Skip to content Skip to navigation

Gardino kunigaikštytė ir Užutrakio grafienė, amžiną poilsio vietą radusi Kretingoje

Gardino kunigaikštytė ir Užutrakio grafienė, amžiną poilsio vietą radusi Kretingoje

Pateikta: 2018-12-14 12:45 (atnaujinta: 2018-12-14 12:54)
 
Šis straipsnis supažindina skaitytojus su paskutiniąja Kretingos II-ųjų senųjų kapinių Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kriptoje palaidota Kretingos grafų Tiškevičių giminės atstove Jadvyga Tiškevičiene. Kilusi iš Gardino apskrities, gyvenusi Užutrakyje, amžinybėn ji iškeliavo ir amžiniam poilsiui atgulė Kretingoje. Jos karstas stovi kriptos dešinėje pusėje, priešais įėjimą.
***
Kunigaikštytė Jadvyga Stefanija Marija Juozapina Sviatopelk-Četvertinska (lenkiškai – Jadwiga Maria Stefania Józefina Światopełk-Czetwertyńska) gimė 1878 m. balandžio 15 d. istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, šalia etnografinės Lietuvos – tuometinės Rusijos imperijos Gardino gubernijos ir apskrities Skidliaus (Skidelio) dvare, kuris vėliau priklausė Vilniaus kraštui, o dabar yra Vakarų Baltarusijoje.
 
Jos tėvas kunigaikštis Stanislovas Sviatopelkas-Četvertinskis (gimęs 1838 m. gegužės 20 d. Vilniuje, miręs – 1916 m. balandžio 20 d. Gardine) buvo kilęs iš Kijevo Rusios Turovo-Pinsko žemės kunigaikščio Aleksandro Glebavičiaus palikuonių Sviatopelko Četvertinskių, vėliau tapusių įtakingais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjais ir žemvaldžiais. Skidliaus dvarą giminė valdė nuo 1796 metų iki bolševikų okupacijos laikų, t. y. 1939 metų. Kuklius medinius rūmus, kuriuose gimė Jadvyga, tėvas, o vėliau dvarą paveldėjęs vienintelis sūnus Konstantinas Juozapas Marija (1875–1939), rekonstravo, pristatė keturių apvalių kolonų paremtą masyvų trikampį frontoną, įrengė parką su liepų ir kaštonų alėjomis, vandens kanalais, išmūrijo grakščius raudonų plytų mūro vartus, kurie vėliau tapo Skidliaus simboliu, t. y. buvo pavaizduoti miesto herbe. Šie vartai ir parko liekanos liko vieninteliai kažkada čia buvusio ir sovietų sunaikinto Sviatopelko Četvertinskių dvaro liudininkai.
 
Jadvygos motina Marija (gimusi 1845 m. lapkričio 13 d. Guroje, Lenkijos karalystėje, mirusi 1895 m. kovo 1 d. Skidliuje) buvo kilusi iš kitos garsios Lietuvos ir Lenkijos didikų Briol-Pliaterių giminės. Vilniuje gimęs ir užaugęs jos tėvas, Jadvygos senelis, Cezaris Augustinas Pliateris (1810–1869) buvo žymus 1831 metų sukilimo dalyvis, Žemaičių sukilėlių vadas, pasirašęs Rusijos imperatoriaus Nikolajaus Romanovo nuvertimo nuo sosto aktą, atstovavęs prie sukilimo prisidėjusius Vilniaus krašto sukilėlius. Po sukilimo jis emigravo į Prancūziją, 1831 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje įkūrė Lietuvos ir Rusijos žemių emigrantų draugiją ir jai vadovavo. 1842 metais Rusijos valdomos Lenkijos karalystės Didžiosios Lenkijos provincijoje nusipirko Guros dvarą, kuriame su žmona Stefanija praleido likusį gyvenimą.
 
Jadvyga nebuvo vienturtė duktė. Stanislovo ir Marijos Sviatopelkų-Četvertinskių šeimoje augo jau minėtas vienintelis sūnus ir vyriausias vaikas Konstantinas Juozapas Marija (1875–1939), vyresnioji duktė Marija Karolina Juozapina (1876–1953) ir jauniausia duktė Stefanija Hortenzija Taida (1879–1948).
 
Augdama ir besimokydama Jadvyga susipažino su Kretingos grafų Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių sūnumi, Sankt Peterburgo karo mokyklos kariūnu Juozapu Tiškevičiumi (1868–1917), už kurio 1897 m. sausio 11 d. ištekėjo Varšuvos Šv. Kryžiaus bažnyčioje.
 
Jaunieji įsikūrė Juozapo paveldėtose valdose, susilaukė 4 vaikų: dviejų sūnų ir dviejų dukterų. Šeima apsigyveno rūmuose Vilniuje, Žygimantų gatvėje, prie Neries upės, o vasaros rezidenciją įsirengė Užutrakio dvare šalia Trakų. Čia, vaizdingoje vietoje, pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, priešais Trakų pilį vietoje kuklių medinių jie 1896 m. pasistatė mūrinius neoklasicistinio stiliaus rūmus, kuriuos projektavo architektas Jozefas Husas. Rūmus apsupo garsaus prancūzų parkų architekto-dendrologo Eduardo Fransua Andrė suprojektuotas mišrus parkas. Juozapo pastangomis 1901 m. birželio 5 d. Rusijos imperatorius Nikolajus II paskelbė Užutrakį majoratu – vieninga ir nedaloma valda, kurią galėjo paveldėti vyriausias savininko sūnus. Tokiu būdu atsirado grafų Tiškevičių giminės III (Užutrakio) linija.
 
