Skip to content Skip to navigation

Sekmadienių rytmečiai su pasaka žiemos sode – „Pienė“

Pateikta: 2020-04-12 12:00 (atnaujinta: 2020-04-12 12:00)


Atnaujiname dėl karantino nutrūkusius sekmadienių rytmečius su pasaka žiemos sode! Latvių rašytojos Anos Sakse pasakas apie gėles vaikams seka aktorius Algimantas Verbutas, teatro lėlės ir žiemos sodo gyventojai.

Laimingi būkite sulaukę Šv. Velykų valandos!!!

Pateikta: 2020-04-11 22:00 (atnaujinta: 2020-04-18 22:25)

Mielieji,

...pakilo Dangus žemės pumpurui
leisdamas brinkti, dienai ilgėti ir
paukščiui sugrįžti
...

Tegul bundanti žemė gaudžia Prisikėlimo varpais, nešdama Jums Velykinio Tikėjimo, Gyvenimo šviesos ir vilties šventę.

Tegul Atgimimo rytas Jūsų namuose bus pripildytas dvasinio artumo, supratimo ir vienybės...

Laimingi būkite sulaukę Šv. Velykų valandos!!!

Kretingos muziejaus bendruomenė

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2020-04-11 10:00 (atnaujinta: 2020-04-11 10:00)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Į muziejaus renginius – neišėjus iš namų

Pateikta: 2020-04-10 15:00 (atnaujinta: 2020-04-10 15:00)

Ir karantino metu Kretingos muziejus lankytojus kviečia laiką leisti turiningai – atsidarius muziejaus Facebook‘o paskyrą internete, kasdien susipažinti su kokia nors įdomia istorine sritimi, virtualiai pamatyti edukacijas, eksponatus ir ekspozicijas.

Kretingos muziejus pasipuošė šv. Velykų proga

Pateikta: 2020-04-10 14:00 (atnaujinta: 2020-04-10 14:00)

Kretingos muziejaus Dvarų istorijos ir kultūros ekspozicija pasipuošė naujomis užuolaidomis, kurias pasiuvo „Vilijos užuolaidos“. Fotografavo Jolanta Klietkutė Kretingos muziejaus Dvarų istorijos ir kultūros ekspozicija pasipuošė naujomis užuolaidomis, kurias pasiuvo „Vilijos užuolaidos“.

Apgailestaujame, kad šiuo metu negalime jūsų pakviesti ir pasidžiaugti kartu. Tikime, kad karantinas greitai pasibaigs ir muziejus vėl atvers duris savo lankytojams.

Muziejaus direktorė
Vida KANAPKIENĖ

Kretingos žiemos sodo augalai – Raudonžiedė karpažolė

Pateikta: 2020-04-10 10:09 (atnaujinta: 2020-04-10 12:03)

Raudonžiedė karpažolė Ar pažįstate gėlę vadinamą „Erškėčių vainiku“ ar „Kristaus kančia“?

Tai  Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalas – Raudonžiedė karpažolė (Euphorbia milii). Genties pavadinimas duotas antikinio gydytojo Euforbo garbei. Jis aprašė gydomąsias šių augalų savybes.

Liaudyje augalas dažnai vadinamas „Erškėčių vainiku“ ar „Kristaus kančia“. Sako, kad raudoni karpažolės žiedai simbolizuoja Kristaus kraują, o dygliuotas stiebas – jo kančią.

Velykiniai valgiai

Pateikta: 2020-04-09 16:01 (atnaujinta: 2020-04-09 16:05)
Kadaise Velykos laikytos naujų ūkinių metų pradžia, tad pagal Velykų stalo turtingumą, pyragus spręsdavo, kokie bus metai. Velykos – viena gausiausiais valgiais palydimų švenčių po septynių savaičių gavėnios pasninko. Šventės archaiškumas lėmė, kad ir maistas, ir valgymo tradicija – ne paprastas pilvo prikimšimas, bet prasminga apeiga.

Tradicinio Velykų stalo receptai

Pateikta: 2020-04-09 09:45 (atnaujinta: 2020-04-10 10:29)

Fotografavo Tomas Jurginas Visą laiką darydavo iš sviesto avinėlį. Lygtai vėliavėlė tokia būdavo... prisikėlimo rytą. Teta Ona visą laiką darydavo su rankomis, padarydavo garbanėles. Ir aš moku, dabar pati padarau. Tokios didelės, gražios. Per Velykas būdavo visad šaltienos, virtas kumpis, ruletas, raudona mišrainė, pyragai, sausainiai. Ruletas – tai šaltieną kai verda, sudeda į sūrmaišį ir suspaudžia. Kumpis visą laiką būdavo virtas. Pareidavom iš bažnyčios – pirmiausia bėgdavom pasisveikindavom kažkaip. Velykų rytą nereikėdavo persirengt, pasipuošę valgydavom“, – toks Akmenalių kaime užaugusios Irenos atmintyje išlikęs šventinis Velykų stalas, kuriame atsispindi ne tik mūsų apylinkių, bet ir visos Lietuvos tradicijos. Mėsa –  dažniausiai kiauliena, o vakarų Lietuvoje ir kepta višta, kalakutai, pieno produktai – svietas, didelis, žalumynais išpuoštas varškės sūris, varškė –, kvietiniai pyragai, – tai, be ko neįsivaizduojamas Velykų stalas prieškario Lietuvoje. Nepamirškime savo kulinarinio paveldo ir per šias Velykas būtinai pasigaminkime tradicinių patiekalų. Siūlome keletą jų:

Karantino įkalintas Žiemos sodo grožis

Pateikta: 2020-04-08 12:08 (atnaujinta: 2020-04-08 12:18)

Darbai Žiemos sode. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2020 Nors Kretingos muziejaus Žiemos sode visu grožiu žiedais apsipylę augalai – raudonus, geltonus žiedus išskleidė kinrožės, ornažinius „snapus“ ištiesė strelicijos, svyra vijoklinių smitijanų kekės, galvas kelia kalankės, – tačiau šiuo grožiu lankytojai, deja, dabar pasidžiaugti negali. Šis įstabus grožis – vien pačių darbuotojų privilegija.

Nuotraukų galerija...

Kretingos muziejaus žiemos sodas – Kinrožė

Pateikta: 2020-04-08 09:34 (atnaujinta: 2020-04-08 09:34)

Kretingos muziejaus žiemos sode žydinčią kinrožę pristatys ir kaip ja dažyti margučius papasakos Muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos