Skip to content Skip to navigation

Virtuali paroda „Užgavėnės Žemaitijoje“

Pateikta: 2019-03-04 09:33 (atnaujinta: 2019-03-04 11:14)
Kretingos muziejaus senųjų Užgavėnių kaukių kolekcija
 
Kretingos muziejaus fonduose saugomos senosios Užgavėnių kaukės – unikalus liaudiškojo meno paveldas. Jų nėra daug, tik 25, bet kiekviena išskirtinė. Visos išdrožtos iš medžio, tik kai kurių plaukai, ūsai, barzda, karūnos padarytos iš kitų medžiagų.
 
Pati seniausia daryta apie 1880 m. Juozo Kužio, gyvenusio Narvydžių kaime Skuodo rajone. Vien savo dydžiu jau išsiskiria iš visų kitų. Ne tik veidas, bet ir plaukai, ir barzda išnaguoti iš medžio. Dažyta bronziniais ir vyšnios spalvos dažais. Gaila, kad neturime žinių, kokį personažą su ja vaidino Užgavėnių karnavale.
 
Labai panaši į minėtąją 1908 m. Petro Jakumo, gyvenusio Genčų kaime Kretingos rajone, išdrožta kaukė. Ši ličyna skirta Užgavėnių „žydui“ ir paskutinį kartą naudota 1975 m. mokyklos naujametiniame karnavale.

Dopšaičiai – vardan kretingiškių gerovės sunaikintas kaimas

Pateikta: 2019-03-04 09:02 (atnaujinta: 2019-03-04 09:06)
Archyviniuose XVI amžiaus antrosios pusės dokumentuose yra minimas Kretingos kaimynystėje prie Jauryklos upelio buvęs Dopšaičių kaimas, kurio žemė driekėsi dideliame plote dabartinio Kretingos miesto teritorijos rytiniame ir pietrytiniame pakraštyje, Kluonalių ir Būbelių kaimų žemėje, Dupulčių ir Grykšių vakarinėje bei Padvarių rytinėje dalyje.
***
Dopšaičiai paminėti tik dviejuose XVI amžiaus dokumentuose: 1566 m. ir 1572 m. sudarytuose Kretingos valsčiaus inventoriuose, kurie 1897 m. buvo publikuoti Vilniaus archeografinės komisijos leidinio „Aкты издаваемые Виленскою археографическою комиссieю“ XIV-ame tome.

Kretingos muziejaus renginiai 2019 m. kovo mėn.

Pateikta: 2019-02-26 11:57 (atnaujinta: 2019-03-29 11:25)

Kovo 15 d. 16.00 val. Kristinos Šorienės batikos darbų parodos „Baltiškų ženklų atspindžiai batikoje. Rėdos ratas“ atidarymas Muziejaus parodų salėse.

Kovo 17 d. 12.00 val. Sekmadieniniai rytmečiai su pasaka Žiemos sode. Skaito ir susitikimus su pasakų herojais - lėlėmis rengia režisierius Algimantas Verbutas. (Įėjimo mokestis tėveliams – 1,50 Eur, vaikams – nemokamai).

Kovo 23 d. 12.00 val. Erdvinės muzikos veiksmas „SPENGLA“ Žiemos sode (Įėjimo mokestis – 1,50 Eur).
 
Kovo 24 d. 12.00 val. Sekmadieniniai rytmečiai su pasaka Žiemos sode. Skaito ir susitikimus su pasakų herojais - lėlėmis rengia režisierius Algimantas Verbutas. (Įėjimo mokestis tėveliams – 1,50 Eur, vaikams – nemokamai).
 
Kovo 31 d. 12.00 val. Sekmadieniniai rytmečiai su pasaka Žiemos sode. Skaito ir susitikimus su pasakų herojais - lėlėmis rengia režisierius Algimantas Verbutas. (Įėjimo mokestis tėveliams – 1,50 Eur, vaikams – nemokamai).

Virtuali audinių paroda „Poška staklės naujoj gryčioj“

Pateikta: 2019-02-25 14:50 (atnaujinta: 2019-03-18 11:40)
2018 m. spalio – gruodžio mėn. Kretingos muziejus įgyvendino edukacinį projektą „Poška staklės naujoj gryčioj“, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Projekto tikslas – gaivinti ir skatinti susidomėjimą audimo amatu Kretingos krašte.
 
Audimo mokymus vedė tautodailininkė, audėja Ingrida Šilgalytė.
 
Projekto metu 16 moterų Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre įgijo audimo rankinėmis staklėmis pradmenis. Moterys susipažino su staklių konstrukcijomis, sužinojo kam reikalingos šaudyklės, nytys, pakojos, mestuvai. Mokėsi pažinti ir praktiškai patirti visą audimo kelią. Kiekviena turėjo galimybę iš vilnonių siūlų išsiausti po 2 metrus skirtingų raštų ir spalvų audinio.
 
Šiuos įvairiaspalvius kantrybės vaisius galite išvysti virtualioje parodoje. O audimo vyksmą – nuotraukų galerijoje.
 
 

Vienuolyno sodo ir pirmojo lietuviško laikraščio vardu vadinta gatvė

Pateikta: 2019-02-25 13:31 (atnaujinta: 2019-02-25 13:41)
Tarp Vytauto ir J. K. Chodkevičius gatvių Rotušės aikštės rytiniu pakraščiu link naujosios viešosios bibliotekos vedančio pėsčiųjų tako vietoje nuo XVII a. pradžios iki XX a. vidurio buvo viena seniausių ir trumpiausių Kretingos miesto gatvių. Per 350-ties metų savo istoriją ji buvo vadinama Vienuolyno sodo, Sodo, Rytų gatve, o tarpukariu pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ garbei pavadinta Aušros vardu. Šiandien šią gatvę mena tik archyviniai miesto planai ir dokumentai.
***
Pradėjus 1609 metais Kretingos kaimo žemėje statyti Karolštato miestą, nuo miesto širdimi tapusios Turgaus aikštės šiaurės rytinio kampo šiaurės kryptimi link bernardinų vienuolyno sodo buvo nutiesta apie 130 m ilgio gatvė. Ji atskyrė Rotušės aikštės skvero vietoje buvusį pagrindinį miesto kvartalą nuo rytų pusėje projektuojamo Vienuolyno tvenkinio (dabar – V. Nagevičiaus) gatvės kvartalo.

Sekmadieniniai rytmečiai su pasaka – 2019 m. kovo mėn.

Pateikta: 2019-02-22 15:31 (atnaujinta: 2019-03-29 11:46)
Skaitomų pasakų sekmadieniniai rytmečiai
Kretingos muziejaus Žiemos sode
2019 m. kovo 3, 10, 17, 24, 31 d.
12.00 val.
Pasakas skaitys ir su teatro lėlėmis supažindins režisierius Algimantas Verbutas.
 
Įėjimo mokestis: tėveliams – 1,50 eur., vaikams – nemokamai.

Sigito Juknevičiaus ir Linos Winter kūrybos darbų paroda „Priminimas apie save – gurkšnis iš šaltinio“

Pateikta: 2019-02-22 12:41 (atnaujinta: 2019-02-22 15:38)
Lina ir Sigitas
 
Vėlų lapkričio vakarą, kai lauke buvo tamsu ir šalta, o ant laiptų gulėjo kreivai išsišiepęs moliūgas – namai buvo pilni žvakių šviesos ir jaukaus Linos kvapo. Sigitas užėjo ir liko. Po trejų metų, vieną vėlų kovo vakarą Lina išėjo. Palikusi viską, net tai, kas arčiausiai – kūną, mintis, pojūčius. Išėjo, kaip dainos žodžiai palieka burną. Pasklido kaip kvapas ką tik iškeptos duonos. Ir jos neliko. Trys metai – įžanga, dėstymas, epilogas. Jie susipažino, atliko tai, kas buvo jiems skirta, ir išsiskyrė taip pat netikėtai staiga – visam laikui.
 
Linos ugnis (gyvenimo aistra / Lina labai mylėjo gyvenimą) išjudino Sigito orą (mintys / mąstymo procesas) ir sukilusį Sigito vandenį (jausmai) Linos žemė (praktiškumas) nukreipė kūrybos vaga. Gimė dešimt paveikslų.

Pristatė parodą apie karo gydytojus

Pateikta: 2019-02-21 15:42 (atnaujinta: 2019-02-21 15:42)
Kretingos muziejaus parodų salėse Vasario 16-osios išvakarėse atidaryta paroda „Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“. Ją pristatė pats autorius Vilius Kavaliauskas – žurnalistas, kolekcininkas, sukaupęs vertingą Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų kolekciją, taip pat kolekcijas „Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940“, „Lietuvos bažnyčios regalijos“ ir kt.
 
„Šiandien atidarome išskirtinę parodą, kurioje pasakojama apie išskirtinius žmones, o ją pristato išskirtinis autorius Vilius Kavaliauskas. Kol bus tokių Lietuvos patriotų, meilę savo šaliai rodančių ne žodžiais, o konkrečiais darbais, tol Lietuva gyvuos“, – už Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ųjų metinių proga surengtą parodą V. Kavaliauskui dėkojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Kretingos miesto savivaldos simboliai

Pateikta: 2019-02-21 09:12 (atnaujinta: 2019-02-21 09:42)
Pagrindinis miesto atributas ir simbolis yra herbas. Tai heraldinis ženklas, kuris Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XIV amžiaus buvo suteikiamas savivaldą gavusiems miestams ir miesteliams. Privilegijose akcentuojama, kad svarbiausioji herbo paskirtis yra garbė, „kuria miestiečiai galėsią didžiuotis ir išsiskirti iš kitų miestų“. Herbas buvo naudojamas miesto vėliavoje, antspauduose ir pan. Istorija liudija, kad per 410 metų nuo Magdeburgo teisės gavimo Kretingos herbas kelis sykius keitėsi ir turėjo net keturis miestą identifikuojančius simbolius: Švč. Mergelę Mariją su vaikeliu Jėzumi, šv. Kazimierą, liūtą ir grifoną (grifą).
***
Pirmąjį herbą 1609 m. sausio 23 d. suteikė miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Magdeburgijos privilegijoje jis leido miesto antspauduose naudoti „palaimintosios Mergelės Marijos, laikančios ant rankų savo vienatinį sūnų, atvaizdą, kurią parinkome šio miesto globėja“. 

Tūbausiai

Pateikta: 2019-02-20 14:27 (atnaujinta: 2019-02-20 14:41)
Tarp Kurmaičių ir Genčų, netoli Darbėnų plento, abipus Akmenos upės yra įsikūręs gilias istorines šaknis turintis Tūbausių kaimas. Nuo minėto plento jį skiria miškų masyvas, todėl kaimą pamatyti galima parvažiuojant nuo Kurmaičių arba Tarvydų (Dimitravo) pusės. Tai didžiausias Kretingos seniūnijos kaimas, užimantis 1 264 ha dydžio teritoriją, o rajone pagal plotą nusileidžiantis tik Budriams, Grūšlaukei, Baubliams, Kūlupėnams, Naujajai Įpilčiai ir Rubuliams.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos