Skip to content Skip to navigation

Lemtingieji 1919-ieji: Kretinga prieš 100 metų

Pateikta: 2019-11-04 11:42 (atnaujinta: 2019-11-04 11:48)

Kretingos komendantūros kuopa. Nežinomas fotografas. 1919 m. Lietuvos Tarybai paskelbus apie valstybingumo atkūrimą, savivaldos ir centrinę valdžią atstovaujančias institucijas Kretingoje pradėta kurti tik 1918-ųjų pabaigoje. Tačiau teisėtų savivaldos ir valdinių įstaigų steigimo procesas užtruko, kadangi valsčiuose valdžią į savo rankas paėmę revoliuciniai komitetai nepripažino Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtos Laikinosios Vyriausybės. Todėl moderniųjų laikų Kretingos istoriją nulėmė 1919-ųjų metų įvykiai, kurių metu buvo sukurta vykdomoji ir teisminė valdžia, sudarytos sąlygos švietimo, sveikatos apsaugos, politinio ir visuomeninio gyvenimo plėtrai.

Tėvas Ambraziejus Pabrėža

Pateikta: 2019-10-30 13:06 (atnaujinta: 2019-11-15 14:35)

Liaudies meistro Petro kalendos (Salantai, Kretingos r.) pagal žmonių pasakojimus iš liepos medžio išdrožtas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas, saugomas Kretingos muziejuje. Fot. Jolantos Klietkutės Jeigu kas nors nusiskundžia, kodėl Lietuvos katalikai neturi šventųjų, kurie savo dvasios kilnumu atgaivintų mūsų siekimus, karts nuo karto sukeltų religinį atgimimą, tai šitoks nusiskundimas yra neteisingas, arba bent jis yra tiek teisingas, kad apkaltina mus pačius nerūpestingumu, nemokėjimu įvertinti savo žmonių, kurie mūsų tarpe, bendraudami su mumis pačiais, pragyveno savo ilgą amžių tikrai šventu gyvenimu; jie paliko mums kilniausius pavyzdžius visose gyvenimo srityse ir savo gyvenimo šventumą paliudija iš anapus karsto.“ – tokiais žodžiais nežinomas autorius pradėjo publikaciją Šv. Antano kalendoriuje 1940 metais.

Kunigą, pranciškoną, nuodėmklausį, dvasios tėvą, mokytoją, gydytoją, menininką, garsų savo laiko pamokslininką, švento gyvenimo žmogų Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, drąsiai galima pavadinti lietuviškuoju da Vinčiu: garsusis menininkas savyje puikiai suderino mokslą ir meną, o Jurgis Pabrėža – mokslą ir tikėjimą bei teologines žinias. Tėvas Ambraziejus buvo nepaprastai universalus žmogus, domėjosi įvairiomis mokslo, meno, medicinos sritimis, naujienomis, bet tuo pačiu puikiausiai išmanė ir puikiai citavo daugybės Bažnyčios tėvų raštus. Nors mokslo ragavo nelabai daug (gimnazija, nebaigtos universiteto studijos, du metai seminarijos), tačiau žinių nuolat ir nepaliaujamai siekė savo jėgomis, pasižymėjo nepaprasta erudicija. Sakydamas pamokslus, klausydamas išpažinčių – gydė žmonių sielas, bet didelę savo laiko dalį skirdavo ir kūno ligų gydymui. Kretinga gali didžiuotis, kad būtent čia gyveno ir amžino poilsio atgulė žmonių gyvenimuose stebuklus daręs nepaprastas, Dievo apdovanotas žmogus.

LANKYTOJŲ DĖMESIUI

Pateikta: 2019-10-29 15:31 (atnaujinta: 2019-11-04 11:49)

Š. m. lapkričio 1 d., penktadienį,

Kretingos muziejaus ekspozicijos, Žiemos sodas ir kavinė „Pas grafą“

NEDIRBS

 

Nuo 10.00 iki 19.00 val.

bus atidaryta grafų Tiškevičių šeimos koplyčia – mauzoliejus senosiose Kretingos miesto kapinėse

Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas grafų Tiškevičių koplyčioje – 2019-11-01

Pateikta: 2019-10-28 10:27 (atnaujinta: 2019-11-04 11:50)

2019 m. lapkričio 1 d., Visų šventųjų dieną, 10:00–19:00 val. bus atidaryta grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus senosiose Kretingos miesto kapinėse.

Visus kretingiškius ir miesto svečius kviečiame ateiti ir uždegti žvakutę čia amžinybėje besiilsinčių grafų Tiškevičių šeimos narių atminimui bei paminėti juos malda.

10:00–13:00 val. koplyčioje (antrame aukšte) bus giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai už grafų Tiškevičių giminę bei nusipelniusius krašto žmones, muziejininkus.

Daubėnai – šalia Tenžės daubos išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-10-21 09:31 (atnaujinta: 2019-10-21 09:37)
Važiuodami plentu iš Kretingos į Darbėnus, įveikę pusiaukelę ir pakilę iš Juodupio slėnio patenkame į Daubėnų kaimą. Dešinėje kelio pusėje visą rytinę kaimo dalį užima Daubėnų sodininkų bendrijos gyvenvietė, šalia kurios, kitapus kelio ir pamiškėse už geležinkelio stūkso kelios vienkieminės sodybos. Archeologijos paminklai liudija, kad Daubėnai viena seniausių mūsų krašto gyvenviečių, kurioje žmonės apsigyveno I tūkstantmetyje po Kristaus.

Magistralinė Kretingos gatvė, jungusi miestą su Klaipėdos keliu

Pateikta: 2019-10-15 09:22 (atnaujinta: 2019-10-15 09:35)
Statant XVII a. pradžioje Karolštatą (taip XVII–XVIII a. oficialiai vadinosi Kretingos miestas), nuo turgavietės link Akmenos upės slėnio salos ir brastos buvusi nutiesta gatvė, sujungusi miestą su keliais, vedančiais link Klaipėdos ir Šventosios uostų. Ši magistralinė miesto arterija iš pradžių vadinta Vokiečių, vėliau – Palangos, Vandens, Pakalnės, o paskutinius 90 metų – Birutės gatve.

Paroda „Lietuviais esame mes gimę“ – 2019-10-04 / 11-18

Pateikta: 2019-10-14 12:32
2019 m. spalio 4 dieną Kretingos muziejaus parodų salėse atidaryta paroda „Lietuviais esame mes gimę“, kurią pristatė Lietuvių Fondo valdybos narys ir įgaliotinis Lietuvai, parodos kuratorius Leonas Narbutis.
 
Paroda „Lietuviais esame mes gimę“ Kretingos muziejuje veiks iki lapkričio 18 dienos. Atidarymo nuotraukų galerija...

Lendimai. Plėšimuose išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-10-08 09:59 (atnaujinta: 2019-10-08 10:04)
Į pietus nuo gilias istorines šaknis turinčio Senosios Įpilties kaimo abipus kelio į Laukžemę stovi Lendimų sodybos. Kaimo vakariniu pakraščiu palei Latvijos sieną vingiuoja Šventosios upė, rytinę dalį apima Šilinės (Vidgirių) miškas, o šiauriniame pakraštyje stovi Darbėnų gimnazijos Piliakalnio ugdymo skyriaus pastatai.

Kretingos muziejaus renginiai 2019 m. spalio mėn.

Pateikta: 2019-10-03 09:32 (atnaujinta: 2019-10-03 13:29)
Spalio 4 d. 10 val. Edukacinis renginys „Paukščių palydos 2019“ Dvaro parke
 
Spalio 4 d. 16.00 val. Parodos „Lietuviais esame mes gimę“, skirtos Pasaulio lietuvių metams, atidarymas Muziejaus parodų salėse. Dalyvauja: Leonas Narbutas, Lietuvių Fondo valdybos narys ir įgaliotinis Lietuvai.


Prarasta Palangos istorijos relikvija

Pateikta: 2019-10-01 16:17 (atnaujinta: 2019-10-01 16:24)
1932 m. gegužės 3 d. „Lietuvos žinios“ rašė: „Palangoje, Vytauto gatv. Nr. 70 yra senas namukas, kurio kampe pastatytas pastogėje mažutis biustas garsaus rašytojo A. Mickevičiaus. Mickevičius, vasarodamas Palangoje, tame name gyveno. Tas namas Palangos relikvija, paminklas. Bet kokia ironija, – tas namas pagal statybos komisijos nutarimą turi būti nugriautas. Tiesa, jis – senas ir jo išvaizda, ir statybos stilius ne mūsų laikų.
Jeigu Vokietija gabena į muziejus senų laikų ūkininkų gryčias, klėtis, jeigu rusų valdžia neleido Liepojuj pakeisti namo fasado iš fronto, to namo, kur Petras Didysis ten buvusioje smuklėje alų gėrė (tas namas sulyginus su kitais atrodė kaip kurmis), o mes negalim pakęsti to namo, kuriame Mickevičius kūrė, galvojo, sėmė įkvėpimą ir rašė.
Namas priklauso inž. Bacevičiui: kodėl savininkas negina jo teisių sunku suprasti. Viena tik žinau, kad šiomis dienomis atvažiavo pirklys apžiūrėti krosnis ir langus nupirkimui iš griaunamo namo.
Griaukit senus paminklus, kurkite sau pajuokos ir paniekos vainiką, – ateities karta tinkamai įvertins jūsų darbus. Raitelis
Kodėl pradėjau šimtmečio senumo citata? Nes labai aiškiai pamačiau, kad civilizacija gali žengti gigantiškais žingsniais į priekį, o kai kurie dalykai nesikeičia. Kaip prieš beveik 100 metų Palangos valdantiesiems nerūpėjo jos istorijos išsaugojimas, taip ir dabar... Istorijos ratas apsisuko ir valdininkų aplaidumas nušlavė dar vieną Palangos istorijos perlą – relikviją...

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos