Skip to content Skip to navigation

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Pateikta: 2017-02-22 09:39 (atnaujinta: 2017-03-27 08:17)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). Paulinos Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė 1940-aisiais prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimus, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.
 
Marija Tiškevičienė (1866-1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga, nes grafienė į Kretingą negrįžo, mirė Lenkijoje.
 
Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864-1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus. Tokiu būdu grafas 1941 m. atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Išsikraustydami iš Kretingos, enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Visa kita buvo nacionalizuota: dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.
 
Prabėgus 75-iems metams nuo šių įvykių, Kretingos muziejų pasiekė informacija, kad iš Kretingos išsivežtus grafo A. Tiškevičiaus asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas išsaugojo Židikų dvaro ūkvedys Bronislovas Vaitkevičius. Jam grafas juos paliko 1944 m. rudenį traukdamasis į Vokietiją, kurioje mirė. Ilgus dešimtmečius grafų Tiškevičių šeimos daiktus ir relikvijas saugoję ūkvedžio B. Vaitkevičiaus palikimo paveldėtojai sutiko juos perleisti Kretingos muziejui, veikiančiam atgimstančiame Kretingos dvare. Kretingos rajono savivaldybės tarybai bei administracijai pritarus ir suteikus finansavimą, į Kretingos dvaro rūmus 2016 m. pabaigoje sugrįžo 37 grafų Tiškevičių šeimos kultūros vertybės, o taip pat buvo įsigytos 4 vertybės (fotografijos, atvirukai), susijusios su grafų Tiškevičių Židikų ir Darbėnų dvarų ūkvedžiais B. Vaitkevičiumi ir Vladislovu Bortkevičiumi.
 
Įsigytos Tiškevičių kultūros vertybės priklausė dviem giminės kartoms. Pirmajai grupei priskiriami 1855–1890 m. datuojami Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių asmeniniai daiktai, o antrajai – jų vyriausio sūnaus Aleksandro Tiškevičiaus šeimos nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio naudoti daiktai.
 
Didžiausią istorinę ir kultūrinę vertę turi iš garsios vengrų kilmės Lietuvos ir Lenkijos didikų šeimos kilusios Sofijos Horvataitės (1838-1919) 1857-1858 m. kelionės su motina ir seserimis po Vakarų Europą (Prancūziją, Šveicariją) dienoraštis, o taip pat su juo išlikusi tekstilės ir metalo siūlais bei spalvotais stiklo karoliukais puošta žąsies plunksna, kuria mergina užrašė dienoraštyje savo įspūdžius. Kelionės metu Sofija mokėsi Vakarų Europos aristokratų etiketo ir manierų, ruošėsi būsimai santuokai su grafu Juozapu Tiškevičiumi (1835-1891), už kurio ištekėjo 1860 m. birželio 29 d. tėvo rezidencijoje Barbarovo dvare (Baltarusija).
 
Atitekėdama į Lentvarį (vėliau persikeldama į Kretingą) Sofija su kraičiu parsivežė stalo įrankių komplektą, iš kurio išliko pora apie 1859 m. Varšuvoje brolių Henebergų metalo dirbinių gamykloje išlietų ir „Fraget“ galvanizacijos laboratorijoje sidabruotų valgomųjų šaukštų, ant kurių koto išgraviruoti jaunosios inicialai „HS“ (t. y., Horwatt Sophie). Juozapo Tiškevičiaus jaunystės laikus mena 1859 m. kovo 19 d. vardadienio proga artimųjų žmonių jam dovanoti XIX a. pirmosios pusės Vokietijos meistrų pagaminti ir storu sidabro sluoksniu dengti bokalas su dangeliu ir padėklas. Jie puošnūs, gausiai dekoruoti reljefiniais augaliniais, antropomorfiniais ir zoomorfiniais ornamentais. Ant bokalo sienelės pavaizduotos Vokietijos miestelyje vykstančios pokylio scenos, o ant dangtelio – per pokylį pavargęs ir pievoje užsnūdęs pilvotas vyriškis su bokalu rankoje. Ant dugno išgraviruota 1859 m. kovo 19 d. data ir grafo Juozapo Tiškevičiaus inicialai „JHT“ (t. y., Józef Hrabi Tyszkiewicz).
 
Sofiją ir Juozapą Tiškevičius mena nenustatytų Rusijos imperijos meistrų 1855-1856 m. pagaminti trys sidabriniai arbatiniai šaukšteliai ir dvi 1888 m. pagamintos, auksuotos bei augaliniais ornamentais graviruotos sidabro taurelės su ąselėmis. Ant šaukštelių kotų ir taurelių sienelių išgraviruoti inicialai „J. S.“ (t. y., Joseph. Sophie.). Po inicialais ant taurelių esantis lenkiškas įrašas „19 Marca 1890“ liudija, kad taureles Juozapui Tiškevičiui jo vardadienio ir gimimo 55-mečio proga 1890 m. kovo 19 d. dovanojo žmona Sofija.
 
Po Juozapo ir Sofijos Tiškevičių mirties asmeninius jų daiktus kaip šeimos relikvijas saugojo Kretingos dvarą paveldėjęs vyresnysis sūnus Aleksandras Tiškevičius, kuris 1887 m. Aušros Vartų koplyčioje Vilniuje susituokė su Gelgaudiškio dvare rezidavusio vieno turtingiausių Lietuvoje dvarininkų, Kauno apskrities bajorų maršalkos Stanislovo Puslovskio vienturte dukterimi Marija Puslovskaite (1866-1939). Jiedu susilaukė dešimties vaikų, iš kurių du vaikus – dukrą Oną Mariją ir jauniausią sūnų Jurgį – mena išsaugoti auksiniai kryželiai su donaciniais įrašais. Onos Marijos Tiškevičiūtės donacinis įrašas „Anna Marija 17 Lipca 1897 roku“ liudija, kad tėvai kryželį jai įteikė gimimo dieną. Iki šiol tikslesnių biografinių duomenų apie Oną Mariją neturėjome. Įrašas leidžia mums pasakyti, kad ji gimė 1897 m. liepos 17 d. Sprendžiant iš to, kad kryželį saugojo tėvai ir jis nėra nunešiotas, manoma, kad mergaitė anksti iškeliavo į Anapilį.
 
