Skip to content Skip to navigation

Notaro Jono Kentros namas

Notaro Jono Kentros namas

Pateikta: 2018-01-29 13:37 (atnaujinta: 2018-08-06 10:17)
Kretingos miesto aikštės pietvakarinė dalis. Kairėje – aikštės centre stūksanti stačiatikių cerkvė, o dešinėje, aikštės pietvakariniame pakraštyje – aprašomas namas. Apie 1915 m.Prieškarinės Kretingos pagrindinę miesto aikštę puošė įvairių architektūrinių stilių pastatai, atspindėję XVIII a. antrosios – XX a. pirmosios pusės architektūros ir urbanistikos vystymosi bruožus. Labiausiai iš visų statinių išsiskyrė aikštės pietvakariniame pakraštyje, dabartinio namo Rotušės a. 11 vietoje stovėjęs pastatas, kurį senieji kretingiškiai vadina notaro Kentros namu.
 
***Karlo Šenbergo vaistinės firminio antspaudo atspaudas. 1883–1884 m.
 
Iki 1941 metų birželio 26 dienos gaisro senosios miesto turgavietės pietvakariniame pakraštyje stovėjo unikalus savo architektūrine išvaizda pastatas, tarpukariu žymėtas Viešoji a. 22. Manoma, kad jis statytas XVIII a. IV ketvirtyje, prasidėjus mieste masinei mūrinių namų statybai. Namas buvo mūrinis, dviejų aukštų, dvigalis, stačiakampio plano, su žemu, beveik plokščiu apskardintu dvišlaičiu stogu, pastatytas ant aukšto akmenų mūro cokolio. Sienos buvusios raudonų plytų mūro, vietomis tinkuotos. Durų ir langų angos – arkos formos, antrojo aukšto angų viršutinės kraštinės labiau suapvalintos negu pirmajame aukšte.
Kretingoje surengtų iškilmių garbės svečiai, stebintys nuo notaro Jono Kentros namo prieangio šventinę eiseną. Stasio Vaitkevičiaus nuotr. Apie 1936 m.Pagrindinis, į aikštę atsuktas fasadas buvęs suskaidytas į tris vertikalias plokštumas, kurių šoninės buvo beveik identiškos išvaizdos. Antrajame aukšte buvę simetriškai išsidėstę 9 langai, o pirmame aukšte –2 įėjimai ir 7 langai, iš kurių centrinis langas gerokai platesnis už kitus. Dešinėje fasado pusėje pirmame aukšte buvęs įrengtas įgilintas prieangis su medine, kiauraraščiais stilizuoto augalinio motyvo ornamentais puošta baliustrada. Tokia pat ornamentika puošė ir kairiąją pirmojo aukšto sienos pusę.
 
Apie pirmuosius pastato savininkus duomenų neišliko. Manoma, kad jame 1866 metais buvo atidaryta pirmoji Kretingoje vaistinė, kuri priklausė provizoriui Karlui Šionbergui. Apie 1920 metus namą įsigijo notaras Jonas Kentra.
 
Jono Kentros namas po remonto. Pagrindinis fasadas. Kosto Jagučio fotografinis atvirukas. 1939 m.Naujasis savininkas Jonas Kentra (1869–1942) buvo kilęs iš bajorų šeimos. Baigęs Palangos progimnaziją ir vokišką Liepojos Nikolajaus berniukų gimnaziją, Dorpato (Tartu) universitete įsigijo teisininko specialybę. Iš pradžių dirbo notaru Palangoje. Vedė bajoraitę Feliciją Binkevičiūtę (1867–1938), susilaukė sūnaus ir keturių dukterų. 1919 metais paskirtas Kretingos taikos teisėju, su šeima persikėlė į apskrities administracinį centrą Kretingą. Iš pradžių gyveno Vilniaus (tuo metu – Darbėnų) gatvės pradžioje, iš pranciškonų vienuolyno išsinuomotame ir dabartinio banko „Luminor“ vietoje stovėjusiame mediniame name, kuriame veikė taikos teisėjo kamera (tarnybinės patalpos su teismo posėdžio sale) ir gyvenamasis butas. Kitais metais, tapęs Kretingos apskrities notaru, nusipirko centre prie Turgaus aikštės stovintį unikalios išvaizdos namą.
 
Notaras Jonas Kentra su žmona Felicija ir dukterimis. Igno Končiaus nuotr. 1924 m.Namas buvo erdvus, su didžiuliais rūsiais. Antrajame aukšte gyveno notaro šeimyna, savo poreikiams naudojusi ir dalį pirmojo aukšto patalpų. Čia apsigyveno ir 1922 metais notaro dukterį Bronislavą Kentraitę (1904–1996) vedęs Kretingos apskrities karo komendantas, Nepriklausomybės karų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Vladas Petronaitis (1888–1941), vėliau tapęs advokatu. Kentrų namuose atostogų metu lankydavosi duktė Marija Kentraitė-Končienė su vyru, Dotnuvos žemės ūkio akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju, fiziku, garsiu etnografu, vienu iš Kretingos muziejaus steigimo iniciatorių, profesoriumi Ignu Končiumi (1886–1975). Dažni svečiai buvo ir netoliese, prie Minijos upės stovėjusiame Mišučių dvare gyvenę duktė Sofija Kentraitė-Mongirdienė su vyru, visuomenės veikėju, teisininku, advokatu Vytautu Mongirdu (1888–1943). Kentrų namuose mėgo svečiuotis Kretingos apskrities valdininkija, taip pat pranciškonų provincijos ir vienuolyno vadovai, iš kurių dažniausias svečias būdavo tėvas Augustinas Dirvelė.
 
Jono Kentros namo vaizdas iš rytų pusės. Kosto Jagučio nuotr. 1939 m.Pirmojo aukšto patalpas notaras Jonas Kentra nuomojo valstybės, savivaldybės ir privačioms įstaigoms. Jose iki 1930–1933 metų veikė Kretingos apskrities valdyba, Kretingos miesto valdyba, apskrities viršininko butas, viešosios policijos I (Kretingos) nuovada, apie 1930–1936 metus – Stasio Vaitkevičiaus fotografijos ateljė „Grožybė“, iki 1940 metų – apskrities notaro įstaiga ir Lietuvos banko skyrius, 1937–1940 metais – dantų gydytojos Marijos Paplauskaitės kabinetas. Prie namo pietrytinio galo apie 1937 metus buvo pristatytas priestatas, kuriame įsikūrė Jono Kentros žento, advokato Vlado Petronaičio būstinė.
 
Kentrų namuose. Kairėje sėdi Jonas Kentra (1869–1942). Už jo stovi Pranciškonų ordino provincijolas tėvas Augustinas Dirvelė (1901–1948), kairėje – J. Kentros žentas, fizikas, etnografas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Ignas Končius (1886–1975). Į dešinę nuo J. Kentros sėdi dukros Marija Končienė (?–1946), Holšteinienė, Sofija Mongirdienė (1904–1977), o už jų stovi Igno ir Marijos Končių sūnus Algirdas (1915–2006). Igno Končiaus nuotr. 1938–1939 m.Aikštės pusėje buvęs prieangis buvo naudojamas įvairioms iškilmėms. Jame už baliustrados rinkdavosi apskrities ir miesto savivaldybių vadovai ir garbingi visuomenės atstovai per tautines ir valstybines šventes, kurių metu iš prieangio sakydavo iškilmingas kalbas, stebėdavo aikšte žygiuojančią šventinę eiseną. Notarui pastatą apie 1937 metus rekonstruojant, prieangis buvo užmūrytas.
 
Sulaukęs garbingo amžiaus ir išėjęs į užtarnautą poilsį, Jonas Kentra, ypač po žmonos mirties, dažniausiai gyveno Lukauskių dvarelyje šalia Budrių, kurį įsigijo Lietuvos žemės reformos metu. Iš šio dvarelio 1941 m. birželio 14 d. kartu su dukra Sofija Mongirdiene ir žentu, Mišučių dvarininku Vytautu Mongirdu, buvo išvežtas į Rešotų lagerį (Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija), kuriame mirė išsekintas fizinių darbų ir bado. Tame pačiame lageryje po metų mirė ir žentas Vytautas Mongirdas. Kitą žentą – Vladą Petronaitį enkavedistai 1940 metų liepos 11–12 naktį suėmė, kalino Kretingoje ir Telšiuose, o prasidėjus nacių–sovietų karui, 1941 metų birželio 24–25-osios naktį nukankino Rainių miškelyje.
 
Jono Kentros namo vietoje 1957 metais pastatytas komercinės-gyvenamosios paskirties namas (dabar – Rotušės a. 11). Antano Pilypaičio nuotr. 1964 m.1941 metų birželio 26 dieną padegus Kretingos sinagogą, šalia jos stovėjęs Jono Kentros namas atsidūrė gaisro epicentre. Pokariu griuvėsiai buvo nuardyti, o namo vietoje 1957 metais pastatytas tipinis tinkuoto mūro dviaukštis daugiabutis namas (Rotušės a. 11), kurio pirmajame aukšte įsikūrė komercinės patalpos.
 
Julius KANARSKAS,
Kretingos muziejus, istorikas
Nuotraukos iš Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinio.