Skip to content Skip to navigation

Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje

Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje

Pateikta: 2017-12-28 17:38 (atnaujinta: 2017-12-29 13:08)

Kretingos aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastatas, kuriame 1808 m. buvo įrengta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonija. Fot. Kostas Jagutis. 1939 m. Kretingos muziejus (KM-IF1522) Šiemet sukanka 215 metų nuo Kretingos evangelikų liuteronų parapijos įsteigimo ir 120 metų nuo dabartinės bažnyčios statybos darbų pradžios. Šiame straipsnyje norėčiau supažindinti mūsų laikraščio skaitytojus su evangelikų liuteronų parapijos bažnyčių pastatais, stovėjusiais Kretingoje XIX amžiuje.

***

Senasis evangelikų liuteronų parapijos klebonijos pastatas Vytauto g. 43. Dešinėje jo dalyje 1831 m. buvo pastatyta antroji, medinė evangelikų liuteronų bažnyčia, stovėjusi iki XIX a. vidurio. Fot. Juozas Mickevičius. 1962 m. Kretingos muziejus (KM-IF310) Pirmieji evangelikai liuteronai Kretingoje ir jos apylinkėse pasirodė XVI amžiuje. Tai buvo iš Prūsijos kunigaikštystės atsikėlę žemdirbiai ir amatininkai, taip pat protestantiškosios reformacijos įtakoje liuteronybę priėmę Kretingos dvaro valdų gyventojai. Deja, apie to laikotarpio jų maldos namus duomenų neišliko.

Įkūrus 1609 metais Karolštato (Kretingos) miestą, magdeburgijos teisės suteikimo privilegija leido evangelikams liuteronams tapti miesto piliečiais ir jame apsigyventi, tačiau apribojo jų religinę laisvę: jie negalėjo mieste turėti kunigo ir bažnyčios. Todėl savo religines apeigas atlikti ir šventes švęsti buvo priversti vykti į Kuršo, Kretingalės ar Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčias.

Prie turgavietės įrengtos evangelikų liuteronų bažnyčios atvaizdas 1854 metų miesto plane. Kretingos muziejus (KM-GEK18863) 1795 metais Kretingai tapus Rusijos imperijos dalimi, miestas neteko Magdeburgo teisės. Tokiu būdu nustojo galioti magdeburgijos privilegijoje buvę apribojimai. Todėl kretingiškiai evangelikai liuteronai 1802 metais nusiuntė savo įgaliotinius pas Palangoje apsistojusį rusų carą Aleksandrą I. Jie prašė, kad valdovas atleistų bendruomenę nuo prievolių ir mokesčių bernardinų vienuolynui, leistų įkurti evangelikų liuteronų parapiją, pasistatyti bažnyčią, kleboniją, prieglaudą ir mokyklą. Caro pavedimu valstybės sekretorius Nikolajus Novosilcevas 1802 metų birželio 14 dieną kreipėsi į Lietuvos gubernatorių Leviną Benigseną dėl liuteronų bažnyčios statybos Kretingoje. 1802 metų liepos 7 dienos įsakymu Aleksandras I atleido Kretingos evangelikus liuteronus nuo prievolių bernardinų vienuolynui, leido įkurti parapiją, o bažnyčios statybai paskyrė išsikirsti dalį miško (1 700 rąstų) Kuršo gubernijos Rucavos girioje.

Bendruomenė nesugebėjo išsikirsti caro dovanoto miško, todėl bažnyčios statyba užtruko. Mišką bendruomenė pardavė šalia Kuršo gyvenusiam parapijos pirmininkui, Laukžemės dvarininkui baronui Karoliui fon Mirbachui, o iš jo nupirko turgavietės vakariniame pakraštyje stovėjusio Kretingos aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastato dalį, kurią jis buvo įsigijęs iš Kretingos dvaro.

Prie turgavietės 1852–1889 m. stovėjusi evangelikų liuteronų bažnyčia. Pagal 1888–1889 m. nuotrauką piešė dail. Inga Idaitė. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas Šis pastatas nebuvo senas, statytas 1788–1790 metais. Tačiau uždarius mokyklą, nuo 1793 metų nenaudotas, todėl reikalavo nemažų investicijų remontui. Mokyklos pastatas buvo tinkuoto mūro, dviejų aukštų, stovėjo dabartinio namo Rotušės a. 14 (prekybos centras „Grifas“) vietoje, o jį sudarė du korpusai. Manoma, kad evangelikai liuteronai įsigijo šiaurinį korpusą. Pirmajame jo aukšte bendruomenė įsirengė kleboniją, o antrame aukšte – pirmąją bažnyčią, kurią 1808 metais konsekravo kunigas Vilhelmas Noimanas.

Pirmąja bažnyčia ir klebonija evangelikai liuteronai naudojosi neilgai. Dėl nesumokėtų skolų pastatą teismas 1810 metais atėmė, o atsiskaičius su kreditoriais – vėl grąžino. Tačiau neturėdama lėšų remontui, bendruomenė pastatą pardavė. Todėl parapijiečiai melstis rinkosi privačiuose namuose ir turgaus aikštės centre stovėjusioje nebenaudojamoje rotušėje.

