Skip to content Skip to navigation

Miestui jubiliejaus proga įteikė knygą

Miestui jubiliejaus proga įteikė knygą

Pateikta: 2018-06-18 14:12 (atnaujinta: 2018-06-18 14:26)
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje trečiadienį gausiai susirinkusiems kretingiškiams ir miesto svečiams pristatyta Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojo muziejininkystei, istoriko, daugelio lokalinės istorijos ir kultūros paveldo populiarinimo straipsnių ir knygų autoriaus Juliaus Kanarsko monografija „Kretingos istorijos bruožai“. Apie knygą papasakojęs jos autorius pirmiausiai padėkojo Kretingos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkei Ritai Beržanskienei – būtent ji paskatino sukauptas žinias apie Kretingos rajono praeitį sudėti į monografiją ir inicijavo jos leidybą. Monografijoje apžvelgiama Kretingos miesto ir apylinkės istorinė raida nuo seniausių laikų iki šių dienų.
 
Naujai knygai subrendo laikas
Julius Kanarskas, pristatydamas monografiją „Kretingos istorijos bruožai“, pirmiausiai padėkojo Kretingos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkei Ritai Beržanskienei – būtent ji paskatino sukauptas žinias apie Kretingos rajono praeitį sudėti į knygą ir inicijavo jos leidybą„Kiekviena mūsų krašto vietovė turi turtingą ir savitą praeitį, kurios nepažinsi vien studijuodamas Lietuvos istorijos veikalus ir vadovėlius. Lokalinę istoriją atskleisti padeda regiono kultūros paveldo – kultūros vertybių, tautosakos, etninės kultūros – ir rašytinių šaltinių – dvarų inventorių, bažnytinių metrikų knygų, kitų archyvinių dokumentų – tyrinėjimai, naudingos ir informatyvios medžiagos paieška įvairių autorių publikuotuose istoriniuose veikaluose bei mokslo tyrimo straipsniuose, taip pat žinių apie tiriamą vietovę paieška įvairiuose spaudos leidiniuose. Kretingos vardo paminėjimo 755-osioms ir Magdeburgo teisės suteikimo 400-osioms metinėms paminėti rajono savivaldybės lėšomis 2009 metais Klaipėdoje buvo išleista pirmoji Kretingos praeitį nuo seniausių iki šių laikų apžvelgianti monografija „Kretinga. Praeities skraistę praskleidus“, augant kretingiškių ir miesto svečių domėjimuisi Kretingos praeitimi subrendo laikas naujai monografijai, – paaiškinimu, kaip „gimė“ nauja knyga apie Kretingą, į ją „įveda“ J. Kanarskas.
 
Knygos turinį, pasak autoriaus, sudaro trys dalys: Kretingos priešistorė; miesto istorijos ir urbanistinės raidos bruožai; miestiečių visuomeniniai santykiai ir gyvenusios bei tebegyvenančios tautinės ir religinės bendruomenės. Kretingos istoriją kūrė įvairių genčių ir tautų atstovai – kuršiai, žemaičiai, vokiečiai, žydai, lenkai, rusėnai, rusai, atstovę valstiečių, miestiečių ir bajorų luomams, išpažinę pagonių, katalikų, judėjų, protestantų ir stačiatikių tikėjimą, skleidę įvairias ideologijas, tarp jų – ir laisvamanybę.
 
Padalino į dvi dalis
Anot J. Kanarsko, apie Kretingos istorijos ištakas ir senųjų gyventojų materialinę kultūrą pasakoja mieste ir apylinkėje išlikę archeologijos paminklai – senovės gyvenvietės, piliakalniai, pilkapynai, kapinynai, žemdirbystės ir kulto vietos, juos menantys pavieniai archeologiniai radiniai. Reikšmingiausi Kretingos istorijai pažinti yra tarp miesto ir Kretingalės geografiškai ir strategiškai dėkingoje vietoje netoli Akmenos (Dangės) ir Tenžės upių santakos buvę ir esantys archeologijos paminklai.
 
„Istorinė tradicija linkusi vietovės įkūrimo data laikyti pirmąjį jos vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Kretingos vardas pirmą kartą paminėtas 1253 metais, nuo kurių ir skaičiuojame rašytinę abiejų Kretingų – Kretingos miesto ir Kretingalės miestelio istoriją. Manoma, kad Kretingos pilis iš pradžių stovėjo ant Valėnų, o nuo X a. – ant Ėgliškių arba kitaip Andulių piliakalnio. 1263 m. pilis buvo sunaikinta. 2003 metais čia pastatytas paminklinis akmuo, kurio užrašas skelbia: „Ėgliškių piliakalnis. Ant jo stovėjo istorinė Kretingos pilis (1253–1263). Kretingos pilies apygardą vokiečiai valdė iki XV amžiaus. Jo pirmoje pusėje Melno taikos sutartimi nustačius sieną tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Kretinga buvo padalinta į dvi dalis: į pietus nuo Akmenos ir Tenžės upių santakos esančią dalį pasiliko Vokiečių ordinas, o šiaurinė atiteko Lietuvai. Joje susiformavo žemdirbių gyvenvietė – kaimas, išsaugojęs Kretingos vardą“, – pasakojo J. Kanarskas.
 
Istoriko teigimu, pagrindinis miesto savivaldos simbolis, vienas iš skiriamųjų ženklų yra herbas. Kretingos herbas ne kartą kito, turėjo net keturis miestą identifikuojančius simbolius: Švč. Mergelę Mariją su kūdikėliu Jėzumi ant rankų, šv. Kazimierą, liūtą ir grifą. Ilgiausiai – nuo 1645 iki 1919 m. – miesto simboliu buvo herbas su šv. Kazimiero atvaizdu. Lietuvos miestams pradėjus susigrąžinti istorinius simbolius, atkurtas seniausias Kretingos herbas, sutampantis su parapijos ir pranciškonų bažnyčios titulu, kurį buvo parinkęs miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Istorinio herbo etaloną 1993 m. sukūrė dailininkė Laima Ramonienė, o tų pačių metų birželį patvirtino Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas.
 
Svarbi pajūrio regiono istorijoje
Skyriuje apie visuomeninius santykius pasakojama apie okupacijų, tremčių ir Atgimimo metus, valstybės sienos ir krašto apsaugą, administraciją ir vykdomąją valdžią, prekybą, amatus, gamybą, žemės ūkį, švietimą ir kt., skyriuje apie religines ir tautines bendruomenes pristatomos keturios bendruomenės: katalikų, evangelikų, stačiatikių ir žydų.
 
„Kuo Kretinga svarbi pajūrio regiono istorijoje? Pirmiausiai ypatinga tuo, kad XVII–XVIII amžiuje ji su Skuodu buvo vieninteliai Žemaitijos pajūrio regione Magdeburgo teisę turintys miestai, vienas svarbiausių Žemaitijos regione užsienio prekybos su Prūsija ir Klaipėdos, Karaliaučiaus bei Gdansko uostais centras. Nuo XVII a. Kretinga garsėja kaip katalikybės tvirtovė, kurioje šiandien veikia net penki vienuolynai. 1941 m. žydų bendruomenės pirklių šeimoje gimė ir užaugo Abiejų Tautų Respublikos didvyris, žymus karvedys Berekas Joselevičius. Kretingos dvare 1883 metais buvo įrengta pirmoji Lietuvoje elektrinė, kurios įrenginius vasarą suko vandens, o sausros metu ir žiemą – garo turbina. Grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva Kretingoje įrengta ir pirmoji Lietuvoje telefono ryšio linija“, – akcentavo J. Kanarskas.
 
Už Kretingai, kuri ypatingais Lietuvai metais taip pat švenčia jubiliejų, įteiktą dovaną J. Kanarskui dėkojo Savivaldybės mero pavaduotoja Danutė Skruibienė. Susitikime knygą buvo galima ir nusipirkti bei gauti autoriaus autografą. Beje, tai jau antroji J. Kanarsko studija, skirta Kretingos miesto istorijai.
 
Monografija „Kretingos istorijos bruožai“ yra Kretingos rajono švietimo centro Turizmo informacijos centro leidinys, skirtas Kretingos vardo paminėjimo 765-osioms, Magdeburgo teisės suteikimo Kretingai 410-osioms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms paminėti, išleistas Kretingos rajono savivaldybės lėšomis.
 
Laima STONKUVIENĖ
„Švyturys“, 2018-06-16, p. 7, 16