Skip to content Skip to navigation

Ką mena Kumpikų kaime pastatyti atminimo ženklai

Ką mena Kumpikų kaime pastatyti atminimo ženklai

Pateikta: 2018-11-19 10:43 (atnaujinta: 2018-11-28 08:30)
Žemaičių apygardos partizanų Kardo rinktinės įkūrėjas Kazimieras Kontrimas-Montė. Apie 1946–1948 m. Iš Skuodo muziejaus rinkinio
Kumpikų kaimo žemių galulaukėje, prie kelio Grūšlaukė–Vaineikiai, netoli Smeltės, nuo seno stovėjo vienišas monumentalus kryžius. Greta jo 2018 m. sausio 5 d. iškilo tipinis atminimo ženklas, skelbiantis, kad šioje vietoje buvo Kardo rinktinės partizanų rėmėjų Barboros ir Jono Kontrimų sodyba. Šiemet sukanka 105-eri metai, kai šioje sodyboje gimė žymus partizaninio judėjimo dalyvis, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadas Kazimieras Kontrimas (1913–1952), žuvęs netoli gimtųjų namų.
***
Kontrimų sodyba Kumpikų (Knėžų) kaime. XX a. 5 deš. pr. Iš Kretingos muziejaus rinkinio
Ši Kumpikų žemių dalis kelis kartus keitė savo priklausomybę. Nuo kaimo atsiradimo čia buvo Kumpikų bendrųjų ganyklų ir miško žemė. Valstiečiams ėmus dirbti plėšininę žemę, joje atsirado kelių vienkiemių kaimas, vadintas Kumpikų Medsėdžiais. Pobaudžiavinės reformos metu šiaurinė jo dalis su Kontrimų sodyba buvo priskirta Smeltės kaimui, o pietinė – pavadinta Knėžais. Po Lietuvos žemės reformos Kontrimų žemė atsidūrė dviejų kaimų teritorijoje: sodyba priklausė Knėžų, o už Grūšlaukės–Vaineikių kelio buvęs vakarinis pakraštys – Kumpikų kaimui. Šiuo metu visas sklypas yra Kumpikų teritorijoje.
Jonas Kontrimas savo sodybos kieme. XX a. 5 deš. pr. Iš Skuodo muziejaus rinkinio
 
Sodybos šeimininkas Jonas Kontrimas gimė 1882 m. spalio 21 d. Smeltės valstiečių Kazimiero ir Barboros Jonkutės Kontrimų šeimoje. Tėvui anksti mirus, motina Barbora Kontrimienė 1894 m. antrąkart ištekėjo už Klausgalvų Medsėdžių ūkininko Prano Jucio, tapo vieno žymiausių XX amžiaus Lietuvos mokslininkų, fiziko teoretiko bei matematiko Adolfo Jucio (1904–1974) motina.
 
Užaugęs Jonas išmoko staliaus ir dailidės amato. Paveldėjęs 29 hektarų dydžio tėvų ūkį, į jį atsivedė jauną žmoną – 1886 m. gimusią Barborą Baltonytę, su kuria susilaukė gausios šeimos. Vyriausias sūnus gimė 1913 m. gruodžio 16 d. ir senelio garbei buvo pakrikštytas Kazimieru. Be jo šeimoje augo sūnūs Antanas (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Adolfas (g. 1917 m.), Jonas, Augustas (g. 1928 m.) ir trejetas dukterų. Visi jie nuo ankstyvos vaikystės padėjo tėvams dirbti žemės ūkio darbus, o pradinio mokslo pagrindų mokėsi Grūšlaukės mokykloje.
Grūšlaukės pradžios mokyklos mokiniai ir mokytojai. Priešpaskutinėje eilėje trečias iš dešinės stovi Adolfas Kontrimas. 1929 m. Iš Kretingos muziejaus rinkinio
 
