Skip to content Skip to navigation

Popietė „Lietuviška žemė Sibire“

Popietė „Lietuviška žemė Sibire“

Pateikta: 2018-03-14 10:15 (atnaujinta: 2018-03-14 10:39)
2018 m. kovo 9 dieną Kretingos muziejuje lankėsi kilnią ir neįkainojamą misiją savo tautai ir šaliai atlikę projekto „Misija Sibiras’17“ dalyviai.
 
Muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus darbuotojų kvietimu salantiškis Aurimas Rapalis ir palangiškis Laimis Kasperavičius popietėje dalyvavusiems Technologijų ir verslo mokyklos bei Jurgio Pabrėžos gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviams jautriai ir nuoširdžiai papasakojo apie patirtis tolimajame Sibire.
 
Šie du jaunuoliai su tokiais pat jaunais dalinosi vienu dideliu pasakojimu apie pilietiškumą. Jų pasakojime sutilpo viskas: pirmasis ekspedicijos metu iškilęs kryžius, himnas, kurio metu visa, 16 žmonių komanda, nejučia apsikabina, už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos sutikti lietuviai ir vietiniai, kurie vis dar prisimena lietuviškas dainas ir lietuviškus žodžius...
 
Įtaigus jaunuolių pasakojimas apie ištvermę nepaliko abejingų.
 
Vienas įdomus faktas apie Lietuvos jaunimo drąsą ir ryžtą. „Misijos Sibiras“ dalyviai buvo vieni palikti taigoje. Vietinis medžiotojas, turėjęs juos vesti, išsigando žygio sunkumo ir pabėgo. Aštuoni lietuviai keliavo toliau. Pasibaigė vanduo, aplink šmirinėjo meškos, o jie garsiai dainuodami, nes taip tikėjosi apsiginti nuo meškų, žygiavo į priekį, ieškodami tremtinių kapų. O kai juos rado, tai pastatė ten kryžius. Tada pamiršo ir nuovargį (kasdien nueidavo po 35 km), ir visus patirtus išbandymus: pelkę, troškulį, meškas.
 
„Misija Sibiras‘17“ ekspedicija vyko į Irkutsko sritį, kurioje pagal plotą tilptų 12 Lietuvų. Ekspedicijos dalyviai tvarkė lietuvių amžino poilsio vietas Tulūno bei Nižneudinsko rajonuose, kuriuose sutvarkė 9 skirtingas kapines (Gadalėjaus, Tulūno, Javdokimovo, Algatujaus, Soloncų, Kamenkos, Bogotyriaus, Porogo bei Viesiolyj).
 
Dvi savaites trukusioje ekspedicijoje į dangų iškilo 9 nauji lietuviškos kryždirbystės tradicijomis puošti kryžiai kapinėse, tose vietovėse, kurių dalies žemėlapiuose jau nebėra.  Nužygiavo daugiau nei 100 kilometrų, ieškant lietuviškumo Sibire tam, kad pagerbtų ir aplankytų tuos, kurie niekada daugiau taip ir neišvydo gimtinės.
 
Istoriją būtina saugoti, net jei ji ir skausminga, kalbėjo Aurimas ir Laimis. Istorija gyva bus tol, kol prie jos prisilies kuo daugiau rankų!
 
 
    
 
Parengė Roma Luotienė