Jadvyga buvo elegantiška, atsidavusi šeimai, labai pamaldi ir apsiskaičiusi moteris. Ji užsiėmė labdara, Vilniuje įsteigė Moterų draugiją beturčių priežiūrai, kuri rūpinosi vargingomis moterimis, mokė jas rankdarbių, organizavo rinkliavas vargšėms materialiai paremti. Su kitomis grafų Tiškevičių giminės moterimis 1904 m. Trakų gatvėje įkūrė Šv. Jadvygos namus, t. y. prieglaudą puolusioms moterims. Ji rūpinosi Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (bažnyčia), laisvalaikiu siuvinėdavo bažnytinius rūbus ir įvairius užtiesalus altoriams ir kt., nuolat siuntė gėles pagrindiniam altoriui ir vartams papuošti, dvare priimdavo ir išlaikydavo trumpų atostogų atvykusius klierikus ir kunigus.
 
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Užutrakio Tiškevičių šeima pasitraukė į Sankt Peterburgą ir Helsingforsą (Helsinkį). Evakuacijoje šeimos galva Juozapas Tiškevičius 1917 m. birželio 20 d. mirė. Jį palaidojusi Jadvyga su vaikais išvyko į Švediją pas gimines. Pasibaigus karui persikėlė į Varšuvą, o nurimus Lenkijos ir Lietuvos kovoms dėl Vilnijos, 1921 m. grįžo į Užutrakio dvarą, atsidūrusį Lenkijos užgrobtame Vilniaus krašte. Artimieji pasakojo, kad visą likusį gyvenimą Jadvyga gedėjo mirusiojo vyro, iki pat mirties vilkėjo tamsius gedulo rūbus.
 
Vyriausioji jos duktė Joana Sofija Marija (1898–1995) ištekėjo už tolimo giminaičio Stepono Jono Tiškevičiaus (gimė 1897 m.), susilaukė dukterų Daratos (1922–1958), Joanos Marijos Jadvygos (gimė 1923 m.; ištekėjo už Stanislovo Dunino), Jadvygos (gimė 1925 m.) ir Kristinos (gimė 1932 m.).
 
Antroji duktė Marija (1904–1971) ištekėjo už grafo Zigmunto Konstantino Vieliopolskio (1901–1971), susilaukė sūnų Aleksandro Marijos (1929–1985), Kristupo Marijos (1931–2006) ir dukters Marijos Izabelės (gimė 1936 m.).
 
Vyriausiasis sūnus Andrius Tiškevičius gimė 1899 m. gegužės 3 d. Vilniuje. Paveldėjęs Užutrakio majoratą, valdė jį iki 1939 m. bolševikų okupacijos. Antrojo karo pradžioje pasitraukė į Jungtinę Karalystę, apsigyveno Anglijoje. Londone 1962 m. vedė Kamilę Achmetovič-Ibrahim (1916–1973). Mirė 1977 m. gruodžio 29 d. nepalikęs įpėdinių.
 
Antrasis sūnus Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius gimė 1901 m. lapkričio 6 d. Vilniuje. 1925 metais Varšuvoje vedė kunigaikštytę Teresę Drucką-Liubelską (1899–1997), su kuria susilaukė sūnų Juozapo Marijos, Andriaus Mareko, Artūro Kazimiero ir Karolio Pranciškaus.
 
Sovietams 1939 m. rugsėjo 17–21 d. okupavus Vilniaus kraštą, Jadvyga nutarė su sūnaus Zdislovo Stanislovo Kostkos šeima trauktis į Lietuvą, pas Kretingoje gyvenantį dieverį Aleksandrą Tiškevičių. Sirguliuojančią brolienę Aleksandras apgyvendino pirmajame rūmų aukšte, buvusios dvaro bibliotekos patalpoje, o sūnėno šeimą – antrojo aukšto patalpose ir palėpėje. Valgyti visa šeimyna rinkdavosi prie Pokylių salėje pastatyto didelio ovalaus stalo.
 
Neatlaikiusi patirtų išbandymų Jadvyga dėl širdies ligos 1939 m. lapkričio 27 d. mirė. Pašarvota buvo rūmų Pokylių salėje, o garbingai palaidota lapkričio 30 d. Kretingos II kapinėse, grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje. Laidojimo apeigas atliko kunigas pranciškonas tėvas Justinas Vaškys OFM.
 
Sovietų kariuomenei užėmus Lietuvą, sūnaus Zdislovo Kostkos šeima grįžo į Vilnių. Čia ji 1941 m. birželio 14 d. buvo suimta ir ištremta į Altajaus krašto Ust Pristanės rajoną. Jame šeimos galva gruodžio 21 d. paskui motiną iškeliavo amžinybėn, o jo žmonai su vaikais baigiantis karui pavyko pasitraukti į Jungtines Amerikos Valstijas, kuriose tebegyvena vyriausias sūnus, Jadvygos anūkas Juozapas Marija (gimęs 1927 m.) bei kitų sūnų palikuonys.
 
Julius Kanarskas,
istorikas