Skip to content Skip to navigation

Paroda „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“

Paroda „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“

Pateikta: 2018-09-10 09:06 (atnaujinta: 2018-09-12 16:15)
Kraštotyra – teminis ar išsamus regiono vietovių ir gyvenviečių tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalių visuomenės atstovų. Tai pagalbinė istorijos tyrimų šaka, daugiausia tyrinėjanti etnologiją ir kultūrinę antropologiją. Kraštotyra yra svarbi mokslui, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimui bei meilės gimtajam kraštui ugdymui.
 
Didelis susidomėjimas gimtojo krašto praeitimi Kretingos apylinkėse kilo XX a. 4 dešimtmečio pradžioje. Jį sukėlė 1927 m. įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija, į gimtųjų apylinkių tyrimus įtraukusi Žemaitijos regiono pedagogus, tarnautojus, dvasininkus, platinusi kraštotyros leidinį „Gimtasai kraštas“. Vieni pirmųjų į kraštotyros judėjimą įsitraukė kretingiškiai vidurinės mokyklos direktorius Jonas Kirlys, savivaldybininkas Pranas Budkus, miesto valdybos narys Antanas Dirmeitis, apskrities gydytojas Jonas Nainys, pradžios mokyklų inspektorius Juozas Žilvitis. Jie prisidėjo prie Šiaulių kraštotyros organizacijos veiklos, platino jos parengtas anketas, dalyvavo Kretingos apskrityje rengiamose draugijos ekspedicijose, kurių metu surinkta medžiaga keliaudavo į Šiaulių „Aušros“ muziejų.
 
Pedagogo Juozo Žilvičio sumanymu 1934 m. gegužės mėn. buvo pradėta ruoštis kraštotyros draugiją ir muziejų įsteigti apskrities centre Kretingoje. Iš pradžių tam buvo įkurtas Lietuvos archeologiniams ir etnografiniams senovės kultūros paminklams apsaugoti Kretingos apskrities komitetas. Jis turėjo organizuoti kraštotyrinę veiklą, rūpintis eksponatų įsigijimu ir muziejaus steigimu.
 
     
 
     
 
   
 
Paroda veiks Kretingos dvaro Ūkvedžio namo Tapybos salėje.
 
 
Parodą parengė Julius Kanarskas,
maketavo Jolanta Klietkutė