Skip to content Skip to navigation

NEGALIU TYLĖTI

NEGALIU TYLĖTI

Pateikta: 2017-07-11 11:41 (atnaujinta: 2017-07-26 12:25)

Niekada nemėgau Kretingos muziejaus problemų analizuoti viešai, bet pastarųjų mėnesių diskusijos dėl buvusios sporto aikštelės iškėlimo ir muziejaus ketinimų šioje vietoje atlikti archeologinius tyrinėjimus, nustatant III fontano buvimo vietą, taip įsiūbavo rajono politikus ir visuomenę, kad, atrodo, rajone nebėra kitų spręstinų problemų.

Nejauku buvo praėjusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje stebėti, kaip varžėsi politikai, norėdami kuo daugiau kritikos pažerti muziejui. Pasijutau lyg mokinukė, barama už tai, kad paprašiau nurašyti nuvertėjusi turtą - parko teritorijoje esančią kažkada įrengtą sporto aikštelę, kuri 25-erius metus niekam nerūpėjo, niekam jos nereikėjo. Sulaukiau tarybos narių įvairiausių priekaištų: nėra Dvaro sodybos tvarkymo strategijos, neveikia fontanas „Mergaitė su vandens skėčiu", priekaištauta ir už tai, kad neįrengtas fontanas ant Dvaro tvenkinio, neiškeliamos karių kapinės, netvarkomas parkas ir t. t.

Nė viena įstaiga nėra taip politikų „skalbiama" per tarybos posėdžius, kaip muziejus. Kiek sulaukta priekaištų, sulaužyta pykčio, nepasitenkinimo ir abejingumo špagų dėl kolegijos nugriovimo? Kiek dvejonių buvo dėl katilinės, garažų nugriovimo, abejingumo dėl I fontano atkūrimo...

Susidaro toks įspūdis, kad Dvaro parkas nėra Kretingos miesto infrastruktūros dalis ir reikšmingas kultūros paveldo objektas, o tik didelis galvos skausmas politikams.

Kiek mes nedaug pasistūmėjome nuo 1988 metų savo sąmonės išlaisvinimo, kultūros supratimo plačiąja prasme. Prisimenu, panašias diskusijų audras sukėlė muziejaus iškėlimas iš vienuolyno patalpų į grafų Tiškevičių rūmus. Prireikė net LR Vyriausybei sudaryti komisiją, kad įrodytų tuometinei mūsų išrinktai deputatų tarybai, kad muziejus turi būti perkeltas ne į daržinę ar vaikų darželį, bet į rūmus. Ačiū tuomet valdžioje buvusiems supratingiems rajono vadovams Bernardui Anužiui, dabartiniam Kretingos meno mokyklos direktoriui, ir jau Anapilin išėjusiam Algimantui Šteiniui, kurie palaikė muziejaus idėjas.

Istorija kartojasi, tik dabar - dėl sunykusios aikštelės. Prireikė net Savivaldybės tarybos posėdžio pertraukos, kad politikai galėtų apsispręsti atidėti klausimo svarstymą kitam posėdžiui (bus svarstoma jau trečią kartą!) bei sudaryti darbo grupę.

Tvirtinu, kad Dvaro paminkliniai pastatai, parkas, gėlynai atkuriami ne chaotiškai, o pagal 2003 m. parengtą ir patvirtintą Dvaro parko tvarkymo ir naudojimo reglamentą, LR Vyriausybės 2003 m. patvirtintą Dvarų  paveldo išsaugojimo programą, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą.

Grafų Tiškevičių rūmuose esame nuo 1992 metų. Jau pirmaisiais metais muziejaus kolektyvas numatė pagrindinę veiklos strategiją - atkurti Kretingos dvaro sodybos kompleksą - miesto įkūrėjo, didžiojo karvedžio J. K. Chodkevičiaus ir kitų Lietuvos didikų buvusią valdą. Ir atkakliai siekiame užsibrėžto tikslo. Juk iš čia, iš savo mylimiausio Kretingos dvaro, grafas Juozapas Tiškevičius su žmona Sofija kūrė Palangos kurortą: pastatė nuostabius rūmus - dabartinį Gintaro muziejų.vilas-gydyklas, kūrė parkus. Daug nuveikė Kretingos miestui, todėl mūsų kolektyvo intelektualiniai gebėjimai, sukaupti finansiniai ištekliai buvo nukreipti šiam unikaliam paminkliniam objektui atstatyti, kad jis taptų kultūros židiniu, turistų traukos centru. Ėjome žingsnelis po žingsnelio, bet turėdami aiškią viziją. Dirbome dėl kretingiškių, dėl Kretingos, dėl mūsų turistų. Per tuos 25-erius metus išvadavome iš piktžolių ir šiukšlynų paminklinius pastatus, parką. Per pastaruosius penkerius metus atstatyti 5 paminkliniai pastatai, įrengtos 6 naujos ekspozicijos, iš Lietuvos kelių direkcijos lėšų atstatyta parko takų struktūra, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės Vilniaus gatvėje ir prie bendrabučio gyventojų bei ten esančių įstaigų darbuotojų automobiliams statyti. Iš Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšų atstatyta paminklinė tvora su vartais, likviduota Žiemos sodo avarinė būklė, iš rėmėjų ir valstybės lėšų atstatytas I fontanas. Iš viso per 25-erius metus į šią nacionalinio lygmens kultūros vertybę, kuri skirta viešajam pažinimui ir naudojimui, investuota pagal parengtus projektus apie 4 mln. eurų.

Su baltu pavydu stebiu Palangos miesto savivaldybės ambicingą planą - Palangos miestą paskelbti grafų Tiškevičių - kurorto įkūrėjų - miestu. Ši savivaldybė ne tik atkuria, bet ir stato naujus paminklus, taip pagerbdami grafų Sofijos ir Juozapo Tiškevičių nuopelnus. Jų vardu pavadino alėją, įkūrė miesto muziejų, kviečia verslininkus palankiausiomis sąlygomis investuoti į vilų-gydyklų atstatymą, inicijuoja konferencijas Tiškevičių paveldo atstatymo klausimais. O mes? O mes statome užtvaras Dvaro sodybos atkūrimui, neįvertindami, kad turime vieną iš seniausių ir ryškiausių kultūros paveldo objektų, kuris identifikuoja Kretingą, kaip istorijos ir kultūros pažinimo miestą.

Vida KANAPKIENĖ,

Kretingos muziejaus direktorė