Skip to content Skip to navigation

„Atminties laiškai“ Sigitos Onos Urbonienės atminimui

„Atminties laiškai“ Sigitos Onos Urbonienės atminimui

Pateikta: 2020-09-07 12:38 (atnaujinta: 2020-09-07 16:03)

Dukra Neringa Urbonaitė Jacikevičienė jaudinančais žodžiais prisiminė Mamą. Fotografavo Jolanta Klietkutė 2020 m. rugsėjo 4 dieną Kretingos dvaro rūmų verandoje uždegta žvakele, tylos minute ir trumpa valandėle buvo pagerbta Sigita Ona Urbonienė, ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros Mokytoja, muziejaus folklorinio ansamblio „Volungėlė“ siela, Bažnyčios Sumos choro choristė, 2018 Metų senjorė, Trečiojo amžiaus universiteto literatų klubo „Posmas“ vadovė, Kultūros centro retro ansamblio „Gija“ organizatorė, šauniausia Močiutė, Moteris, kuri dievino jūrą ir būdama smulkutė, trapi, kaip ta kopų pušelė, nenustodavo šypsotis visiems net ir sunkiai sirgdama... Jos dėka virė mūsų miesto kultūrinis gyvenimas muziejuje, kultūros centre, bažnyčioje, mokykloje...

Retro muzikos ansamblio „Gija“ solistės ir vadovė Kristina Rimienė. Fotografavo Jolanta Klietkutė Tądien atminties laiškus Sigitai Urbonienei skaitė artimiausi jos bičiuliai, gyvenimo sielos ir širdies bedražygės Retro muzikos ansamblio „Gija“ solistės ir vadovė Kristina Rimienė.

Atminimo valandoje dalyvavo gerbiamas Kretingos rajono Garbės pilietis, LR Seimo narys Antanas Vinkus, kuris pažįsta kiekvieną Kretingos krašto žemės lopinėlį, paspaudžia ranką ir senam, ir jaunam, padrąsina įkvepiančiomis kalbomis ir padeda kiekvienam į jį besikreipiančiam, esančiam bėdoje... Nenuostabu, kad būdama sunkios ligos patale Sigita Urbonienė taip pat kreipėsi į Jį nepaprastai nuoširdžiu, viltingu laišku.

Atminties laiškus Sigitai Urbonienei skaitė artimiausi jos bičiuliai. Fotografavo Jolanta Klietkutė „Salomėjiškasis“ Sigitos Urbonienės bičiulis Juozas Maksvytis, kurio eilių nuoširdumas, banguojanti ritmo tėkmė, visiems suprantama žodžių simbolika, persipynusi vaizdinėmis metaforomis subūrė gausų jo poezijos gerbėjų ratą, kuris išguldo žodžius popieriaus lape taip, kad skaitant ir ašara nukrenta, ir juoko banga nuvilnija... J. Maskvytis prisiminė savo gyvenimo kelią, kuris nuolat ėjo greta Sigitos Onis Urbonienės.

Dukra Neringa Urbonaitė Jacikevičienė jaudinančais žodžiais prisiminė Mamą. Muziejaus bendruomenei atvežė labai brangią dovaną – Mamos foto albumą.

Retro dainų melodijos sūpavo, sukosi, už dvaro rūmų verandos stiklų, vėjyje šoko mežių šakos, pleveno lapeliai ir rodėsi, kad Ji yra čia, su mumis, štai atsistos, išsives šokiui kurį žiūrovą, ir plevens šokyje jos platus sijonas, ir šypsosis lūpos...

Šypsosi... iš amžinybės...

Renginio nuotraukų galerija...

Roma LUOTIENĖ, Jolanta KLIETKUTĖ