Skip to content Skip to navigation

Dvaro parke pasodino Gyvybės medį

Dvaro parke pasodino Gyvybės medį

Pateikta: 2019-05-20 12:49 (atnaujinta: 2019-05-20 15:16)
Ąžuoliuką pasodinus: iniciatyvos sumanytojas Valentinas Dilginas, muziejaus vyr. muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė ir šilutiškiai tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai. Fot. Jolantos Klietkutės
Kretingos muziejaus parodų salėse balandžio pabaigoje buvo atidaryta Klaipėdos krašto tautodailininkų kūrybos darbų paroda „Žemaičių tradicijos“, kurioje savo darbus pristatė daugiau negu 80 autorių. Vienas iš jų – tapytojas ir medžio drožėjas kretingališkis Valentinas Dilginas – visus nustebino performansu: į parodą jis atvežė kibirą su ąžuoliuku. Šį trečiadienį medelis pasodintas Dvaro parke.
 
Gamtoniu prisistatančio menininko teigimu, tai – Pasaulio arba gyvybės medis. „Pirminė reikšmė „pa – saulis“ – tai šviesi vieta po saule, universalus simbolis, susiformavęs žalvario amžiuje. Horizontalios ir vertikalios erdvės samprata sukuriama binarine opozicija „Žemė – Dangus“. Augalai, gyvūnai, žmogus – kaip kosminė atrama. Horizontalioji pasaulio medžio struktūra – tai ritualai, žmonių dievų, mitinių būtybių. Vertikalioji erdvė – kosmologinė mitologinė sfera. Gyvybės pasaulio medį galima traktuoti kaip pasaulio ašį, kosminės sąrangos elementą. Medžioriai pašventina medžius, Žvėronys garbina šventuosius žvėris miškuose, o Gamtonis – visą gamtą ir žmones“, – aiškina V. Dilginas.
 
Ąžuoliukas Dvaro parke pasodintas pagal senąsias baltiškas apeigas. Fot. Jolantos Klietkutės
Medis – augimo, jėgos, stiprybės ir amžinosios gyvybės atsinaujinimo simbolis, jungtis tarp žemės ir dangaus. Pasak menininko, Kretingos dvaro parke pasodintas ąžuoliukas, kuris yra šventas medis, parkui suteiks jėgos, stiprybės, be to, primins, kad 2019-ieji buvo paskelbti Žemaitijos metais. „Šį ąžuoliuką, tokį vienintelį, radau augantį Ėgliškiuose ant šalia piliakalnio esančio alkakalnio, vadinamo Perkūnkalniu. Medelis Dvaro parke pasodintas pagal baltiškas senoviškas apeigas: į duobę pirmiausiai buvo įdėta obuolių – jie ir trąša, ir vaisingumo simbolis; duonos – dvasioms pamaitinti, gintaro ir jo dulkių – kad visada gintume savo šalį, rūpintumės ja, nes žodis „gintaras“ kilęs nuo žodžio „ginti“. Ąžuoliuką palaistėme šaltinio vandeniu, tad tikimės, kad gražiai prigis, augs, žaliuos, didins žmogaus jėgą ir energiją, saugos jį“, – „Švyturiui“ kalbėjo V. Dilginas, kuris domisi senąja baltų etnokultūra ir pasaulėžiūra, senosiomis apeigomis. Jis ragina visus žmones mylėti gamtą, sodinti medžius, pats Dvaro parke jų ketina pasodinti dar ne vieną.
 
Kaip sakė parodos „Žemaičių tradicijos“ koordinatorė, muziejaus vyr. muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė, toks performansas per dešimt metų, kai Kretingoje eksponuojamos Klaipėdos krašto tautodailininkų kūrybos darbų parodos, buvo pirmas. „Kai Valentinas ąžuoliuką atvežė, jis buvo su pernykščiais lapais. Muziejaus darbuotojos jį prižiūrėjo, laistė, ir jis labai gražiai sužaliavo. Menininkas ketina pats ir kuoliukus padaryti ąžuoliukui sutvirtinti, gali būti, kad jam draugiją palaikys ir daugiau tokių medelių“, – gražia iniciatyva pasidžiaugė D. Šorienė.
 
Sodinti ąžuoliuką padėjo ir šilutiškiai tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai. V. Raukčiui šiemet konkurso „Aukso vainikas“ regiono ture už taikomosios liaudies dailės kūrinius skirta pirmoji vieta.
 
Laima Stonkuvienė,
„Švyturys“, 2019-05-18