Skip to content Skip to navigation

Dvaro parko galiūnas

Dvaro parko galiūnas

Pateikta: 2020-04-22 09:37 (atnaujinta: 2020-04-22 10:10)

Buvusio prancūziškojo parko šiaurės vakarinis skveras nuo parterio pusės. Fot. Jolanta Klietkutė. 2018 m. Tikriausiai ne vienas vaikščiodamas Kretingos dvaro parke yra susimąstęs, kuris medis yra pats seniausias. Kuris galiūnas čia „įsikūrė“ ar buvo „įkurdintas“ seniausiai ir yra matęs daugiausiai dvariškių, galbūt ir kokią jų paslaptį ar meilės istoriją girdėjo… Vienareikšmiškai tai bus tikrai ąžuolas, tačiau kuris...

Prancūziškojo parko šiaurės vakarinis skveras nuo parterio pusės. Nežinomas fotografas. Apie 1915 m. Dainiaus Raupelio asmeninis rinkinys Kretingos dvaro parkas – vienas seniausių Lietuvoje išlikusių XVI – XVIII a. dvaro parkų. Iki mūsų dienų yra išlikę trys tikrai įspūdingų matmenų ąžuolai. Visi šie galiūnai auga netoli dvaro rūmų.

Pirmasis, augantis priešais dvaro rūmus yra 21 m aukščio ir 196 cm skersmens. Muziejaus darbuotojai jį nuo seno vadina „Senuoju dvaro ąžuolu“.

Antrasis auga netoli nuo jo, šalia tako vedančio į rūmus, jo aukštis – 25 m, o skersmuo – 170 cm, jis dažnai pavadinamas „Ąžuolu – Dramblio koja“, nes jo kamienas iš tiesų primena dramblio koją.

Ąžuolų grupė (ir ąžuolas „Dramblio pėda“) parterio pietinėje dalyje, įėjimas į parką ir buvusio šiaurės vakarinio skvero vieta nuo parterio rytinės pusės. Fot. Jolanta Klietkutė. 2018 m. Trečiasis auga netoli laiptų, vedančių link tvenkinio ir lopšelio – darželio „Eglutė“, jo aukštis – 25 m , o skersmuo – 188 cm, vardo jis iki šiol neturi. Pastarojo būklė yra blogiausia, jis išpuvęs, vidus išdegęs, nes kažkam pasirodė smagu jį padegti. Po padegimo į jo vidų buvo primesta akmenų ir užbetonuota. Tiesa, kada tai įvyko taip ir nepavyko sužinoti, bet tikrai iki 1992 m. (nuo 1992 m. Dvaro parką pradėjo tvarkyti Kretingos muziejus). Beje, kalbant su arboristais ir dendrologais paaiškėjo, kad tas padegimas jam gerokai prailgino gyvenimą, nes sudegė jo viduje įsiveisęs ir jį naikinęs grybas.

Ąžuolų grupė (ir ąžuolas „Dramblio pėda“) parterio pietinėje dalyje, įėjimas į parką ir šiaurės vakarinis skveras nuo parterio rytinės pusės. Fot. Paulina Mongirdaite. XX a. 1 deš. Dainiaus Raupelio asmeninis rinkinys Vertinant vien tik ąžuolų matmenis, – seniausias turėtų būti „Senasis dvaro ąžuolas“, nes jo skersmuo didžiausias. Bet vien skaičiai ne visada parodo tiesą. Šis ąžuolas yra taip vadinamo „laukų tipo“: jis visada augo atviroje vietoje, jam netrūko šviesos, todėl savo šakas plačiai į šonus skleisti, jis pradėjo pakankamai žemai. Tad „Senasis Dvaro ąžuolas“ gali būti jaunesnis nei atrodo.

Yra būdas nenupjaunant medžio, naudojantis Preslerio grąžtu, suskaičiuoti medžio rieves. Deja tikslaus ąžuolų amžiaus niekada taip ir nesužinosime, nes bent jau du iš jų tikrai yra pažeisti puvinio, tad medžio rievių suskaičiuoti neįmanoma.

Praėjusiais metais teko daug bendrauti su Lietuvos arboristų asociacijos direktoriumi Renaldu Žilinsku, su juo taip pat diskutavome, kuris gi iš jų galėtų būti seniausiais. Jis sakė, kad medžio amžių nustatyti nėra lengva, medžio matmenys priklauso nuo to kokiomis sąlygomis jis augo, kokiame dirvožemyje ir t. t. ir dažnai būna, kad plonesnis ąžuolas yra senesnis už gerokai storesnį. Jo nuomone Kretingos dvaro parke seniausias ąžuolas turėtų būti mūsų trečiasis (bevardis, išdegęs ir užbetonuotas) ąžuolas, jam turėtų būti daugiau negu 400 metų.

Dvaro oficina (vasarnamis) ir šimtametis ąžuolas parko parteryje. Fot. Simonas Jurgis Simutis. Kretinga, apie 1930 m. KM 6865-15 Tarpukario literatūroje teko skaityti, kad „iš grafo Chodkevičiaus laikų yra dar Kretingoje du nepaprasto storumo ąžuolai“. Jeigu mūsų trečiajam ąžuolui per 400 metų, apsidžiaugiau, galbūt tai vienas iš tų Chodkevičiaus laikų ąžuolų. Tačiau mano viltis sudaužė Muziejaus istorikas Julius Kanarskas. Jis patvirtino, kad yra toks padavimas, kad po vienu didžiuliu ąžuolu, mėgęs sėdėti ir savo būsimus darbus apmąstyti didysis Lietuvos karvedys Jonas Karolis Chodkevičius, o prie jo atskridus baltam balandžiui jis ir  sumanęs XVII a. pradžioje šalia dvaro pastatyti bažnyčią su vienuolynu ir miestą. Tačiau tą ąžuolą XX a. pradžioje nuvertė audra, yra išlikęs grafo Aleksandro Tiškevičiaus įrašas, kad per audrą buvo nuverstas labai storas ąžuolas ir sodininkui suskaičiavus jo rieves paaiškėto, kad jis tikrai parke augo, kai čia šeimininkavo didysis Lietuvos karvedys Jonas Karolis Chodkevičius. Juliaus Kanarsko teigimu dvaro rūmai, valdant Jonui Karolui Chodkevičiui, buvo mediniai ir kitoje vietoje. Mūsų seniausias trečiasis ąžuolas augo dvaro rūmų ūkinėje dalyje ir Jonas Karolis Chodkevičius ten tikrai nebūtų ėjęs pailsėti.

Gaila, kad tai nėra tas ąžuolas po kuriuo mėgdavo sėdėti didysis Lietuvos karvedys Jonas Karolis Chodkevičius, bet kas žino, gal mūsų trečiasis ąžuolas jį yra matęs bent iš toliau...

Bevardis, manoma, kad seniausias parko ąžuolas. Fotografavo Jurgita Tertelienė  Bevardis, manoma, kad seniausias parko ąžuolas. Fotografavo Jurgita Tertelienė  Bevardis, manoma, kad seniausias parko ąžuolas. Fotografavo Jurgita Tertelienė

Jurgita TERTELIENĖ