Skip to content Skip to navigation

Izraelio Glikmano ir Srolio Motkės Šlaveito namas

Izraelio Glikmano ir Srolio Motkės Šlaveito namas

Pateikta: 2018-06-19 10:00 (atnaujinta: 2018-06-19 12:45)
Aikštė turgaus dieną. Vaizdas iš rytų pusės, nuo vartotojų bendrovės pastato balkono Antrajame plane, vakarinėje aikštės kraštinėje antras iš dešinės stovi Srolio Motkės Šlaveito namas – geležies prekių parduotuvė. Fot. Kostas Jagutis. 1938 m.Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pastangomis Kretingos, tuo metu oficialiai vadintos Karolštatu, miestas XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje tapo mūriniu. Nuo 1771 metų aplinkui Turgaus aikštę (dabartinės Rotušės aikštės pietinę dalį) naujai statyti buvo leidžiama tik mūrinius namus, o daugiausia jų pastatyta palei šiaurinę ir vakarinę kraštines. 1833 metais mieste buvo 31 mūrinis pastatas. Mūrinių namų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui, Kaunui ir Kėdainiams. Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra Lietuvoje, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Lenkijos–Lietuvos istorijos, geografijos ir statistikos tyrinėtojų Mykolo Balinskio ir Tadeušo Lipinskio teigimu, Kretinga XIX a. pirmoje pusėje buvo „gražus mūrinis miestas“. 
 
Religinė eisena Viešosios aikštės vakarinėje kraštinėje, priešais S. M. Šlaveito namą-parduotuvę (pirmas mūrinis namas dešinėje pusėje). Apie 1935 m.XIX amžiuje reprezentacine buvo laikoma Turgaus aikštės vakarinė kraštinė. Palei ją stovėjo muitinė, pasienio kariuomenės štabas ir karininkų namai. Link jos buvo atsuktas aikštės centre pastatytos ortodoksų bažnyčios pagrindinis fasadas. Manoma, kad viename iš vakarinės kraštinės namų veikė luominė Kretingos miesto valdyba, o muitinės pastate – kalėjimas. Šiaurinėje kraštinės dalyje, tarp XVIII amžiuje veikusios Karolštato vidurinės mokyklos pastato ir šiauriniame krašte buvusio medinio namo, stovėjo nedidelis mūrinis dviaukštis namas, buvęs dabartinio pastato Rotušės a. 14 teritorijos šiaurinėje dalyje. 
 
Srolio Motkės Šlaveito namas-parduotuvė turgavietės vakarinėje kraštinėje. Bendras vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Apie 1930 m.Šis namas išaugo istorinėje, dar 1609 metais išmatuotoje posesijoje, kurioje iš pradžių stovėjo medinis gyvenamosios paskirties namas. Nuo buvusios vidurinės mokyklos pastato ir šiauriniame krašte stovėjusio medinio namo jį skyrė siauri įvažiavimai į kiemus.
 
Manoma, kad namas galėjo būti pastatytas XIX a. pradžioje. Jis raudonų plytų mūro, tinkuotas, stačiakampio plano, dviejų aukštų, su gyvenamosiomis mansardos tipo patalpomis palėpėje, ilguoju fasadu atsuktas link turgavietės, šiek tiek žemesnis už šalia stovėjusį buvusios vidurinės mokyklos pastatą.
 
Srolio Motkės Šlaveito geležies prekių parduotuvės iškaba. Apie 1930 m.Pagrindinio fasado pirmame aukšte buvo įrengti du įėjimai ir trys langai, iš kurių kairysis – mažesnis, tarpukariu perdirbtas į duris. Pro kairėje pusėje esantį įėjimą buvo patenkama į namo šeimininko būstą, kurio gyvenamosios patalpos buvusios įrengtas antrajame aukšte ir palėpėje. 
 
Antrojo aukšto fasadinėje sienoje buvo 4 langai, o kairėje pusėje virš pagrindinio įėjimo buvęs įrengtas balkonas su metaline ažūrine baliustrada. Nuo balkono galima buvo apžvelgti visą Turgaus aikštę ir nuo jos šiaurės vakarinio kampo link pranciškonų bažnyčios vedančią gatvę, vadintą Bažnyčios, vėliau – Vienuolyno, Vilniaus gatve. 
 
Aikštės šiaurės vakarinė dalis iš pietų pusės. Antras iš kairės – S. M. Šlaveito namas-parduotuvė. Apie 1938 m.Pastato stogas buvo gegninės konstrukcijos, dvišlaitis, dengtas metalo skardos lapais. Virš kraigo ties viduriu kilo tinkuoto mūro kaminas, o virš abiejų galų frontonų – po mūrinio rutulio pavidalo architektūrinę detalę. 
 
