, vaikystę Grūšlaukėj praleidusi dabar Padvariuose gyvenanti Ona Stončienė, dar 1955-aisiais į Kretingą iš Prienų atvažiavusi Ona Martinavičienė, Darbėnuose, Auksodžio kaime gyvenanti Ona Lūžienė ir prieš 46 metus iš Žemaitijos sostine tituluojamų Telšių į Darbėnus atvykusi Ona Maksvytienė.
 
2014-04-07 Onos su Velykų BabkaVisas jas sveikino su dideliu glėbiu nupjautų rugių pasitikusi tikra mūsų krašto „duonos ponia“, sertifikuoto tautinio paveldo produkto – duonos – kepėja darbėniškė Vida Viskontienė, kuri ne veltui ta duonos ponia yra: jos krikšto vardas yra Ona.
 
Pirmosios dvi popietės su Onomis buvo surengtos per Šv. Agotos ir Šv. Jurgio šventes, vėliau, – rudenį, iš klevo lapų atkakliai ir kantriai mokomos viešnios iš Estijos, lietuvės Kazimieros, bandėme pasipuošti savo rudens lapų skrybėlaitėmis... O prieš metus, per patį liepų žydėjimą, Oninių ir Jokūbinių sandūroje, susėdome po sena, dvaro laikus menančia liepa išvien su žemaitišką žodį puoselėjančiais Kretingos ir Skuodo krašto kūrėjais, kurie dalinosi savo šnekos gražumu ir tarpusavio bendrystės džiaugsmu.
 
Kadangi Oninės – laukų derliaus brandos metas, per Šv. Oną būdavo privalu baigti rugiapjūtę: jeigu kieno laukuose iki Šv. Onos rugiai nenupjauti, tas – prastas „gaspadorius“. Išvarę paskutines pradalges ir surišę paskutinius pėdus, pjovėjai ir rišėjos iš rugių nupindavo vainiką, papuošdami jį gėlėmis. Rinktos kuo šviesesnių spalvų gėlės, kad ir naujojo derliaus duona būtų kuo baltesnė. Pabaigtuvių vainikas buvo atnešamas šeimininkams, įteikiamas skaitant iškilmingą oraciją, o šeimininkės darbininkams įteikdavo sūrio...
 
Tad, tęskime gražią tradiciją. Mielos savo namų šeimininkės Onos ir Onutės, kad turėtumėte sūrio, kviečiame Jus Šv. Onos dienos išvakarėse liepos 25-ąją, po 13.00 val. susitikimo su kretingos krašto kūrėjais dvaro parke (prie floristinės kompozicijos „Lietuvai 100“), kviečiame jus į muziejaus amatų centrą jo pasigaminti...
 
Pasitiksime su šaunių vyrukų muzikiniais sveikinimais...
 
 
 
Parengė Roma Luotienė