Skip to content Skip to navigation

2020 m. sausio mėn. Kretingos muziejaus renginiai

Pateikta: 2020-01-08 11:45 (atnaujinta: 2020-01-27 12:09)
Sausio 10– 17 d. paroda „Laisvės išpažintys“, skirta Laisvės gynėjų dienai, Rausvojoje salėje.
 
Sausio 10 d. 15.30 val. projekto „Poška staklės naujoj gryčioj“ užbaigimas, pažymėjimų įteikimas ir parodos atidarymas Dvaro malūno ekspozicijoje „Saulės ratu“.
 
Sausio 17 d. 14.00 val. Gargždų krašto muziejaus kilnojamosios parodos „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“ ir Gargždų dvaro valdytojo barono Eugenijaus Renės (1830–1895) poezijos vertimų knygos „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“ pristatymas Baltojoje salėje.
 
Sausio 23 d. 17:00 val. Gedimino Bytauto ir Odilės Norvilaitės-Bytautienės parodos „Civilizacija iš jūros ir kosmoso“ atidarymas Parodų salėse.
 
Sausio 24 d. 15.00 val. vieno paveikslo parodos „Nematoma paveikslo pusė“ pristatymas parodų salėje.
 
Sausio 25 d.14.00 val.  Viktoro Kemėšio grafikos darbų parodos „Ornamentikos raštais“ atidarymas Dvaro rūmuose.
 

Rotušės aikštė. Istorinė raida XVII–XVIII amžiais

Pateikta: 2020-01-07 10:13 (atnaujinta: 2020-01-27 13:30)
Įsibėgėjant magistralinių Kretingos gatvių tvarkymo darbams, pradėta kalbėti apie Rotušės aikštės tvarkybą. Šiuo klausimu gruodžio 10 d. rajono savivaldybės administracija drauge su Lietuvos architektų sąjunga surengė konferenciją ir pradėjo diskusijas, kuriomis siekia išsiaiškinti specialistų ir miesto bendruomenės viziją kokią aikštę norėtume matyti. Mano, kaip istoriko, pareiga – supažindinti kretingiškius su aikštės istorija, atskleisti kaip amžių bėgyje keitėsi aikštės paskirtis ir užstatymas, kokie vyko ar buvo planuojami jos tvarkybos darbai.
***
Kretingos miestas, kuris oficialiai XVII–XVIII a. vadintas Karolštatu, buvo antrasis po Johanesburgo (Skuodo) grafų Chodkevičių pasienyje su vokiečių prekybos centrais įkurtas Magdeburgo teisę turintis privatus miestas, tapęs svarbiu Vakarų Žemaitijos užsienio prekybos ir amatų centru.

Gedgaudžiai. 350 metų istoriją menantis kaimas

Pateikta: 2019-12-31 11:09 (atnaujinta: 2020-09-08 14:08)
Į pietryčius nuo Salantų, abipus senojo Salantų–Plungės kelio išsimėčiusios vienkieminės Gedgaudžių kaimo sodybos. Tai viena iš XVI–XVII amžiais įsikūrusių Salantų krašto žemdirbių gyvenviečių, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėta daugiau kaip prieš 350 metų. Lietuvoje kaimą išgarsino Gedgaudžiuose gimęs lietuvybės puoselėtojas, blaivybės propaguotojas, rašytojas, kunigas kanauninkas Kazimieras Pakalniškis (1866–1933).
***
Pirmąkart Gedgaudžių kaimo vardas paminėtas 1668 m. Salantų dvaro inventoriuje. Vietovardis kilo nuo asmenvardžio „Gedgaudis“ daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose jis lenkiškai rašoma „Giedgawdzie, Giedgowdzie“, rusiškai – „Гедговдзе“, vokiškai – „Gedgowdse“, o žemaitiškai tariamas „Gedgaudē“.

Dvaralis. Salantų dvaro pašonėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-12-27 10:56 (atnaujinta: 2019-12-27 11:02)
Į šiaurės vakarus nuo Salantų, rajoninio kelio Salantai–Šaučikiai kairėje pusėje, Erlos upės kairiojo kranto aukštumose įsikūręs Dvaralis. Jo rytiniu pakraščiu einanti Ilgoji gatvė skiria gyvenvietę nuo kitapus esančios Kadagyno kaimo. Pietvakariuose Dvaralis ribojasi su Salantų miestu, vakaruose – su Žudgalio, o šiaurės vakaruose ir šiaurėje – su Erlėnų kaimų žemėmis.
***
Kartografinė medžiaga liudija, kad XVI a. čia buvo su Erlėnais besiribojanti valstybinio Plungės dvaro Salantų arba Grebšių kaimo žemė. Įsteigus joje Skilandžių, nuo 1638–1640 m. vadinamų Salantais, dvarą, čia buvo bendro naudojimo ganyklų žemės, kuriomis naudojosi dvaras ir gretimų kaimų valstiečiai.

Svekiname šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga!

Pateikta: 2019-12-23 20:32 (atnaujinta: 2020-01-07 10:41)

Darbo laikas švenčių dienomis

Pateikta: 2019-12-23 15:38 (atnaujinta: 2020-01-07 10:41)

2019 m., gruodžio 24 d., antradienį
NEDIRBS Kretingos muziejaus ekspozicijos,
Žiemos sodas ir kavinė „Pas grafą“.

Gruodžio 25–26 d.
Žiemos sodas dirbs 10:00–18:00 val.
Kavinė „Pas grafą“ dirbs 12:00–23:00 val.

2020 m. sausio 1 d.
Žiemos sodas dirbs 10:00–18:00 val.
Kavinė „Pas grafą“ NEDIRBS

Virtuali paroda „Kalėdiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-12-20 12:36 (atnaujinta: 2020-03-28 10:28)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.

Atminimo ženklas – archeologų autoritetui

Pateikta: 2019-12-19 11:05 (atnaujinta: 2020-03-20 11:12)
Penktadienį, dalyvaujant buvusiems kolegoms, šeimos nariams, būreliui draugų archeologų, rajono vadovams, Lazdininkų, arba kitaip vadinamame Kalnalaukio kapinyne, atidengtas atminimo akmuo, skirtas prieš metus anapilin išėjusiam archeologijos tyrinėtojui Donatui Butkui.
 
 

Dvaro parką puošia vardiniai suoliukai

Pateikta: 2019-12-19 10:54 (atnaujinta: 2019-12-19 11:02)
Mėgstantieji vaikščioti po Kretingos dvaro parką pailsę gali prisėsti ant vardinių suoliukų. Jie įrengti tęsiant grafų Tiškevičių puoselėtas mecenatystės ir labdaros tradicijas – pakvietus verslininkus, šeimas, pavienius asmenis padovanoti po suoliuką.
 
Dvaro parke iš viso įrengta 11 naujų vardinių suoliukų. Prisėsti galima ant Romualdo Beniušio, Juzefos ir Petro Grublių, Janinos ir Alberto Mikučionių, Petro Macenio, Gražinos ir Vytauto Arlickų, Daivos Šimkevičienės, Danutės ir Antano Vinkų, Anglijoje gyvenančių Ernesto, Ilonos ir Juozo Motiejauskų, AB „Lytagra“ Kretingos filialo kolektyvo bei dviejų Kretingos odontologijos klinikos „Gidentus“ ir jos savininkės Ievos Gaučienės suolelių.


Nerėpai. Dviejų savivaldybių perskirtas kaimas

Pateikta: 2019-12-17 08:25 (atnaujinta: 2019-12-17 12:47)
Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos šiaurės rytiniame ir Skuodo rajono savivaldybės teritorijos Mosėdžio seniūnijos pietiniame pakraštyje, apie 4 km nuo Salantų, Erlos upės kairiajame krante driekiasi Nerėpų kaimo žemė. Tai nedidelis Šiaurės vakarų Žemaitijos kaimas, kuriame belikusios trys sodybos.
***
Kaimas plyti tarp Erlos upės ir Salanto intako Notės upelio esančioje aukštumoje. Jis susideda iš dviejų dalių, kurių didesnioji, pietinė priklauso Kretingos, o mažesnioji, šiaurinė – Skuodo rajono savivaldybei. Vakaruose Nerėpai ribojasi su Erlėnų, šiaurės vakaruose – su Šaučikių ir Šauklių, šiaurės rytuose – su Šniukščių, rytuose-pietryčiuose – su Dvarčinininkų, o pietuose-pietvakariuose – su Kalniškių kaimais.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos