Skip to content Skip to navigation

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Zamkus

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Zamkus

Pateikta: 2018-01-23 11:52 (atnaujinta: 2018-01-23 12:00)
Lietuvos kariuomenės karys savanoris, pėstininkų leitenantas Juozas Zamkus. Fotografas Sakadauskas, 1921 m. KMIFR, nr. IF-7364Įėjus į Kretingos senąsias kapines pagrindinio tako pradžioje į akis krenta kukliai įrengtas kapas. Jo antkapinėje paminklinėje plokštėje iškalta epitafija liudija, kad čia palaidotas Juozas Zamkus (1896–1942), o šalia kapo stovi kovotojui už Lietuvos laisvę atminti skirtas ženklas.
 
***
 
Nepriklausomybės kovose su lenkais ties Širvintomis ir Giedraičiais dalyvavusių Lietuvos kariuomenės karių savanorių grupė. Pirmoje eilėje iš kairės trečias sėdi pėstininkų leitenantas Juozas Zamkus. Nežinomas fotografas. 1921 m. KMIFR, nr. IF-7365Juozas Zamkus gimė 1896 (kitais duomenimis – 1894) metų gruodžio 24 dieną tolokai nuo Kretingos, Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Kruopių valsčiaus Pailių kaimo valstiečio Juozo Zamkaus šeimoje. Pradinio mokslo pradmenis įgijo valdišoje rusiškoje liaudies mokykloje, kaip ir kiti jaunuoliai savarankišką gyenimą pradėjo tarnaudamas samdiniu. XX amžiaus pradžioje nemažai daliai Lietuvos jaunimo legaliais ir nelegaliais keliais traukiant laimės ieškoti į užjūrio kraštus, apie 1912 metus su kitais bendraamžiais emigravo į Jungtines Amerijos Valstijas. Amerikoje baigė 4 gimnazijos klases, gavo JAV pilietybę, metus studijavo Inžinerijos universitete.
 
Išeivijoje susipažino ir artimai bendravo su Steponu Dariumi. Kartu su juo įstojo savanoriu į Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenę ir dalyvavo Prancūzijoje vykusiuose Pirmojo pasaulinio karo mūšiuoe su okupacinės kaizerinės Vokietijos kariniais daliniais.
 
Klaipėdos krašto sukilėlių dalinys. Antros eilės viduryje, aštuntas iš kairės, sėdi dalinio vadas, Lietuvos kariuomenės leitenantas Juozas Zamkus. Nežinomas fotografas. Klaipėda, 1923 m. sausio 15 d. KMIFR, nr. IF-7366Lietuvai atkūrus valstybingumą ir pradėjus kovas dėl Nepriklausomybės, 1920 metais su Steponu Dariumi grįžo į Tėvynę ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo mūšiuose su lenkais ties Giedraičiais ir Širvintomis. Tarnavo būrininku, vėliau – viršila, o 1921 metais jam buvo suteiktas pėstininkų leitenanto karinis laipsnis. 1922 metų balandžio 8 dieną buvo perkeltas į Krašto apsaugos generalinio štabo žvalgybos skyrių. 1923 metų sausio 10–15 dienomis dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, vadovavo sukilėlių kariniam daliniui. Išėjęs į atsargą, 1924 metais buvo perkeltas tarnauti į pasienio policiją.
 
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos kariuomenių kario savanorio, pėstininkų leitenanto, Klaipėdos sukilimo sukilėlių dalinio vado, policijos valdininko Juozo Zamkaus kapas Kretingos senosiose kapinėse. J. Kanarsko nuotr., 2015 m.1927 metais su Steponu Dariumi išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, iš kurių po kelių metų vėl grįžo į Lietuvą. 1932 metų birželio 22 dieną jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statusas ir įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (apdovanojimo liudijimas Nr. 8664).
 
Tęsė tarnybą Lietuvos policijos žinyboje. Nuo 1941 metų gyveno Slučkų kaime netoli Kretingos, dirbo policijos valdininku Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigos administracijoje. Mirė 1942 metų vasario 13 dieną. Palaidotas Kretingos senosiose kapinėse, netoli pagrindinių vartų, dešinėje pagrindinio tako pusėje.
 
Prie jo kapo Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės rūpesčiu 2017 metais Kretingos rajono savivaldybės remiamo projekto lėšomis buvo pastatytas lietuviško granito atminimo ženklas su užrašu „Kovotojas už Lietuvos laisvę“ (atminimo ženklo projekto autorius – architektas Edmundas Giedrimas, akmens meistras – Juozas Žilinskis).
 
Julius KANARSKAS,
istorikas, Kretingos muziejus