Skip to content Skip to navigation

II-oji Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677) mokslinė konferencija „Genealogija ir heraldika Lietuvoje. Praeitis ir dabartis“

II-oji Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677) mokslinė konferencija „Genealogija ir heraldika Lietuvoje. Praeitis ir dabartis“

Pateikta: 2020-11-18 12:33 (atnaujinta: 2020-11-18 12:42)

Konferencija vyks nuotoliniu būdu.
Data ir laikas: 2020-11-26, 10.00 val.

Būtina išankstinė registracija iki 2020-11-22 el. paštu: remigijusbimba@gmail.com

PROGRAMA

10.00–10.20 val. Konferencijos atidarymas ir sveikinimo žodis.

10.20–10.40 val. Įžanginė tema: „A. Kojalavičius-Vijūkas apie senąją lietuvių mitologiją“. Lektorė – dr. Elvyra Usačiovaitė.
Diskusijos ir klausimai.

I sesija. DIDIKAI TIŠKEVIČIAI
10.45–11.05 val. Tema: „Biržų ordinacija Jono Konstantino Tiškevičiaus laikais (1839–1862 m.)“. Lektorė – Violeta Paunksnytė-Gailiūnienė.
Diskusijos ir klausimai.
11.10–11.30 val. Tema: „Lentvario–Kretingos grafai Tiškevičiai“. Lektorius – Julius Kanarskas.
Diskusijos ir klausimai.
11.35–11.55 val. Tema: „Grafo Mykolo Tiškevičiaus Egipto senienų rinkinio epilogas“. Lektorė – dr. Aldona Snitkuvienė.
Diskusijos ir klausimai.
12.00–12.20 val. Tema: „Lentvario Tiškevičių rinkiniai bei įdomybės“. Lektorė – dr. Liliana Narkovič.
Diskusijos ir klausimai.

12.25–12.40 val. pertrauka.

II sesija. GENEALOGIJA
12.40–13.00 val. Tema: „Garsusis XIX a. keliautojas Ignas Žiogelis; jo gimimo vietos ir genealogijos problemos“. Lektorius – prof. dr. Libertas Klimka.
Diskusijos ir klausimai.
13.05–13.25 val. Tema: „Haraburdos LDK gyvenime“. Lektorius – doc. dr. Raimundas Baltėnas.
Diskusijos ir klausimai.
13.30–13.50 val. Tema: „Šeimos ir tautos genealogijos: genominis požiūris“. Lektorius – akad. prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.
Diskusijos ir klausimai.
13.55–14.15 val. Tema: „Autosominiai tyrimai – galimybė rasti nežinomuosius giminės medyje“. Lektorius – Vytenis Bagdonas.
Diskusijos ir klausimai.

14.20–14.35 val. pertrauka.

III sesija. HERALDIKA
14.35–14.55 val. Tema: „Bajorų heraldikos šaltiniai ir jų aktualizavimas Lietuvos muziejuose“. Lektorė – dr. Gabrielė Jasiūnienė.
Diskusijos ir klausimai.
15.00–15.20 val. Tema: „Lietuvos numizmatikos ir heraldikos tyrimai. 1970–2020 m.“. Lektorius – prof. emer. habil. dr. Stanislovas Sajauskas.
Diskusijos ir klausimai.

15.25–15.30 val. – konferencijos uždarymas.

 

II-osios Alberto Kojalavičiaus-Vijūko mokslinės konferencijos organizatoriai:
heraldika yra kasdieniame gyvenime naudingas mokslas

Lapkričio 26 d. vyks II Alberto Kojalavičiaus-Vijūko mokslinė konferencija, kviesianti susipažinti su heraldikos mokslo subtilybėmis. Nors daugeliui gali atrodyti, kad heraldika yra susijusi tik su kilmingų savo šaknų paieška, tačiau heraldikos pagrindų žinios gali būti naudingos ir kasdieniame žmogaus gyvenime.

Pasak Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos valdybos narės dr. Gabrielės Jasiūnienės, su heraldikos mokslu, jo pagrindais ir esminėmis taisyklėmis gali būti įdomu ir naudinga susipažinti kiekvienam žmogui, tai gali praversti ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, pristatant savo valstybės, miesto arba miestelio herbus svečiams iš kitų kraštų. Taip pat heraldikos žinios gali būti naudingos dirbantiems turizmo sektoriuje ar keliaujantiems savarankiškai. Beveik kiekviename senesniame mieste rasime architektūros pastatų, kurių viduje ar išorėje pavaizduoti herbai.

Valstybės, miestų, miestelių ar kaimų heraldikoje atsispindi mūsų tautinis identitetas, ryšis su gimtosiomis vietomis, istorinė sąmonė ar kultūrinė atmintis. Juridinių asmenų herbai yra svarbūs, parodant ryšius su tam tikromis organizacijomis. Asmenų (tiek kilmingųjų, tiek nekilmingųjų) herbai yra tarsi ženklai, siejantys jų turėtojus ne tik su praeitimi, dabartimi, tačiau paliekantys tam tikrą žinutę ir ateičiai. Tai ryšio su protėviais ir palikuonimis simboliai. Tačiau heraldika yra gerokai platesnė sritis“, – sako G. Jasiūnienė.

Heraldikos žinios naudingos kariams bei besidomintiems karyba, kariuomenės skiriamaisiais ženklais, vėliavomis. Įdomu, kad šių dienų visuomenėje herbai naudojami ir reklamoje, kompiuteriniuose žaidimuose. Vis dažniau herbai tampa dizaino, suvenyrų, valstybės ar kitos atributikos simboliais, todėl šių sričių profesionalai turėtų išmanyti pagrindines heraldikos taisykles.
Herbas yra neatsiejamas nuo tam tikrų heraldikos taisyklių, kurios ne tik būtinos jo sukūrimui, tačiau ir išsaugojimui bei apsaugai nuo tapimo paprastu logotipu. Su šiomis taisyklėmis ir visa heraldikos istorija vertėtų susipažinti kiekvienam žmogui.

XII a. Viduramžių Europoje riterių turnyruose atsiradęs herbas nenugrimzdo į užmarštį, o mūsų gyvenimuose vaidina svarbų vaidmenį iki šiol. Gilias heraldikos tradicijas turinčiose Europos šalyse šis mokslas sulaukia gana nemažo tyrinėtojų ir plačiosios visuomenės dėmesio. Tačiau Lietuvoje heraldikos tyrimai pradėti tik XX a. pabaigoje.

Šiais metais lapkričio 26 d. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija su partneriais organizuoja jau antrąją Alberto Kojalavičiaus-Vijūko mokslinę konferenciją. Šių metų konferencijos pranešimų temos bus orientuotos į Tiškevičių giminės istoriją, genealogijos ir heraldikos tyrimų realijas. Pastarojoje sekcijoje konferencijos dalyviai ir klausytojai išgirs du pranešimus. Pirmąjį pranešimą tema „Bajorų heraldikos šaltiniai ir jų aktualizavimas Lietuvos muziejuose“ skaitys dr. Gabrielė Jasiūnienė. Antrąjį pranešimą tema „Lietuvos numizmatikos ir heraldikos tyrimai. 1970–2020 m.“ pristatys prof. emer. dr. Stanislovas Sajauskas. Tiek pirmosios, tiek antrosios konferencijų pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos leidinyje ,,Genealogija ir heraldika. Praeitis ir dabartis“.

Konferencijos organizatorius:
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija

Partneriai:
Bažnytinio paveldo muziejus
Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo
Klaipėdos universitetas
Kretingos muziejus
Lenkijos institutas Vilniuje
Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Mykolo Riomerio universitetas
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Šiaulių „Aušros“ muziejus