Skip to content Skip to navigation

Popietė „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“

Popietė „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“

Pateikta: 2018-03-27 15:22 (atnaujinta: 2018-03-28 12:46)

Karpyti iš popieriaus yra smagu ir įdomu – tuo įsitikino į antrąją priešvelykinę popietę „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“ susirinkusios kretingiškės ir viešnia iš Skuodo Elvita Šeputaitė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Skuodo sekcijos pirmininkė, kurios autorinės karpinių parodos buvo eksponuojamos Latvijoje, Liepojos centrinės bibiotekos filiale „Libris“, Berlyno lietuvių bendruomenės lietuvių mokyklėlėje, Pilaitės malūne, Vilniuje.
 
Kūrybiniam meninio karpymo užsiėmimui vadovavusi tautodailininkė Halina Šakinienė savo kūrybos karpinius, sudėjusi į albumus, skaičiuoja šimtais. Pats karpinio kūrimo procesas nėra lengvas ir greitas. Jis reikalauja ypatingo kruopštumo, atidumo ir laiko. „Tai prilygsta meditacijai. Karpymas atpalaiduoja, padeda viską pamiršti, ypač mėgstu ramų nakties laiką,- kalbėjo Halina. Ji pirmiausia papasakojo, kokia būdavo karpinių paskirtis lietuvių tautos kultūroje.
 
Balto popieriaus karpiniai, išdailinti subtiliausiais raštais, puošdavo valstiečių trobas. Mūsų protėviai karpydavo langų užuolaidėles, staltiesėlės, nuotraukų rėmus, paveikslus, lempų gaubtus, net žaislus Kalėdų eglutei. Halina Šakinienė priminė tikrąsias karpinių ištakas: dabar laikomi vaizduojamojo meno dalimi karpiniai anksčiau turėjo išskirtinai pritaikomąją reikšmę – laukdamos švenčių ar tiesiog norėdamos papuošti namus moterys juos pjaustė peiliu ar karpė avims kirpti skirtomis žirklėmis.
 
Karpinių tradicija siekia XIX amžių. Anksčiau švaraus popieriaus lapas buvo tikras deficitas, tad karpė iš atliekų, laikraščių ir ne angelus, gėles ar paukščius, kaip dažniausiai manoma, o paprastus geometrinius ornamentus. Dažniausiai juos sudėliodavo iš kvadratukų, rombelių – tokias formas buvo paprasta išpjauti peiliu. Deja, muziejų ekspozicijose ir archyvuose senų šio meno pavyzdžių nėra: popierius – labai nepatvari medžiaga, susiglamžė, suplyšo, sušlapo, apmusijo – į krosnį“, – pasakojo tautodailininkė, raginanti iš naujo atrasti praktišką ir ekologišką popieriaus puošybą.
 
Parengė Roma Luotienė