Laikinųjų maldos namų pastatas, statytas 1889 m. Fot. Jolanta Klietkutė. 2016 m. Ieškodama būdu pasistatyti naują bažnyčią, tuometiniame užmiestyje tarp Vytauto gatvės ir Dopulties upelio 1824 metais bendruomenė iš grafų Zubovų nupirko pusantro valako (per 32 ha) žemės sklypą, kuriame prie Vytauto gatvės netoli žvyrduobės pasistatė kleboniją. Tarpininkaujant dvaro vietininkui generolui Rohlinderiui, iš bernardinų vienuolyno 1830 metais ji įsigijo iš svirno perdirbtą koplyčią, kurią kitais metais pasistatė Vytauto gatvėje šalia klebonijos.

Tokiu būdu 1831 metais buvo pastatyta antroji evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia. Deja, detalesnių duomenų kaip ji atrodė neturime. Žinoma tik, kad bažnyčia buvusi medinė. Manoma, kad ji stovėjo dabartinio namo Vytauto g. 43 pietrytinėje dalyje ir įvažiavimo į kiemą vietoje. Čia yra išlikę seni, XIX amžiaus mūro rūsiai, kurie galėjo tarnauti bažnyčiai ir šalia jos stovėjusiai klebonijai.

1897–1899 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XX a. pr. Kretingos muziejus (KM-IF59) Antrosios bažnyčios likimas nežinomas. Greičiausiai ji sudegė, nes nuo 1850 metų evangelikai liuteronai ėmėsi ieškotis naujos vietos bažnyčiai. 1852 metais bendruomenė nupirko prie turgavietės nusižiūrėtą sklypą su mūriniu dviejų aukštų namu, kuriame XVII–XVIII amžiais apsistodavo į Kretingą prekymečiu atvykę pirkliai. Pastatą perdirbo į vienbokštę bažnyčią, kuri 1854 metais jau veikė ir pažymėta miesto plane.

Tai buvo trečioji Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji buvusi tinkuoto mūro, kalkėmis baltintomis sienomis, su priekiniame fasade kylančiu stačiakampiu penkių tarpsnių neaukštu bokštu, užsibaigiančiu lėkšto, keturšlaičio šalmo pavidalo viršūne. Stogas buvo masyvus, platus, trišlaitis. Greta iškilo medinė varpinė, o 1860 metais – namas mokyklai ir bažnyčios prižiūrėtojui. Tačiau nepavykus įsteigti mokyklos, jame nuo 1861 metų veikė prieglauda.

1868 metais Kretingoje gyveno 263 evangelikai liuteronai, sudarę 10,22 procento miesto gyventojų. Ilgiausiai parapiją administravo kunigas Ferdinandas Michaelis Baumbachas, rūpinęsis jos reikalais nuo 1858 iki 1870 metų. Bažnyčią ir šalia jos stovėjusius bendruomenės pastatus sunaikino 1889 metų gaisras.

Evangelikų liuteronų bažnyčia ir laikinieji maldos namai (dešinėje) XX a. pradžioje. Fot. Paulina Mongirdaitė. Kretingos muziejus (KM-IF57) Tuoj po gaisro, tais pačiais1889 metais parapijiečiai šalia sudegusios bažnyčios Kęstučio gatvėje pasistatė vienaukštį tinkuoto mūro namą, kurį pavertė laikinais maldos namais.

Naujos bažnyčios statyba ėmė rūpintis 1894 metais iš Kuršo gubernijos atkeltas kunigas Johanas Štraumanas (Janis Straumanis). Iš Rusijos evangelikų liuteronų pagalbos kasos jis 1896 metais gavo 4 000 rublių paskolą ir 1897 metų pavasarį pradėjo bažnyčios statybą. Jai 45 parapijos ūkininkai suvežė 850 kubinių metrų akmenų ir 60 000 plytų, o kiti parapijiečiai rinko aukas, nemokamai dirbo pagalbiniais darbininkais. Statybą aukomis rėmė Kuršo gubernijos tikintieji, 1 500 markių skyrė Prūsijos karalius Vilhelmas II, o Vokietijos evangelikų liuteronų bendruomenė dovanojo naujus vargonus. Deja, kretingiškiai nesugebėjo jų atsivežti. Rusijos muitinėje uždėjus didelį muito mokestį, juos teko palikti Kretingalės bažnyčiai, iš kurios parvežti seni, Karaliaučiaus karališkojo meistro Johano Proiso 1785 metais pagaminti vargonai, tebenaudojami ir šiandien.

Aukomis prie naujosios evangelikų liuteronų bažnyčios statybos prisidėjo ir kitų konfesijų kretingiškiai. Katalikas grafas Aleksandras Tiškevičius dovanojo beveik visą statybai reikalingą medieną, o žydų bendruomenę atstovaujantys pirkliai įteikė pinigus spalvotiems vitražams įsigyti.

Naujoji bažnyčia baigta statyti 1899 metais, iškilmingai konsekruota – birželio 29 dieną. Ji akmenų mūro, vienbokštė, su raudonų plytų mūro kontraforsais ir apside, Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčioms būdingos architektūros. Bažnyčia ir šalia jos stovintys parapijos namai (buvę laikinieji maldos namai) atlaikė abu pasaulinius karus bei didįjį 1941 metų birželio 26 dienos gaisrą. Tai seniausi išlikę Kretingos pastatai, puošiantys miesto centrą.

Julius KANARSKAS,
istorikas, Kretingos muziejus