Skip to content Skip to navigation

Eugenijos Rumeikienės velykinė dovana muziejui

Eugenijos Rumeikienės velykinė dovana muziejui

Pateikta: 2018-03-20 15:47 (atnaujinta: 2018-03-20 15:55)
Šaltą vasario dieną sušildė apsilankymas Eugenijos ir Stanislovo Rumeikų namuose. Nuostabu svečiuotis tokioje šeimoje, kur tik įėjęs jauti tvyrančią ne tik tarpusavio meilę ir pagarbą, bet ir meilę savo tėvynei, tradicijoms, šviesą, ramybę. Lange puikuojasi pačios Eugenijos pasiūta Lietuvos trispalvė, skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, kuri pasak šeimininkės kabės iki Kovo 11-osios. Ant vieno kambario sienos, prie Stanislovo rašomojo stalo, kaip apibūdina Eugenija – altorius. O jame, galima sakyti, visa Lietuvos istorija, pradedant laikraščio „Lietuvos žinios“ iškarpa su Nepriklausomybės aktu, kunigaikščio Gedimino, popiežiaus Pauliaus portretais, Gedimino stulpais ir kt. Stanislovas daugelį metų dirbo finansininku, vėliau tapo katalikų religinės bendruomenės vadovu, talkino bažnyčiai ūkiniuose reikaluose. Jo rūpesčiu 1989 – 1990 metais Kretingos senosiose kapinėse atstatyta Šv. Jurgio koplyčia. Neseniai Stanislovas atšventė 90-ties metų jubiliejų, bet istorinėmis žiniomis nenusileidžia ir geram istorikui.
 
Eugenija ne tik ilgus metus dirbo muzikos, vėliau technologijų mokytoja, gieda Kretingos bažnyčios chore, bet ir nuo jaunystės siuvinėja, mezga, neria, jos iškepti pyragai tirpsta burnoje. Didžiausias Eugenijos rankų ir širdies stebuklas – menininkės palytėti įvairiaspalvėmis saulutėmis nušvintantys velykiniai margučiai. Eugenija Rumeikienė kilusi iš Tauragės krašto. Jos tėviškėje, Aukštupių kaime, nuo seno visi prieš Velykas kiaušinius margindavo vašku. Jai šį meną atskleidė krikšto mama Ona Šatkienė. Šios moters margučiais galima pasigrožėti ne viename Lietuvos muziejuje. 
 
Menininkė kiaušinius marginimui parenka labai lygiu lukštu, pamerkia juos į vandenį, kur įberia sodos, druskos ir dažų, kad nesuskilinėtų lukštai. Margina dar šiltą kiaušinį (tada geriau limpa vaškas) į pagaliuką ar pieštuką įtvirtinto metalinio smeigtuko bukuoju galu. Eugenijai svarbu, kad ant kiaušinio liktų kuo mažiau tuščių vietų ir kad piešiniai būtų simetriški. Tikrą bičių vašką kaitina ant silpnos ugnies, kol jis šiek tiek patamsėja, o jau tada mirko smeigtuką į vašką ir kuria piešinį. Įtemptas darbas, bet saulute nušvitęs margutis džiugina pačią menininkę. Visus piešinius ir ornamentus išgalvoja pati . 
 
Daug Eugenijos margučių išvežta į Ameriką, Olandiją, Prancūziją, Vokietiją, Australiją. Velykiniai simboliai padovanoti Almai Adamkienei, Gražinai Landsbergienei, kunigams. Savo kūrinėlius tautodailininkė dovanoja draugams, pažįstamiems ir visiems, susižavėjusiems jos kūryba. Kiekvienais metais, prieš Velykas Eugenija išmargindavo apie porą šimtų velykinių simbolių, dabar šiek tiek mažiau, nes sveikata nebe ta ir rankos nebe taip klauso. 
 
Eugenijos Rumeikienės parodos buvo rengiamos Kretingos muziejuje, Kretingos bei Klaipėdos bibliotekose. Menininkė kiaušinių marginimo vašku paslapčių mokė rajono technologijų mokytojus, muziejuje besilankančius vaikus. Prieš keletą metų Klaipėdos prekybos centre „Hyper Maxima“ įsikūrusioje „Presto“ arbatinėje Eugenija buvo atidariusi kiaušinių marginimo mokyklėlę. 
 
Šiemet Eugenija 90 gražuolių margučių padovanojo Kretingos muziejui, tad jais jau galima pasidžiaugti Kretingos muziejaus etnografinėje ekspozicijoje „Saulės ratu“. Kiekvienas margutis spinduliuoja nepaprasta meile ir džiaugsmu, vilioja šiltais atspalviais ir juvelyriniais ornamentais, tad tikimės sušildys ne vieną. 
 
Vyr. muziejininkė-etnografė Nijolė Vasiliauskienė