Skip to content Skip to navigation

Kretingos muziejaus prieverpsčių rinkinys

Kretingos muziejaus prieverpsčių rinkinys

Pateikta: 2017-04-03 09:40 (atnaujinta: 2017-04-03 10:03)

Prieverpstės. Fot. J. Klietkutė, 2017

Vertingą Kretingos muziejaus fonduose saugomą eksponatų grupę sudaro taikomosios dailės kūriniai. Prie jų priskiriame ir prieverpstes – unikalų liaudiškojo meno paveldą.
 
Prieverpstė – darbo įrankis, verpimo ratelio dalis – lentelė linų ar vilnų kuodeliui pritvirtinti. Ratelis retai būdavo puošnus, o prieverpstė – ratelio viršūnėlė išsiskyrė puošnumu. Etnologai mano, jog tradicinę prieverpstės puošybą sąlygojo tai, kad ji buvo vienas iš vestuvių apeigų atributų, Paskirtis lėmė ir jos vaizdą. Įrankis simbolis tęsė prieš jį buvusio verpimo ratelio – verpstės prasminę bei estetinę puošybos tradiciją, sąlygotą mitologinės pasaulio sampratos. Išdailinta prieverpstė rodo ne tik mūsų protėvių meninius sugebėjimus ir estetinius poreikius, bet ir atskleidžia jų dvasinį gyvenimą, pasaulėvaizdį, tikėjimus.
 
Muziejaus fonduose saugomos 54 prieverpstės, naudotos XIX – XX a. Beveik visos pjaustytos iš lapuočių medžių. Dauguma jų išskirtinio kruopštumo darbai. Negali atsistebėti, kaip tokioje mažoje lentelėje senieji liaudies menininkai sugebėjo panaudoti įvairius drožybos būdus ir kitus puošimo elementus. Drožėjai nemėgo lygios plokštumos. Jų kūrybinė fantazija sugebėjo sujungti įvairius motyvus.
 
Prieverpstės labai įvairios; nuo gana primityvių, atliktų vien kontūrine technika, puoštų gėlės žiedu, stilizuota širdies forma ar išpjautais tuščiais apskritimais iki kruopščiai išpjaustytų sudėtingais vijoklinio augalo lapo motyvais. Pastarasis puošimo būdas labai retas, būdingas tik žemaitiškoms prieverpstėms.
 
Daugelis prieverpsčių sudarytos iš dviejų, trijų ir daugiau apskritimų, giliai išpjaustinėtais augaliniais ornamentais, puoštos skulptūriniais elementais. Viena prieverpstė netradicine puošyba išsiskiria iš kitų. Jos vidurinė plokštuma išbadyta aštriu metaliniu smeigtuku ir ten pat abiejose pusėse išdrožinėtos įvairiausios figūros: širdis, perverta strėlėmis, karūna, dalgis ir grėblys, namų apyvokos daiktai.
 
Ant kai kurių prieverpsčių išpjaustyti jų gamybos metai. Pati seniausia datuojama 1861 m., labai gerai išlikusi 1885 m. daryta prieverpstė. Dažniausiai įrenčiami ir metai, ir savininko ar autoriaus inicialai, pvz.: 1905 KA, 1912 PŽ, 1918 IM, 1920 BP, 1934 PB ir FT (Petronėlei Budreikytei – Feliksas Tautavičius).
 
Prieverpsčių koteliai išpjauti iš tos pačios lentelės, keli išdrožti atskirai ir prikalti iš galinės pusės, viena – iš abiejų pusių.
 
Meniškiausių prieverpsčių autoriai: Juozas Buožulas iš Salantų (Kretingos r.), Stasys Untulis iš Brotykų k., Feliksas Tautavičius iš Šatraminų k., Bonifacijus Žyprys iš Klauseikių k., Kazimieras Vaškys iš Rušupių k., Juozas Karupas iš Gedrimų k., Anicetas Narmontas iš Bobeliškių k. (Skuodo r.). 
 
Dalis prieverpsčių yra ekspuonajama etnografinėje ekspozicijoje „Saulės ratu“.
 
 
Nijolė Vasiliauskienė
Prieverpstė iš Dvarčininkų k., Imbarės apyl., Kretingos r. GEK5787. Fot. J. Klietkutė, 2017  Prieverpstės vidinėje pusėje įrėžta data "1885". GEK384. Fot. J. Klietkutė, 2017  Prieverpstė iš Kartenos. GEK383. Fot. J. Klietkutė, 2017
 
Prieverpstė. GEK380. Fot. J. Klietkutė, 2017  Prieverpstė iš Voveraičių k. GEK378. Fot. J. Klietkutė, 2017  Prieverpstė iš Palangos. GEK497. Fot. J. Klietkutė, 2017