Pradžios mokyklą baigusį vyriausiąjį sūnų Kazimierą tėvai toliau leido į Skuodo gimnaziją. Baigęs progimnazijos kursą (keturias gimnazijos klases), jis įstojo į Mažeikių apskrities Plinkšių žemės ūkio mokyklą. Pašauktas į karinę tarnybą, užsitarnavo puskarininkio laipsnį. Demobilizavęsis 1936 m. grįžo į tėviškę, tapo Kretingos vartotojų bendrovės tarnautoju, įstojo į Kretingos šaulių rinktinę. Manoma, kad Kretingoje įsidarbinti jį paskatino nuo Grūšlaukės kilęs vartotojų bendrovės parduotuvės vedėjas Stasys Piktuižis.
 
Lietuvos kareivis Kazimieras Kontrimas (kairėje) palapinėje per karinius mokymus Gaižiūnų poligone netoli Jonavos. 1936 m. Iš Kretingos muziejaus rinkinio
Kazimiero broliui Adolfui kariuomenėje teko praleisti pirmosios sovietų okupacijos metus. Pašauktas 1939 m. atlikti karinę tarnybą, jis su kitais vyrais buvo pasiruošęs priešintis į kraštą 1940 m. įžengusiai Raudonajai armijai. Pasak jo, ginkluotės lietuviai turėjo pakankamai ir psichologiškai buvo pasiruošę kovoti, tačiau krašto vadovų ir aukščiausios karinės vadovybės neryžtingumas karius labai nuvylė. Sovietams likvidavus Lietuvos kariuomenę, 1940 m. rugpjūčio pabaigoje jis ne savo noru tapo Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso kareiviu. Kaip ir daugelis kitų lietuvių karių, Adolfas iš okupantų armijos į tėviškę pabėgo 1941 m. birželio mėnesį, prasidėjus bolševikų ir nacių karui.
 
Po vokiečių pralaimėjimų prie Maskvos ir Stalingrado tapo aišku, kad į Lietuvą vėl brausis Raudonoji armija, o su ja sugrįš 1940–1941 metais represijomis pasižymėjęs sovietų režimas. Todėl buvo pradėta ruoštis pasipriešinti grįžtančiam priešui. Vokiečių karinei valdžiai sutikus, 1944 m. buvo organizuota Vietinė rinktinė – lietuvių karininkų vadovaujamas karinis dalinys, turėsiąs ginti kraštą nuo artėjančios Raudonosios armijos.  Į rinktinę įstojo nemažai Kretingos krašto jaunuolių, tarp kurių buvo ir Adolfas Kontrimas. Tačiau vokiečiams rinktinę panaikinus, jiems nebuvo lemta stoti į kovą.
 
Grupė Kretingos šaulių. Kairėje sėdi Kazimieras Kontrimas, dešinėje – Kretingos vartotojų bendrovės tarnautojas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Stasys Piktuižis iš Dirgalio kaimo. Apie 1939 m. Iš asmeninio Romualdo Beniušio rinkinio
Kovai su artėjančiu okupantu ėmė rengtis ir Kazimieras Kontrimas, 1943 m. įstojęs į Lietuvos laisvės armiją. Ši organizacija ruošėsi partizaniniam karui, todėl užmezgė ryšius su vokiečių kariuomenės vadovybe ir susitarė dėl kovotojų karinio parengimo žvalgybos mokyklose. Kazimieras Kontrimas 1944 m. antroje pusėje buvo išsiųstas į Telšius ryšiams su vokiečių karine vadovybe.
 
Raudonajai armijai okupavus Vakarų Lietuvą, broliai Kazimieras, Adolfas ir Pranas Kontrimai tapo Lietuvos laisvės armijos partizanais, palaikė ryšius su 1945 m. kovo mėnesį pradėjusia veikti Žemaičių legiono Lapės (Kretingos) rinktine. Enkavedistams areštavus rinktinės vadovybę, partizanų veikla pakriko. Iš Kretingos, Darbėnų, Mosėdžio, Kartenos apylinkių miškuose išsisklaidžiusių būrių Kazimieras Kontrimas iki 1945 m. vasaros suformavo Klevo kuopą ir ėmėsi jai vadovauti. Jos pagrindinė stovykla ir štabas veikė Vaineikių–Grūšlaukės miškų masyve.
 
Kazimieras Kontrimas su jaunėle sesute gimtosios sodybos kieme. XX a. 5 deš. pr. Iš Kretingos muziejaus rinkinio
Žemaičių apygardos vadovybei pavedus, 1945 m. lapkričio 15 d. jis su bendraminčiais įkūrė naują, visus Kretingos apskrities partizanus vienijantį karinį junginį – Kardo rinktinę, buvo paskirtas jos vado Jurgio Ožeraičio pavaduotoju, iki gruodžio pabaigos ėjo vado pareigas, Antano Kontauto slapyvardžiu leido rinktinės vado įsakymus. Pasitraukęs iš vado pavaduotojų, nuo 1946 m. sausio 30 d. vadovavo rinktinės štabą ir stovyklą Vaineikių miškuose saugojusiam būriui. Enkavedistams 1946 m. kovo 25 d. suėmus J. Ožeraitį, tapo rinktinės vadu, tačiau gegužės pabaigoje šias pareigas perdavė bendražygiui Juozui Kėkštui.
 
Tėvai Barbora ir Jonas Kontrimai palaikė partizanais tapusius sūnus, visokeriopai juos rėmė. Ryšininkais tapo partizanų broliai Antanas ir Jonas Kontrimai. Partizanai Pranas ir Adolfas Kontrimai iš pradžių gyveno legaliai. Adolfas vedė Petronėlę Stonkaitę iš Kumpikų kaimo, su kuria 1945 m. susilaukė dukrelės Birutės. Jis buvo Kardo rinktinės štabo ryšininku, atsakingu už nuolatinį ryšį su Mosėdžio valsčiuje veikusia Maumedžio-Tautvaišo kuopa.
 
Kazimieras Kontrimas (stovi dešinėje) su giminaičiais, fiziku Adolfu Juciu (sėdi dešinėje), Bonifacu Juciu ir jo žmona Valerija. XX a. 4 deš. pab. – 5 deš. pradžia. Iš Kretingos muziejaus rinkinio
1946 metų pavasarį prasidėjus areštams, kovo mėnesį Pranas, o balandį – Adolfas, pateko į stribų pasalą ir buvo suimti, tačiau sugebėjo išsilaisvinti. Adolfui pavyko pabėgti Žalimų miške, stribams vežant jį tardyti į MGB Mosėdžio valsčiaus poskyrį. Nuo to laiko abu gyveno nelegaliai, žiemodavo pažįstamų apylinkės ūkininkų sodybose įrengtose slėptuvėse.
 
Enkavedistai ir stribai įvairiais būdais bandė susekti ir suimti brolius Kontrimus, ypač rezistencinio judėjimo vadovą Kazimierą. Nesugebėdami paspęsti jiems spąstų, ėmėsi persekioti artimiausius asmenis. 1947 m. spalio 31 d. buvo suimtas ir MGB Kretingos apskrities skyriaus areštinėje įkalintas brolis, ryšininkas Antanas Kontrimas-Jurgis. Neteisminis organas – NKVD Ypatingasis pasitarimas 1948 m. balandžio 8 d. jį nuteisė 10-čiai metų lagerio ir išsiuntė į Komijoje veikusį Minlagą.
 
Politinis kalinys Adolfas Kontrimas lagerio akmens anglies kasykloje. XX a. 6 deš. pr. Iš Kretingos muziejaus rinkinio
1948 m. sausio 3 d. Darbėnų stribai ir enkavedistai suėmė, o sausio 6 d. į Rusijos gilumoje esantį Krasnyj Jarą, Krivošeino r., Tomsko sr., ištrėmė likusius šeimos narius – tėvus Joną ir Barborą Kontrimus su sūnumi Augustu bei dukromis Eleonora ir Stanislava. Gegužės 25 d. Kumpikuose buvo suimta ir į Timiriazevskį, Tomsko r., Tomsko sr., išsiųsta Adolfo žmona Petronėlė Kontrimienė su trijų metų dukrele Birute.
 
1949 metais enkavedistams ir stribams pavyko suimti brolius Adolfą ir Praną Kontrimus. Pirmiausia, talkinant išdavikui, sausio 31 d. Grūšlaukėje, Kosto Vasiliausko namo rūsyje įrengtame bunkeryje buvo areštuotas Adolfas Kontrimas-Dzidorius. Karo tribunolas kovo mėnesį jį nuteisė sušaudyti. Tačiau tuo metu Sovietų sąjungoje buvo panaikinta mirties bausmė, todėl jis buvo naujai nuteistas 25-riems metams lagerio ir 5 metams tremties bei išvežtas į Džezkazgano vario kasyklas (Kazachstanas). Po to kalintas Balchašo, Karagandos ir Mordovijos lageriuose, kuriuose dirbo anglies kasyklose. Pranas Kontrimas-Paulius 1949 m. amnestavosi ir išvyko gyventi į Plungę, įsidarbino malūne. Tačiau gruodžio 10 d. buvo suimtas, nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Jo šeima išvežta į Sibirą. 1950 m. sausio 6 d. suimtas kitas brolis, ryšininkas Jonas Kontrimas.
 
Kardo rinktinės vadas Kazimieras Kontrimas. Apie 1951 m. Iš Kretingos muziejaus rinkinioKazimieras Kontrimas-Montė nuo 1948 m. gegužės mėnesio buvo Kardo rinktinės štabo viršininkas, organizavo karines operacijas, rūpinosi partizanų kariniu paruošimu. 1949 metų rugpjūtį rinktinės vadui Juozui Juciui patekus į enkavedistų rankas, Montei vėl teko vadovauti rinktinei, kol nauju vadu Žemaičių apygardos vadovybė paskyrė Juozą Paulauską.
 
Dažnos NKVD vidaus kariuomenės, sovietų reguliariosios armijos bei stribų baudžiamosios operacijos smarkiai išretino partizanų gretas. Jų vadu 1951 m. lapkričio pabaigoje vėl tapo Kazimieras Kontrimas-Tėvas. Tai buvo labiausiai enkavedistų ieškomas partizanas, už kurio išdavimą pažadėta didelė, 10 000 červoncų premija. Enkavedistams pavyko susekti jo ryšininką Petrą Laukį, gyvenusį Smeltės kaime, prie Grūšlaukės miško. Jo sodyboje MGB vidaus apsaugos būrio kareiviai nuo 1952 m. spalio 9 d. surengė pasalą, į kurią spalio 30 d. pateko ir per susišaudymą žuvo Kardo rinktinės organizatorius ir paskutinysis vadas Kazimieras Kontrimas. Jo kūną baudėjai išsivežė į MGB Salantų rajono poskyrį. Spėjama, kad užkasė Salanto slėnio durpyne prie Žvainių kaimo.
 
1947 m. statytas kryžius, žymintis Kontrimų sodybvietę. Fot. Steponas Kaštaunas, 1967 m. Iš Kretingos muziejaus rinkinio
Po diktatoriaus Stalino mirties sušvelnėjus sovietų režimui, Kazimiero broliai, tėvas ir seserys po ilgų lagerio ir tremties metų buvo paleisti ir 1960–1966 m. grįžo į Lietuvą. Tik Augustas Kontrimas liko gyventi toli nuo gimtojo krašto, o tremties išbandymų neatlaikė Barbora Kontrimienė ir jos anūkė Birutė, mirusios Sibire.
 
Adolfas Kontrimas su žmona Petronėle apsigyveno Sauguose, Šilutės r., dirbo staliumi, o 1989 m. parvyko į Grūšlaukę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo aktyviu šaulių, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų nariu, darė memorialinius kryžius, kuriais pažymėtos partizanų atminimo vietos Darbėnuose, Grūšlaukėje, Nausėduose, Vaineikiuose, Didžiuosiuose Žalimuose, 1999 m. pastatė kryžių brolio Kazimiero Kontrimo žuvimo vietoje. Už nuopelnus pripažintas Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šauliu, Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, atsargos leitenantu, 2001 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Mirė 2006 m., palaidotas Grūšlaukės civilinėse kapinėse, greta senelių ir tėvo. Šalia jo atgulė žmona Petronėlė Stropaitė-Kontrimienė (1924–2011), parašiusi atsiminimus apie sunkią tremties dalią.
 
1989 m. pastatytas naujas kryžius ir 2018 m. statytas tipinis atminimo ženklas, žymintys Kardo rinktinės partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų Kontrimų sodybą. Fot. Julius Kanarskas, 2018 m.
Kontrimų sodyba sovietmečiu buvo nugriauta, o jos teritorija paversta dirbamais kolūkio laukais. Ją priminė tik prie kelio stovėjęs monumentalu kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Adolfas Kontrimas pasakojo, kad jų sodyboje 1945 m. buvo apsistoję sovietų kariai, kurie išvykdami į Kuršo frontą apšaudė kryžių ir peršovė Kristaus skulptūrą. Vietoje sužalotojo Antanas Kontrimas 1947 m. pastatė naują kryžių (autorius – darbėniškis meistras Jonutis), kurį puošė ornamentai ir ąžuolo gilės pavidalo viršūnės bei pečių galai. Šį kryžių Adolfas Kontrimas pasirinko pavyzdžiu, pagal kurį darė kryžius žuvusiems partizanams atminti. Kryžiui sunykus, Plungėje gyvenančio politinio kalinio ir tremtinio Prano Kontrimo rūpesčiu, padedant Kašučių kolūkio pirmininkui Povilui Turauskiui, 1989 m. buvo pastatytas naujas kryžius su memorialiniu įrašu: „A. † A. Viešpatie, mes taip mylėjome Lietuvą. 1947 1989“.
 
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo prisiminti visi, kovoję dėl mūsų krašto laisvės. Kazimieras Kontrimas 1999 m. buvo pripažintas kariu savanoriu, jam suteiktas leitenanto laipsnis, 2014 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. Jo vardas buvusių bendražygių, artimųjų ir patriotų pastangomis įamžintas paminkluose žuvusiems Kardo rinktinės partizanams Mosėdyje (1991 m.), Kretingoje (1992 m.), Grūšlaukėje (1999 m.), Sakuočiuose (2012 m.).
 
Kardo rinktinės partizanų vado Kazimiero Kontrimo žūties ir atminimo vieta Grūšlaukės miške, Petro Laukio sodybvietėje. Fot. Julius kanarskas, 2018 m.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį bei pasitinkant vieno žymiausių Žemaičių apygardos rezistencinio judėjimo organizatoriaus, Kardo rinktinės vado Kazimiero Kontrimo 105-ąsias gimimo metines, jo gimtinėje ir žūties vietoje Kretingos rajono savivaldybės administracijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva 2018 m. buvo pastatyti akmeniniai tipiniai atminimo ženklai, vaizduojantys Laisvės koloną su stilizuotu Jogailaičių dvigubu kryžiumi viršūnėje (autorius – dizaineris Romas Navickas; ženklus gamino ir vietoje pastatė UAB Sonetas ir Ko, Miklusėnai, Alytaus r.).
 
Julius KANARSKAS,
istorikas, Kretingos muziejus