Skip to content Skip to navigation

Kretingos bažnyčioje – paslaptinga paveikslo kopija

Kretingos bažnyčioje – paslaptinga paveikslo kopija

Pateikta: 2017-06-19 09:36 (atnaujinta: 2017-06-19 09:38)

Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija, sugrįžusi po restauravimo. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2017 m.

Į Kretingos bažnyčią po restauravimo sugrįžo Mergelės Marijos altoriaus antrojo tarpsnio paveikslas – Vilniaus Aušros vartų paveikslo kopija. Paveikslą restauravo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos polichromijos restauratorius Kęstutis Banys.
 
Nėra išlikusių žinių, kokie paveikslai puošė 1617 m. pastatytos Kretingos bažnyčios altorius. XVII ir XVIII a. per karus su švedais bažnyčia labai nukentėjo. 1754 m. vietoje senojo Mergelės Marijos altoriaus kunigaikščių Masalskių rūpesčiu buvo pastatytas naujas, kurį 1768 m. birželio 20 d. pašventino Žemaičių vyskupas sufraganas ir Eluzos titulinis vyskupas Ignotas Chominskis. 2016 m. žiemą Mergelės Marijos altoriaus antrajame tarpsnyje, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo papėdėje, Linos Navikienės restauratorės atidengė užrašą: „Dirbtas 1754. Pataisytas 1908“. Baigus altoriaus restauravimo darbus šis užrašas vėl bus paslėptas po dekoro detale.

Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija be aptaisų restauravimo metu. Fotografavo Lina Navikienė, 2016 m.

Apie 1828 m. Kretingos bažnyčioje ir vienuolyne vykusios vizitacijos akte minima, kad bažnyčios Mergelės Marijos altoriaus antrajame tarpsnyje yra Dievo Motinos paveikslas šviesiai mėlynos spalvos fone, puoštas sidabrine karūna. 1888 m. vizitacijos akte jau rašoma, kad antrajame tarpsnyje yra Aušros Vartų (Ostrobramska) Dievo Motinos paveikslas su sidabro aptaisais.
 
Šiuo metu Kretingos bažnyčios Mergelės Marijos altoriaus antrąjį tarpsnį taip pat puošia Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo ir aptaisų kopija. Šis paveikslas yra 197x73 cm dydžio, tapytas apie XVII a. pab. – XVIII a. pr. aliejiniais dažais ant sujungtų ąžuolinių gruntuotų lentų. Dabar matomas vaizdas yra užtapytas ant ankstesnio (taip pat Madonos portretinio) paveikslo – restauratoriai rado kelis užtapymų sluoksnius. Atvaizdas labai nukentėjo per bažnyčios gaisrus – dažai nuo karščio susproginėjo pūslėmis.
 
Paveikslo fonas aptrauktas tamsiai raudono aksomo medžiaga. Mergelė Marija vaizduojama iki pusės, rankas sukryžiavusi ant krūtinės, žvilgsnį nukreipusi žemyn. Drabužį slepia sidabro spalvos metalo, paauksuotomis gėlėmis puoštas aptaisas, iš po kurio matyti raudonos spalvos tunikos klostės.
 
Madona vainikuota karališka karūna, galvą supa paauksuota saulė su spinduliais, tarp kurių yra 12 žvaigždžių. Galbūt seniau karūna galėjo būti puošta brangakmeniais, tačiau šiuo metu – tik plastmasės ir glazūros detalėmis.
 
2016 m. Prano Gudyno restauravimo centre paveikslo aptaisus restauravo aukščiausios kategorijos metalo dirbinių restauratorius Rimvydas Derkintis. Tačiau aptaisai ir seniau buvo ne kartą restauruoti bei perdaryti.
 
Kretingos bažnyčios Aušros vartų Mergelės Marijos paveikslas, nuėmus XVII a. pab. – XVIII a. pr. medinį, raižytą, auksuotą ir sidabruotą rėmą, nustebino ir sukėlė labai daug klausimų, į kuriuos kol kas nėra atsakymų.

Paveikslas prieš restauravimą. Matyti dažų pūslės. Fotografavo Lina Navikienė, 2016 m.

Paveikslas labai sunkus: tapytas ant storų ąžuolinių lentų ir įstatytas į masyvų medinį karkasą, kurio nugarinės pusės viršuje didelėmis raidėmis įrašyta „1890 A. Turks.“. Labai neįprasta, kad karkaso nugaroje, kairėje pusėje viršuje ir apačioje yra pritvirtinti vyriai.
 
Vizitacijos aktai nuo 1888 m. mini, kad antrajame tarpsnyje yra „Ostrobramska“ paveikslas, o ant karkaso įrašyta data „1890“. Galbūt XIX a. pabaigoje dėl kažkokių mums jau nebežinomų priežasčių Aušros Vartų Marijos paveikslui kaip pagrindas buvo panaudotos vienuolyne buvusios durelės, kurios seniau galėjo užverti kokią nišą ar pan. Tuomet parašas sietųsi su šių durelių/vartelių gamintoju.
 
Sunku spręsti, ar 1890 m. buvo sukurtas visas atvaizdas, koks dabar yra, kuris pakeitė kažkokį ankstesnį Aušros Vartų Marijos paveikslą, ar seniau nutapytas paveikslas (prieš 1888 m.) 1890 m. buvo pertapytas ir jam uždėti nauji aptaisai. Tuomet data ir pavardė sietųsi ne su tapytojo, o su atnaujintojo darbu.
 
Taigi, klausimų labai daug, o atsakymų kol kas nėra. Laukia daug įdomaus tiriamojo darbo.
 
Jolanta KLIETKUTĖ,
Kretingos muziejus
 
Vyriai paveikslo karkaso apačioje. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2017 m.   Vyriai paveikslo karkaso viršuje. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2017 m.   Paveikslo nugarinės dalies viršaus fragmentas. Matomos aptaisų tvirtinimo vietos. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2017 m.  Restauratorių atidengtas užrašas, kuris po restauravimo vėl bus paslėptas po dekoro detale. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2016 m.