Skip to content Skip to navigation

Knyga su teisingai sudėliotais faktais

Knyga su teisingai sudėliotais faktais

Pateikta: 2017-02-22 09:00 (atnaujinta: 2017-09-06 08:55)

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje Vasario 16-osios išvakarėse pristatyta krašto istorijos tyrinėtojo Juliaus Kanarsko knyga „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui. Autorius neslėpė, kad parengti leidinį lengva nebuvo, nes tai – ne šiaip sau istorija, tinkamai atrinkti faktus prireikė ir daug laiko, ir daug fizinių jėgų.
 
„Šia tema pradėjau domėtis dar būdamas archeologu. Ir šios srities specialistams tenka tyrinėti vietas, susijusias su genocidu ir rezistencija, – pasakojo J. Kanarskas. – 1997 metais teko dalyvauti partizanų laidojimo vietų tyrimuose Darbėnų seniūnijoje. Tada susipažinau su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojais, kurie paskatino su rezistencija susijusių vietų ieškoti visame rajone. Nuo 2005-ųjų kiekvieną vasarą ir rudenį, talkinant žmonai Liudai, važinėjau po kaimus ir miškus, ieškojau tokių vietų, rinkau informaciją, susijusią su Lietuvos gyventojų genocidu ir Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės veikla. Tačiau ne aš esu rezistencinio judėjimo istorijos fi ksavimo pradininkas – tai darbėniškis Stanislovas Burba. Būtent jis buvo pavyzdys, kaip reikia dirbti, ieškoti reikalingos medžiagos ir ją rasti. Su didele pagarba jam dovanoju šią knygą“.
 
S. Burba sakė matęs daug rezistencinių kovų dalyviams skirtų paminklų, tačiau J. Kanarsko knyga – pats gražiausias paminklas, koks tik gali būti. „Ne vienas manęs klausia, kaip šiandien turime vertinti „Kardo“ rinktinės vadus? Mano nuomone, tai buvo vieninteliai teisėtos valdžios atstovai. Juliaus Kanarsko dėka turime kruopščiai, rūpestingai ir teisingai sudėliotus faktus, o rajono valdžios, pasinaudodamas proga, paprašysiu: savo gyvybes už mūsų visų laisvę paaukojusių „Kardo“ rinktinės vadų, kurių iš viso buvo septyni, vardais turi būti pavadintos gatvės. Paminklai lieka paminklais, o taip jų atminimas liks įamžintas amžiams“, – kalbėjo S. Burba.
 
Dėkodama J. Kanarskui už švenčių proga rajono žmonėms, ypač besidomintiems krašto istorija, įteiktą dovaną, Savivaldybės vicemerė Danutė Skruibienė akcentavo, jog knyga svarbi ir visai Lietuvai, kuri kitąmet švęs itin gražią sukaktį. „Ačiū Juliui už kruopščiai bei atsakingai surinktus istorijos faktus, už knygas, kurios skleidžia garsą apie Kretingą visoje šalyje“, – kalbėjo D. Skruibienė primindama pernai išleistą kitą J. Kanarsko knygą apie Kretingos krašto žydus.
 
J. Kanarskas atviravo, jog jam svarbiausia – kad dešimtmečio darbas nenueina veltui, neatguls archyvuose, kaip atsitiko su kraštotyrininkų Juozo Mickevičiaus ir Igno Jablonskio surinkta medžiaga. Knygos „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“ autorius dėkojo knygos leidėjams – leidyklai „Eglė“, o šios vadovas Antanas Stanevičius, padovanojęs J. Kanarskui dvi istorines knygas, kvietė parašyti... romaną. „Esate labai tikslus, reikėtų pabandyti“, – paaiškino, kodėl taip siūlo.
 
Muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės žodžiais, labai simboliška, kad Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų renginių maratonas muziejuje pradėtas tokia svarbia visai Lietuvai knyga. „Ji pareikalavo daug darbo, daug fi zinių jėgų, nes teko daug važinėti, fotografuoti, fiksuoti. Džiaugiuosi už Julių, kad jam viskas pavyko, kad jo darbo vaisius išvydo dienos šviesą“, – kalbėjo V. Kanapkienė knygos autoriui padovanodama trispalvę pavasarinių gėlių puokštę.
 
J. Kanarską sveikinusios Darbėnų gimnazijos direktorės Sonatos Litvinienės teigimu, Darbėnai yra tarsi raudonajame taške – seniūnijoje buvo daug ir partizanų, ir žydų tautybės žmonių. „Jūs esate profesionalai, fiksuojantys istoriją, o mes, švietimiečiai, su vaikais kalbame ne apie asmenybes, vadus, o apie judėjimą, siekiame, kad jie suprastų, kas buvo, kaip ir kodėl. Džiaugiuosi, kad gimnazijoje turime Stanislovo Burbos dėka įkurtą rezistencijos muziejų, o jūs padėjote viską sudėlioti teisingais faktais“, – sakė S. Litvinienė pakviesdama J. Kanarską knygą pristatyti ir gimnazijoje.
 
Knyga suskirstyta dalimis: 1831 ir 1863 metų sukilimai; Lietuvos kariuomenės savanoriai ir nepriklausomybės kovų dalyviai; Rezistencinis 1940-1944 metų judėjimas. Vietinė rinktinė; 1944-1965 m. žuvę Kretingos krašto kovotojai už Lietuvos laisvę; Disidentinis judėjimas ir Atgimimas; Lankytini objektai, menantys kovas ir kovotojus už Lietuvos valstybingumą. Tokių objektų rajone yra per 90, knygoje pateiktos jų geografinės koordinatės, trumpas aprašymas ir istorija.
 
Knygos viršelyje – paminklas, skirtas Žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės partizanams, žuvusiems už Lietuvą 1945-1965 metais.
 
Penkių šimtų egzempliorių tiražu išleistą knygą pristatymo metu kretingiškiai galėjo įsigyti su jos autoriaus autografu.
 
Laima STONKUVIENĖ
Švyturys, 2017, vasario 18, p. 1, 9,13.
 
Knygą įsigyti galima Kretingos knygyne ir Kretingos muziejaus bilietų kasoje, ją taip pat galima rasti miesto ir kaimų bei mokyklų bibliotekose.
 
Dėkodama už knygą, kuri garsins rajoną visoje šalyje, muziejaus direktorė Vida Kanapkienė Juliui Kanarskui įteikė trispalvę pavasarinių gėlių puokštę   Vienam pirmųjų knygą apie kretingiškius, kovojusius už šalies valstybingumą, Julius Kanarskas įteikė darbėniškiui Stanislovui Burbai