Skip to content Skip to navigation

Pažinkime mus supančią gamtą – pavasariniai dvaro parko augalai

Pažinkime mus supančią gamtą – pavasariniai dvaro parko augalai

Pateikta: 2020-04-29 08:45 (atnaujinta: 2020-04-29 08:45)
Pirmuosius pavasarį žydinčius augalus – šalpusnį, žibuoklę daugelis puikiai pažįsta. O kaip kitus? Pavasarį parkuose ar miškuose žydi daugybė augalų, kurių vardus retas kuris žino. Tad kviečiu susipažinti su Kretingos Dvaro parke dažniausiai sutinkamais pavasarį žydinčiais augalais.
 

Pavasarinis švitriešis

     
 

Tai dažnas ir daugeliui tikrai matytas augalas. Tiesa, jo pavadinimas sudėtingas ir sunkiai įsimenamas. Švitriešis auga drėgnesnėse vietose: parkuose, medžiais apaugusiuose šlaituose, upių ar ežerų pakrantėse, lapuočių miškuose. Jo žiedai ryškiai geltoni, tarsi žvilgantys, panašūs į vėdryno (pats augalas visiškai į jį nepanašus). Žydi balandžio ir gegužės mėnesiais.

Visada vesdama edukacinius užsiėmimus vaikams sakau, kad augalai žydi ne dėl grožio, o dėl to, kad subrandintų sėklas ir kuo plačiau išsisėtų. Tačiau šis augalas tai paneigia: jų vienasėkliai vaisiukai retai kada subręsta, tad iš žiedų jiems mažai naudos. Todėl jei sakytume, kad švitriešiai žydi dėl grožio, nelabai ir apsiriktume. Tai kaip vis dėlto jis plinta? Švitriešis dauginasi lapų pažastyse susidarančiais adventyviniais pumpurais, kuriuos išnešioja lietaus vandens srovės. Jeigu norėsite pamatyti tuos adventyvinius pumpurus – lapų pažastyse ieškokite nedidelių gumbelių. Būtent iš jų kitais metais ir išauga nauji augalai. 
 
Peržydėjęs ir brandinantis vaisius švitriešiaus augalas yra nuodingas. Jame yra saponinų, ciano rūgšties ir kt. nuodingų medžiagų. Tiesa augalas nuodingas tik naudojant į vidų, jis smarkiai dirgina virškinamąjį traktą. Jo lapai, šaknys ir stiebai yra naudojami liaudies medicinoje, jauni lapai – prieskoniams, kartais dedami į salotas.
 

Baltažiedė plukė 

Fotografavo Jolanta Klietkutė    Fotografavo Jolanta Klietkutė    Fotografavo Jolanta Klietkutė

 

Šį augalą tikrai visi esate matę. Tačiau ar žinojote, kad šis vėdryninių šeimos augalas yra nuodingas, o jų sėklas išnešioja skruzdėlės? 

Baltažiedė plukė yra nedidukas, gausiai parkuose ir miškuose augantis augalas. Paprastai yra  5–10 cm aukščio, pražysta balandžio mėn., kol medžiai dar be lapų, žydi apie 2 savaites. Sėklas subrandina jau gegužės mėnesį. Jeigu pakapstytumėte žemę, pamatytumėte, kad plukės turi ne šiaip šaknis, o stiebagumbius.
 
Kitas įdomus dalykas, kad nors ir nemažai kitų pavasarį žydinčių augalų, plukė yra efemeroidinis augalas. Ką gi tai reiškia? Tai tokie augalai, kurie pražysta anksti pavasarį, greitai sužydi, subrandina sėklas ir sunyksta, tačiau jų stiebagumbiai ar svogūnėliai lieka žemėje iki kito pavasario. Vasarą vaikščiodami niekur nerasite plukės ir kitų efemeroidinių augalų lapų. 
 
Kretingos dvaro parke galima rasti baltažiedes ir geltonžiedes plukes.
 
Plukės (Anemone L.) genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio anemos – vėjas. Matyt todėl, kad augalo vainiklapius nešioja vėjas. Augalo vardas kitose šalyse, taip pat pavadintas pagal vėją: Vokietijoje – Windröschen, Anglijoje – Wind Flower, Rusijoje – ветреница. Plukės kai kur liaudyje vadinamos Vėjų Dukromis. Lietuvoje liaudis baltažiedę plukę vadina: baltažiedis, baltžiedis, balžiedis, ožkabalys, palazdys, švento Juozapo žiedeliai.
 

Paprastoji vištapienė

   Fotografavo Jolanta Klietkutė   

 

Paprastoji vištapienė (Gagea luteus) – lelijinių šeimos augalas. Vardas suteiktas anglų botaniko Thomas Gage (1781–1820) garbei. Liaudyje anglai jas vadina Geltona Betliejaus žvaigžde (Yellow Star-of-Bethlehem), vokiečiai Geltonąja miško žvaigžde (Wald-Gelbstern), rusai – žąsų, o ukrainiečiai – gyvatės svogūnėliais.

Vištapienės auga gausiai lapuočių miškuose, krūmuose, pamiškių šlaituose, senuose parkuose. Paprastai žydi balandžio ir gegužės mėnesiais, kol dar medžiai nesulapoję ir neužstoja šviesos, bet šiemet jos jau nuo kovo geltonuoja. Žiedeliai reaguoja į šviesą ir primena miniatiūrines lelijas. Saulėtą dieną žiedai atsiveria, o naktį – užsiveria. Žiedo vainiklapių vidinė pusė geltona, o išorinė žalsva. 
 
Dauginasi sėklomis, kurias išplatina skruzdėlės, ir svogūnėliais. Literatūroje teko skaityti, kad išaugęs mažas vištapienės augalėlis pirmuosius metus dauginasi tik vegetatyviškai – svogūnėliais (prie motininio svogūnėlio formuojasi dukteriniai). Taip kasmet svogūnėlių skaičius didėja ir tik šeštais gyvenimo metais (kai būna susiformavę apie 7–16 vnt. svogūnėlių) augalai praranda gebėjimą daugintis svogūnėliais, pradeda žydėti ir brandinti sėklas. Živilės Lazdauskaitės knygoje „Pavasarį žydintys augalai“ rašoma, kad svogūnėliai valgomi, bet neskanūs.
 

Paprastasis rūtenis

Fotografavo Jolanta Klietkutė      

 

Paprastasis rūtenis – viena iš pirmųjų pavasario gėlių. Jis, dažnai sutinkamas visoje Lietuvoje, auga senuose parkuose, lapuočių miškuose, medžiais apaugusiuose upių ir upelių krantuose, kur šiek tiek drėgnesnis dirvožemis. 

Šis žolinis augalas yra apie 15 cm aukščio, jo šaknys – apvalūs stiebagumbiai. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais, žiedai rausvai violetiniai, turi nektaro. Pažiūrėję į nuotraukas. tikriausia sutiksite, kad rūtenio žiedynai šiek tiek primena hiacintus. 
 
Paprastasis rūtenis yra augalas slapukas – sunokinęs sėklas jis nuvysta ir iki kito pavasario toje vietoje jo net žymės nebūna. Beje, rūtenių sėklas platina skruzdėlės.
 
Tiesa, rūtenis yra nuodingas augalas, tad geriau jo neskinti. Tačiau jis tuo pačiu ir vaistinis augalas. 
 

Plačialapis šaukštis 

Šaukščiai žydi anksti pavasarį kovo pabaigoje, balandį bei gegužę. Dėmesį patraukia dirvos paviršiuje pasirodantys rožiniai apie 30 cm aukščio jų žiedynai. Pavasarį atrodo, kad tai mažas augalėlis, tačiau vasarą šio augalo nepažintume. Tik nužydėjus pradeda sparčiai augti jo lapai ir jie būna milžiniški: pats lapas iki 150 cm pločio, o lapkotis iki 2 m ilgio. Lapų viršutinė pusė šviesiai žalia, apatinė – pilkšva, tankiai plaukuota, sakyčiau labai panašūs į šalpusnio, tik milžiniški. 
 
Šaukščiai gerai auga ir pavėsyje, ir saulėtoje vietoje, tačiau mėgsta drėgną, dažnai net šlapią dirvą. Augalas greitai plinta šakniastiebiais ir sudaro didelius, nepraeinamus, bet  dekoratyvius sąžalynus.
 
Lietuvoje yra paplitusios 2 šaukščių rūšys: plačialapis šaukštis ir pilkalapis šaukštis. Kretingos Dvaro parke auga plačialapis šaukštis. Jeigu kas norėsite jį surasti – ieškokite prie lieptelio vedančio link darželio „Eglutė“, tik nusileidus laiptais, dešinėje pusėje. 
 
Plačialapis šaukštis – nuo seno žinomas vaistinis augalas. Jo preparatai plačiai buvo žinomi ir naudojami dar viduramžiais. Kaip profilaktinė priemonė jie buvo vartojami nuo choleros, maro ir šiltinės. Nuo XVII a. jo lapų ir šakniastiebių preparatai buvo naudojami gydant kosulį, astmą, migreną, žaizdas. Dabartiniais laikais homeopatijoje jo preparatai naudojami kvėpavimo takų uždegimams ir migrenai gydyti, jis yra populiarus alternatyvus gydomasis augalas nuo šienligės. Švieži jauni lapai dedami ant vočių bei sąnarių (malšina skausmą).
 
Parengė
Jurgita TERTELIENĖ