Apie pirmąjį namo savininką duomenų neturime. Iš vėlesnių rašytinių šaltinių žinome, kad pastatas priklausė kretingiškiui verslininkui Izraeliui V. Glikmanui (rusiškai rašėsi – И. В. Гликманъ, o vokiškai – J. W. Glückmann). Manoma, kad jis buvo kilęs iš Prūsijos (Vokietijos), o į Kretingą atsikėlė, greičiausiai, iš Klaipėdos. Verslininkas su šeima šiame name gyveno, o pirmajame aukšte turėjo atidaręs geležies, plieno ir dažų parduotuvę. Tarpukario Kretingos miesto Vilniaus gatvės vaizdas nuo S. M. Šlaveito namo balkono. Fot. Alfonsas Survila. Apie 1936 m.Tai buvo vienas iš stambiausių tuometinės Kretingos verslininkų. Kretingos muziejaus mokslinio archyvo Tiškevičių fonde išlikę dokumentai liudija, kad jo paslaugomis nuolat naudojosi grafai Tiškevičiai bei Kretingos dvaro palivarkų valdytojai, įsigydavę dvaro poreikiams vinių, skardos lakštų, vielos, kitų geležies dirbinių, dažų ir pan. Išlikusiuose dvaro dokumentuose Izraelis Glikmanas minimas nuo 1883 metų, tačiau jis Kretingoje galėjo įsikurti šiek tiek anksčiau (1879–1880 metų sąraše neminimas). 
 
Po Pirmojo pasaulinio karo namas su parduotuve atiteko verslininkui Sroliui Motkei Šlaveitui. Dokumentai liudija, kad naujasis savininkas atsiskaitydamas su klientais iš pradžių, 1919 metais tebenaudojo senus spausdintų sąskaitų blankus su I. Glikmano pavarde. Tai leidžia spėti, kad naujasis savininkas galėjo būti senojo savininko žentu.
 
Izraelio Glikmano geležies, plieno ir dažų parduotuvės sąskaita už Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus dvarų administracijai išduotas prekes. 1883 m. rugsėjo mėn.Srolis Motkė Šlaveitas ilgą laiką savo krautuvėje taip pat prekiavo geležimi ir jos dirbiniais. Tačiau mieste atsiradus daugiau geležies prekyba besiverčiančių krautuvininkų (Saliamonas Tubianskis, Peisachas Zegermanas, Vartotojų bendrovės parduotuvės geležies skyrius ir kt.), apie 1936 metus ėmėsi prekiauti galanterijos ir smulkiomis prekėmis.
 
Šlaveito namas stipriai nukentėjo nuo 1941 m. birželio 26 d. gaisro. Ugniai nusiaubus miesto centrą, iš namo beliko tik mūrinės sienos, kurios ilgai riogsojo karo ir pokario metais. Tik XX a. 6–7 dešimtmetyje Šlaveito namo ir šalia stovėjusio vidurinės mokyklos pastato liekanos buvo nugriautos, o jų vietoje pastatytas tipinis dviejų aukštų mūrinis daugiabutis, paskutiniaisiais sovietmečio metais rekonstruotas į modernesnės architektūros trijų aukštų su mansardomis gyvenamąjį ir komercinės paskirties namą.
 
Izraelio Glikmano geležies, plieno ir dažų parduotuvės firminio antspaudo atspaudas. XIX a. IV ketv. – XX a. 1 deš.  Izraelio Glikmano geležies, plieno ir dažų parduotuvės sąskaitų blankų antraštės. XIX a. IV ketv. – XX a. 2 deš.  Izraelio Glikmano geležies, plieno ir dažų parduotuvės sąskaita už grafų Tiškevičių Palangos dvarui pateiktas prekes Sąskaitos apačioje – Kretingos dvaro daržininko Liudviko Haiduko pastaba. 1908 05 01
 
Srolio Motkės Šlaveito geležies prekių parduotuvės sąskaita už Kretingos dvaro Žadeikių palivarko ūkvedžiui pateiktas prekes. 1922 12 15  Srolio Motkės Šlaveito geležies prekių parduotuvės sąskaita už grafo Kazimiero Tiškevičiaus steigiamai medaus, sirupo ir saldainių dirbtuvei „Šatrija“ pateiktas prekes. 1924 10 08
 
Julius KANARSKAS,
istorikas, Kretingos muziejus