Skip to content Skip to navigation

Kazio Grižo kapas paskelbtas nacionaliniu kultūros paveldo objektu

Kazio Grižo kapas paskelbtas nacionaliniu kultūros paveldo objektu

Pateikta: 2018-01-11 09:16 (atnaujinta: 2018-01-23 11:42)
Rokiškio apskrities viešosios policijos policininkas Kazys Grižas. Apie 1923–1925 m. Nuotrauka iš Gyčio Grižo (Vilnius) asmeninio archyvo.Kretingos II senosiose kapinėse, pagrindinio tako kairėje pusėje stovi rausvo granito obeliskas, ženklinantis Nepriklausomybės kovų dalyvio, Kretingos policijos nuovados viršininko Kazio Grižo (1902–1927) kapą.
 
Kazys Grižas gimė 1902 metų sausio 12 dieną Kauno gubernijos Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskrities Kamajų valsčiaus Gučiūnų kaimo valstiečio Kazimiero Grižo šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusų karinei valdžiai įsakius gyventojams evakuotis į Rusijos imperijos gilumą, 1915 metais su artimaisiais tapo karo pabėgėliu ir atsidūrė Tuloje.
 
Grįžęs į Lietuvą, būdamas nepilnametis, 1919 metų gegužės 15 dieną įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, užsitarnavo jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Seinų fronte pateko į lenkų nelaisvę, iš kurios grįžęs 1922 metų birželio 10 dieną demobilizavosi, stojo tarnauti Rokiškio apskrities viešosios policijos policininku. Puskarininkio laipsnį turintį pareigingą jaunuolį apskrities policijos vadovybė išsiuntė mokytis į Kauno policijos mokyklą. Ją baigęs, 1923 metais buvo paskirtas Rokiškio viešosios policijos nuovados viršininko pavaduotoju.
 
1927 metų gegužės 5 dieną paskirtas Kretingos apskrities viešosios policijos I (Kretingos) nuovados viršininku, atvyko tarnybos tęsti Kretingoje. Tų pačių metų rugsėjo 9 dieną Tauragėje įvyko socialdemokratų, liaudininkų ir eserų organizuotas sukilimas, kurio dalyviai siekė nuversti Lietuvos vyriausybę ir perimti valdžią į savo rankas. Tauragės puču vadinamą sukilimą kariuomenei numalšinus, kariškiai ir policininkai ėmėsi suiminėti jo dalyvius, kurie bandė slapstytis kitose apskrityse arba pasitraukti į užsienį. Pasakojama, kad į Latviją traukianti pučistų grupė rugsėjo 10 dienos pavakare nutarė apiplėšti Kretingoje banką ir tokiu būdu apsirūpinti lėšomis gyvenimui užsienyje. Kretingiškiams policininkams bandant plėšikus sulaikyti, per susišaudymą sunkiai buvo sužeistas sulaikymui vadovavęs naujasis Kretingos policijos nuovados viršininkas Kazys Grižas. Kretingos Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje nurodyta, kad jis mirė tą pačią rugsėjo 10 dieną, aprūpintas Švč. Sakramentu. Artimųjų ir tarnybos draugų iškilmingai palaidotas rugsėjo 13 dieną Kretingos naujosiose parapijos kapinėse. Laidotuvių apeigoms vadovavo pranciškonų vienuolyno kunigas tėvas Antanas Butkevičius.
 
Už nuopelnus Lietuvai žuvusysis po mirties 1929 metų rugpjūčio 14 dieną buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 1932 metų kovo 9 dieną jam pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statusas ir suteiktas Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų medalis. Apdovanojimus atsiėmė našlė Felicija Grižienė.
 
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kretingos skyriaus ir apskrities policijos tarnautojų iniciatyva ant žuvusiojo bendražygio kapo buvo pastatytas lietuviško granito obeliskas su iškalta epitafija: „A. † A. Kazys Grižas, Kretingos polic. nuov. viršininkas. 1927 m. IX–11 d. žuvo tarnybos pareigas eidamas“. Jį pagamino Kretingos (Bajorų) sunkiųjų darbų kalėjimo paminklų dirbtuvių akmenkaliai. Granito akmuo ir paminklo gamyba kainavo 1 500 litų, kuriuos aukojo policijos tarnautojai, kariai savanoriai, apskrities ir valsčių savivaldybių tarnautojai, miesto visuomenė. Atidengimo iškilmės įvyko Lietuvos kariuomenės dieną – 1928 metų lapkričio 23-iąją.
 
Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, Kretingos policijos nuovados viršininko Kazio Grižo (1902–1927) kapas Kretingos II kapinėse. Juliaus Kanarsko nuotr., 2006 m.Vilniuje gyvenančio ir kretingiškių karių savanorių atminimo įamžinimu besirūpinančio kraštiečio Romualdo Beniušio iniciatyva Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus išvakarėse Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio ir Kretingos apskrities viešosios policijos nuovados viršininko Kazio Grižo kapui 2017 metų gruodžio 11 dieną buvo suteikta teisinė valstybės apsauga. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba kapą paskelbė nacionalinio reikšmingumo lygmens registriniu kultūros paveldo objektu (unikalus kodas 42181), turinčiu istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį. Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės rūpesčiu 2017 metais pagal rajono savivaldybės remiamą projektą prie kapo pastatytas granitinis atminimo ženklas su užrašu „Kovotojas už Lietuvos laisvę“ (atminimo ženklo projekto autorius – architektas Edmundas Giedrimas, akmens meistras – Juozas Žilinskis).
 
Julius KANARSKAS,
istorikas, Kretingos muziejus