Daugiau duomenų turime apie kito kryželio savininką Jurgį Tiškevičių. Jis gimė 1899 m. kovo 13 d. Kretingos dvare, o 1899 m. balandžio 30 d. buvo pakrikštytas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Krikšto tėvais buvo grafas Stanislovas Gavronskis ir Palangos grafienė Antanina Tiškevičienė. Ant kryželio esantis įrašas „Jerzemu na pam. I. kom. Św. 12/9 1910“ liudija, kad 1910 m. rugsėjo 12 d. Jurgis Tiškevičius priėmė pirmąją Šv. Komuniją. Jis nuo gimimo buvo psichiškai nesveikas, todėl nuo vaikystės mokėsi individualiai, prižiūrimas specialiai samdomų mokytojų. Apie jo gydymą byloja tarp asmeninių Tiškevičių daiktų esanti iš medžio ir vario lydinio pagaminta ir ėsdinimo technika stilizuoto augalinio motyvo ornamentika dekoruota dėžutė su užrašu „Lecithin - Perdynamin“. Tokiose dėžutėse XX a. 1–2 dešimtmečiais buvo fasuojamas ir pardavinėjamas Artūro Jafės chemijos gamykloje Berlyne (Vokietija) pagamintas lecitinas – nervus stiprinantys ir sveikatą tonizuojantys maisto papildai (vitaminai). Ligai paūmėjus, sūnų nuolatiniam gydymui tėvai išsiuntė į Varšuvos psichoneurologinę ligoninę. Jos pacientus 1939 m. rugsėjo mėnesį sušaudė Lenkiją užėmę vokiečiai. Jurgio Tiškevičiaus kryželis ilgai nešiotas, nusitrynęs. Manoma, kad tėvai jį pasiliko išsiųsdami sūnų gydytis į Lenkiją.
 
Be aprašytų kryželių į Kretingos dvarą sugrįžo du kryželiai-relikvijoriai. Sidabriniame kryželyje saugomos šv. kankinio Felikso, o melchioriniame – šv. Vincento relikvijos. Šias relikvijas su kryželiais grafai Tiškevičiai galėjo įsigyti lankydamiesi Romoje. Kretingos bažnyčioje taip pat saugomos šių šventųjų relikvijos.
 
Iš kitų sugrįžusių kultūros vertybių reikia paminėti XVIII amžiumi datuotiną ir XX a. pradžioje perdirbtą auksuotą sidabro ženklelį su Lenkijos herbu, apiplyšusį ir į paskutinę kelionę su grafu neiškeliavusį Aleksandro Tiškevičiaus kelioninį lagaminą, grafų Tiškevičių ūkinių raktų ryšulį nuo ūkinių patalpų, indaujų, spintų ir skrynių spynų, dvare saugotą gydytojo lagaminėlį ir vaistininko komplektą, kurį sudaro Moriso Stiassnie firmos Paryžiuje pagamintas medicininis mikroskopas su mediniu dėklu, brolių Musterių bendrovėje Vokietijoje gamintos ir Rusijos imperijos rinkai skirtos vaistų svarstyklės, spiritinė lemputė vaistams kaitinti (gaminti), Vokietijoje pagamintas keramikinis kaušelis skystiems vaistams matuoti bei medinė dėžutė.
 
Įsigytos kultūros vertybės šių metų pradžioje buvo inventorizuotos, nufotografuotos, nuskenuotos, detaliai aprašytos ir įtrauktos į Kretingos muziejaus istorinės buities ir ikonografijos rinkinius. Baigus jų skaitmeninimą, viešinimui skirta informacija paskelbta Lietuvos integralioje muziejų informacijos sistemoje (LIMIS).
 
Šiuo metu pradėta kurti atnaujinamos Kretingos dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos koncepcija, kurią įgyvendinus su sugrįžusiais grafų Tiškevičių asmeniniais daiktais ir relikvijomis galės susipažinti visi muziejaus lankytojai.
 
Julius KANARSKAS
Kretingos muziejaus direktorės
pavaduotojas muziejininkystei
LRT laida Laba diena, Lietuva (apie grafų Tiškevičių relikvijas, sugrįžusias į dvarą).
 
Onai Marijai Tiškevičiūtei gimimo dienos proga 1897 m. liepos 17 d. dovanotas kryželis su įrašu. Jolantos Klietkutės nuotr., 2017 m.    kairėje – dienoraščio sąsiuvinis su dekoruotu žąsies plunksnos plunksnakočiu, dešinėje – dienoraščio titulinis lapas. Juliaus Kanarsko nuotr., 2016 m.   Juozapui Tiškevičiui vardadienio proga 1859 m. kovo 19 d. dovanotas bokalas. Jolantos Klietkutės nuotr., 2017 m.
 
Sidabriniai arbatiniai šaukšteliai su Juozapo ir Sofijos Tiškevičių vardų inicialais. Šaukšteliai pagaminti 1855–1856 m. Inicialai įrėžti po 1860 m. Jolantos Klietkutės nuotr., 2017 m.   Juozapui Tiškevičiui 1859 m. dovanotas padėklas. Juliaus Kanarsko nuotr., 2016 m.