Skip to content Skip to navigation

Gegužinės pamaldos

Gegužinės pamaldos

Pateikta: 2018-05-15 10:15 (atnaujinta: 2018-05-15 10:48)
Nijolė Vasiliauskienė pasakoja apie Mergelės Marijos skulptūrėles. Fot. J. KlietkutėLaikas, kai gamta išsiskleidžia visu savo grožiu paskirtas ypatingam Dievo Motinos pagerbimui. Dauguma iš vaikystės prisimename, kaip mama aprengdavo šviesia suknele, pasiimdavo už rankų ir vesdavosi prie kaimo koplytėlės. Mergaites suklupdydavo iš abiejų koplytėlės pusių, liepdavo gražiai suglausti delniukus ir laikyti prie krūtinės. Jausdavomės pakylėti, ypatingos, iškilmingos, šventiškos nuotaikos. Taip klūpėdavome giedant Šv. Mergelės Marijos litaniją, o giedant kitas giesmes leisdavo atsistoti, nors ant šiltos, minkštos žolelės būdavo visai smagu klūpoti (aišku, jei būdavo šlapia neklūpėdavome). Vakar kalbinta 78 metų Morta Jautakienė pasakojo, kad gegužines pamaldas jų šeima melsdavosi troboje, buvo daug vaikų, vieni klūpėjo, mažieji sėdėjo ant grindų, dar kitas lopšyje, vyresnieji su tėvais giedojo.
 
Gegužinės pamaldos (mojava, majus) – tradicinės pamaldos, vykstančios gegužės mėnesį, skirtos Šv. Mergelės Marijos pagerbimui. Jos pravedamos bažnyčiose, tikinčiųjų namuose, prie kryžių, koplytėlių. 
 
Jau XII a. užtinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. XVIII a. jos atsiranda Italijoje. Gegužinės pamaldos ypač greitai ėmė plisti, kai popiežius Pijus VII (apie 1805 m.) skyrė atlaidus visiems, kurie maldingai gieda ar bent kalba Šv. Mergelės Marijos litaniją, maldą „Atsimink“ ir giesmę „Sveika Marija“. Jau tada nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi. 
 
Nijolė Vasiliauskienė pasakoja apie Mergelės Marijos skulptūrėles. Fot. J. Klietkutė1853 m. pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje, Seinų katedroje. Manoma, kad Žemaitijoje šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje, nes vyskupas Motiejus Valančius bičiuliavosi su Seinų prelatu, jas įvedė šiame krašte, o Vilniuje „mojavos“ suskambėjo tik 1898 m.
 
Majų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu. Šią giesmę gieda tik Lenkijoje ir Lietuvoje.
 
Šių pamaldų laikas ne tik malda, bet ir kaimynų pabendravimas. Anksčiau gegužinės buvo labai populiarios, ypatingos, pasibaigus maldai pasklisdavo daina, o savaitgaliais jaunimas susiorganizuodavo ir šokius. 
 
Šiandien Kretingos dvaro malūno ekspozicijoje „Saulės ratu“, melsdamiesi gegužines pamaldas, sėdime prieš ypatingą, išskirtinį mūsų tautos paveldą – žemaičių dievdirbių skulptūras. Mūsų tėvai statė koplytėles tikėdamiesi ypatingos Dievo sūnaus, Marijos, šventųjų pagalbos ir apsaugos. Marijos skulptūrėles puošė šilko, atlaso ar drobės suknelėmis, pagražintomis mezginiais, puošdavo stiklo karolių vėriniais. Į koplytėles dėdavo veidrodėlius, popierines gėles, seges – tai buvo aukos, votai.
 
Kaip matote, Šv. Mergelės Marijos skulptūros yra skirtingos. Kodėl jos tokios, ką jos reiškia, ką jomis meistrelis norėjo pasakyti?
 
Dievdirbiai sekė pavyzdžiais, kuriuos matė bažnyčiose, maldaknygėse, tačiau ne visada stengėsi tiksliai atkartoti, visada pridėjo tai, ką širdis jautė.
 
Dvaro malūno ekspozicija „Saulės ratu“. Fot. J. KlietkutėŽinomiausios skulptūros:
 
Šv. Mergelė Marija Dangaus karalienė, Majava, Gegužinė – stovi po kojomis pamynusi žaltį, maldai sudėjusi rankas, su karališka karūna ant galvos – globėja, užtarėja, gailestingumo motina.
 
Nekaltai pradėtoji Šv. Mergelė Marija – jauna, baltu drabužiu, mėlynu apsiaustu, stovint ant pusmėnulio. 
 
Šv. Mergelė Marija – pamynusi žaltį gundytoją, blogio simbolį.
 
Šv. Mergelė su kūdikėliu – motinystės pagerbimas.
 
Šv. Mergelė Skausmingoji, Sopulingoji – su skausmo simboliais, 7 kalavijais ir skausmo ašaromis.
 
Pietos Marija – laiko nuo kryžiaus nuimtą Kristaus kūną – motinos meilės ir kančios simbolis.
 
Mergelė Maloningoji – su iš rankų spinduliuojančiais spinduliais – taurumo simbolis, gydantis dvasios bėdas, teikiantis malones.
* * *
Gegužės mėn. 9, 16, 23, 30 d. (trečiadieniais) 15.00 val. Padvarių kaimo žmonės giedos gegužines (Majaus) giesmes Kretingos muziejaus Etnografinėje ekspozicijoje „Saulės ratu“ (Vilniaus g. 33).
 
Kviečiame prisijungti išlaikant ir puoselėjant šią seną gražią tradiciją.
 
Gegužinių pamaldų Dvaro malūne nuotraukų galerija...
 
Parengė Nijolė Vasiliauskienė,
Etnografijos skyriaus vedėja