Skip to content Skip to navigation

Kretingos muziejus pasipuošė šv. Velykų proga

Pateikta: 2020-04-10 14:00 (atnaujinta: 2020-04-10 14:00)

Kretingos muziejaus Dvarų istorijos ir kultūros ekspozicija pasipuošė naujomis užuolaidomis, kurias pasiuvo „Vilijos užuolaidos“. Fotografavo Jolanta Klietkutė Kretingos muziejaus Dvarų istorijos ir kultūros ekspozicija pasipuošė naujomis užuolaidomis, kurias pasiuvo „Vilijos užuolaidos“.

Apgailestaujame, kad šiuo metu negalime jūsų pakviesti ir pasidžiaugti kartu. Tikime, kad karantinas greitai pasibaigs ir muziejus vėl atvers duris savo lankytojams.

Muziejaus direktorė
Vida KANAPKIENĖ

Kretingos žiemos sodo augalai – Raudonžiedė karpažolė

Pateikta: 2020-04-10 10:09 (atnaujinta: 2020-04-10 12:03)

Raudonžiedė karpažolė Ar pažįstate gėlę vadinamą „Erškėčių vainiku“ ar „Kristaus kančia“?

Tai  Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalas – Raudonžiedė karpažolė (Euphorbia milii). Genties pavadinimas duotas antikinio gydytojo Euforbo garbei. Jis aprašė gydomąsias šių augalų savybes.

Liaudyje augalas dažnai vadinamas „Erškėčių vainiku“ ar „Kristaus kančia“. Sako, kad raudoni karpažolės žiedai simbolizuoja Kristaus kraują, o dygliuotas stiebas – jo kančią.

Velykiniai valgiai

Pateikta: 2020-04-09 16:01 (atnaujinta: 2020-04-09 16:05)
Kadaise Velykos laikytos naujų ūkinių metų pradžia, tad pagal Velykų stalo turtingumą, pyragus spręsdavo, kokie bus metai. Velykos – viena gausiausiais valgiais palydimų švenčių po septynių savaičių gavėnios pasninko. Šventės archaiškumas lėmė, kad ir maistas, ir valgymo tradicija – ne paprastas pilvo prikimšimas, bet prasminga apeiga.

Tradicinio Velykų stalo receptai

Pateikta: 2020-04-09 09:45 (atnaujinta: 2020-04-10 10:29)

Fotografavo Tomas Jurginas Visą laiką darydavo iš sviesto avinėlį. Lygtai vėliavėlė tokia būdavo... prisikėlimo rytą. Teta Ona visą laiką darydavo su rankomis, padarydavo garbanėles. Ir aš moku, dabar pati padarau. Tokios didelės, gražios. Per Velykas būdavo visad šaltienos, virtas kumpis, ruletas, raudona mišrainė, pyragai, sausainiai. Ruletas – tai šaltieną kai verda, sudeda į sūrmaišį ir suspaudžia. Kumpis visą laiką būdavo virtas. Pareidavom iš bažnyčios – pirmiausia bėgdavom pasisveikindavom kažkaip. Velykų rytą nereikėdavo persirengt, pasipuošę valgydavom“, – toks Akmenalių kaime užaugusios Irenos atmintyje išlikęs šventinis Velykų stalas, kuriame atsispindi ne tik mūsų apylinkių, bet ir visos Lietuvos tradicijos. Mėsa –  dažniausiai kiauliena, o vakarų Lietuvoje ir kepta višta, kalakutai, pieno produktai – svietas, didelis, žalumynais išpuoštas varškės sūris, varškė –, kvietiniai pyragai, – tai, be ko neįsivaizduojamas Velykų stalas prieškario Lietuvoje. Nepamirškime savo kulinarinio paveldo ir per šias Velykas būtinai pasigaminkime tradicinių patiekalų. Siūlome keletą jų:

Karantino įkalintas Žiemos sodo grožis

Pateikta: 2020-04-08 12:08 (atnaujinta: 2020-04-08 12:18)

Darbai Žiemos sode. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2020 Nors Kretingos muziejaus Žiemos sode visu grožiu žiedais apsipylę augalai – raudonus, geltonus žiedus išskleidė kinrožės, ornažinius „snapus“ ištiesė strelicijos, svyra vijoklinių smitijanų kekės, galvas kelia kalankės, – tačiau šiuo grožiu lankytojai, deja, dabar pasidžiaugti negali. Šis įstabus grožis – vien pačių darbuotojų privilegija.

Nuotraukų galerija...

Kretingos muziejaus žiemos sodas – Kinrožė

Pateikta: 2020-04-08 09:34 (atnaujinta: 2020-04-08 09:34)

Kretingos muziejaus žiemos sode žydinčią kinrožę pristatys ir kaip ja dažyti margučius papasakos Muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Karavykas – kryžius, saugojęs nuo maro

Pateikta: 2020-04-07 10:25 (atnaujinta: 2020-04-07 11:10)

Karavyko kryžius Kretingos bažnyčios šventoriuje. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2014 m. Kretingos bažnyčios šventoriuje, netoli centrinių vartų stovi medinis dviejų kryžmų kryžius, vadinamasis „karavykas“. Karavykas – patriarcho tipo kryžius su dviem kryžmomis, kurio viršutinis skersinis yra trumpesnis negu žemutinis, o ant liemens ir skersinių būdavo išraižomi ženklai ar simboliai. Buvo tikima, kad tą vietą, kur stovi karavyko kryžiai, Dievas apsaugo nuo maro, choleros, dizenterijos ir kitų užkrečiamų ligų protrūkio, nuo audros, perkūnijos ar krušos pasekmių. Lietuvoje liaudiškai šie kryžiai tebevadinami „pavietrės“ ar „maro“ kryžiais.

Tradiciniai amatai – duonos kepimas

Pateikta: 2020-04-06 15:49 (atnaujinta: 2020-04-09 09:53)

Apie duonos kepimo tradiciją pasakoja Vida Viskontienė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepimo, maisto ruošimo amatų puoselėtoja, B kategorijos tautinio paveldo produktų gamintoja. Kepimo tradicijas perėmė iš mamos.

Sekmadienių rytmečiai su pasaka žiemos sode – Anonsas

Pateikta: 2020-04-06 09:18

Kretingos muziejus atnaujina dėl karantino nutrūkusius sekmadienių rytmečius su pasaka žiemos sode!

Susitinkame internete, Kretingos muziejaus YouTube paskyroje tris sekmadienius 12:00 val.!

Tradiciniai amatai – išsikepkime Velykų „babką“

Pateikta: 2020-04-05 12:59 (atnaujinta: 2020-05-25 09:43)

Kaip kepti Velykinę „babką“ parodys Vida Viskontienė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepimo, maisto ruošimo amatų puoselėtoja, B kategorijos tautinio paveldo produktų gamintoja. Kepimo tradicijas perėmė iš mamos.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos