Skip to content Skip to navigation

Prakalbinti Kretingos muziejaus eksponatai

Prakalbinti Kretingos muziejaus eksponatai

Pateikta: 2018-08-01 10:16 (atnaujinta: 2018-08-01 10:18)
1957 m. restauruotas XVII a. paveikslas „Keturi evangelistai“ šiandien eksponuojamas Kretingos muziejaus Baltojoje salėje1992 metais Kretingos muziejus įsikūrė grafų Tiškevičių dvaro sodyboje. Muziejuje, kaip ir bet kuriame kitame respublikos muziejuje, saugomi meno kūriniai, neturintys metrikų. Tačiau po kruopelytę renkant medžiagą, kartais pasiseka surinkti informaciją apie kai kuriuos meno kūrinius.
 
2005 metais Kretingos muziejuje dirbo LDM P. Gudyno restauravimo centro menotyrininkai-restauratoriai. Jie surašė eksponatų defektinius aktus, padėjo nustatyti paveikslų metrikas. Dėka jų ir su respublikos menotyrininkų pagalba po truputį renku medžiagą apie įdomesnius, muziejuje saugomus paveikslus. Šiame straipsnyje pasakojama apie žinomus paveikslus, buvusius Kretingos dvaro koplyčioje.
 
1923 m. kunigas Petras Ruškys žurnale „Šv. Pranciškaus varpelis“ rašė „Mažiaus negu kitos rūmų [Kretingos grafų Tiškevičių dvaras] dalys laike karo [mini I pasaulinį karą] nukentėjo naminė koplyčia ir žieminis sodnas, nors ir čia padaryta nemažai skriaudos“.
 
1940 metais, sovietams okupavus Lietuvą, visas kultūrinis gyvenimas tapo tarsi po oficialiosios sovietinės kultūros gaubtu. Pradėtas meno vertybių nusavinimas, kitaip vadinama „registracija“ dvaruose, vyko, sovietų okupuotą Lietuvos teritoriją paskirsčius į 13 apygardų. Ją vykdė 14 komisijų, į kurias įėjo dailininkai, mokytojai, muziejininkai. Kartu su profesionaliais žinovais vyko ir prižiūrėtojai, paskirti sovietų valdžios. Meno vertybių registracija vyko nelengvomis sąlygomis, nes dvaruose sukaupti turtai buvo grobstomi, naikinami. Šios komisijos ne visur buvo įleistos, nes kai kuriuos dvarus buvo užėmę Raudonosios armijos daliniai.
 
To meto LTSR Švietimo ministerijos pavedimu, Kauno valstybinio kultūros muziejaus sudaryta komisija važinėjo po Žemaitijos dvarus, sudarinėjo meno vertybių sąrašus ir meno kūrinius perduodavo šalia dvarų esantiems muziejams. „Švietimo ministerijos pavesti ir muziejaus deleguoti dail. V. Kairiūkštis, dail. J. Vaitys, dalyvaujant Palangos milicijos milicininkui P. Armonui ir Antaninos Tiškevičienės įgaliotinei Makavickaitei surašėme žemiau išvardytus daiktus. [...]“ – rašoma 1940-08-06 dokumente (saugomas KM). Kadangi grafienės Antaninos Tiškevičienės įgaliotinė atsisakė „nešti atsakomybę“ ir saugoti nusavintą turtą, jis buvo sukrautas Palangos pradžios mokyklos klasėje ir raktas perduotas sargui. Dalis šių meno vertybių pateko į Kretingos muziejų. 
 
Kryžiaus kelio paveikslai iš 14 stočių ciklo, saugomi mūsų muziejuje. Ciklas ne visas – išliko 13 paveikslų. X Kryžiaus kelio stoties nėraKretingos dvaro nusavintų meno vertybių sąrašas dar vis nerastas. Manau, kad jis nebuvo sudarytas. Žemaičių muziejaus „Alka“ steigėjas, muziejininkas Pranas Genys (1902-1952) 1940 m. spalio 8 d. rašė Kauno valstybiniam kultūros muziejui „Kretingoj iš grafo Tiškevičiaus [meno turtų] liekanų gavau apie 20 portretų. Daugiau nieko. Tačiau atrodo, kad grafas Tiškevičius turėjo ne tik portretus. Lankantis pasienio viršininko štabe, matėme gražių kilimų, stilingų baldų, marmuro staliukų ir kt. Į rūmus įeiti neleidžia. Teko girdėti, kad ten yra vienas kambarys visokio turto prikrautas ir uždarytas“.
 
1940 m. spalio 19 d. KPAĮ, atstovaujama Adolfo Nezabitausko ir V. K. Jonyno, įgaliojo Viktorą Lingį (Kretingos muziejaus vedėjas 1936-1940) ir Fabijoną Šulcą (dailininkas, Kretingos pranciškonų gimnazijos piešimo ir braižybos mokytojas 1932-1949) Kretingos dvaro rūmų paveikslus, skulptūras ir kitus meninės reikšmės turinčius daiktus parvežti į Kretingos muziejų. Iš tų metų lapkričio 6 d. A. Nezabitausko ir V. K. Jonyno rašto, adresuoto Švietimo liaudies komisariato Meno reikalų valdybos viršininkui, aišku, kad V. Lingiui nepavyko iš Raudonosios armijos dalinio užimto Kretingos dvaro išvežti visų meno kūrinių. 
 
1940 metais pagal Kultūros paminklų apsaugos įstaigos nurodymą, „saugumo ir priežiūros sumetimais“ dalis meno vertybių buvo paimtos iš nedidelio Kretingos muziejaus ir perduotos Kauno, Telšių muziejams. 
 
Nemažą žalą Kretingos muziejui padarė ir vokiečių okupacijos metai.
 
1945 metais spalio 22 dieną tuometinis Kretingos muziejaus vedėjas Ignas Jablonskis ataskaitoje rašė „Dėl nežmoniškai apleistų patalpų stovio eksponatų daliai grėsė visiškas sunykimas. Atrodė, kad nuo 1941 m. sausio 1 d. muziejaus patalpose nebūta nė vieno žmogaus. Stogas visai supuvęs, lubos įkritusios, eksponatai sujaukti krūvose, langai veik visiškai be stiklų“. Įdomu, kur karo metu buvo saugomi dideli įrėminti paveikslai šiuo metu esantys muziejuje? Ir kodėl jų neišvežė į Kauną ar Telšius?
 
Grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891) savo dvare Kretingoje turėjo koplyčią, kuri buvo puošta meno kūriniais. Anot kunigo Petro Ruškio „Naminėje koplyčioje, kurioje kartais laikydavosi šv. Mišios, ypatingai pasižymi savo gražumu keturių evangelistų paveikslas Le Valentin darbo. Įdomios čia ir stacijos (Kryžiaus keliai), kaipo vienos iš seniausių ir pirmiausių Italijoje dažais pieštų. Nepaprastas čia ir Kristaus prie stulpo plakimui pririšto paveikslas su sidabriniais įvairių apžadų ženklais, kurį kaipo stebuklingą labai brangino grapas Juozapas Tyškevičius“.
 
Tradicija teigia, jog pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis eidavo į Šventąją Žemę atvykę maldininkai. Iš pradžių Kryžiaus kelio stočių skaičius įvairavo ir tik XVII a. buvo reglamentuotos 14 stočių. Manoma, kad pačios pirmosios Kryžiaus kelio stotys buvo Kordoboje, Ispanijoje. Daugiausia prie Kryžiaus kelio stočių sklaidos prisidėjo pranciškonų observantų vienuolis Šv. Leonardas iš Porto Mauricijo (1676-1751). Italijoje jis įrengė per 500 tokio tipo Kryžiaus kelio stočių.
 
Kryžiaus kelio paveikslai iš 14 stočių ciklo, saugomi mūsų muziejuje. Ciklas ne visas – išliko 13 paveikslų. X Kryžiaus kelio stoties nėraMuziejaus gaunamų eksponatų knygoje rašoma, kad šį Kryžiaus kelio stočių ciklą, už paaukotą nemažą pinigų sumą vienuolynui, Italijos Port Mauricijaus mieste Šv. Leonardo gimtinėje, gavo dovanų grafas Juozapas Tiškevičius. 
 
Anot dr. Astos Giniūnienės „Tai nedideli paveikslai, sukurti XVIII a. antroje pusėje nežinomo provincialaus italų dailininko, nutapyti ant medžio lentos eskiziška, skubria maniera. Taurumo vaizdiniams suteikia rusvo lako danga. Paveikslų apačioje italų kalba nepreciziškai įrašyti stočių pavadinimai. Šio Kryžiaus kelio kilmė yra įdomi ir svarbi pamaldumo sklaidai“ [...] šie nedideli Kryžiaus kelio paveikslai, be meninės vertės, ikonografinės vertės, turi svarbią istorinę vertę, nes tai vienintelė Lietuvoje išlikusi devocinė dovana, parvežta iš Kryžiaus kelio pamaldumo misionieriaus Šv. Leonardo gimtinės“. 
 
Norint, kad Kryžiaus kelias būtų įrengtas kaip pridera, pagal visus reikalavimus, reikėjo gauti vietos vyskupo ordinaro, parapijos klebono arba bažnyčios rektoriaus sutikimą. 1913 metais grafas Aleksandras Tiškevičius (1864-1945) rašo raštą Kretingos pranciškonų konvento gvardijonui Pranciškui Bizauskui prašydamas pašventinti Kryžiaus kelio stotis. Šio rašto kopija saugoma Kretingos muziejuje.
 
1957 metais restauruotas XVII a. paveikslas „Keturi evangelistai“ eksponuojamas šiandien Kretingos muziejaus Baltojoje salėje. Jame vaizduojami keturi evangelistai su savo ikonografiniais simboliais (iš kairės į dešinę: Morkus, Matas, Jonas, Lukas). Anot VDU magistrantės Daivos Buivydaitės, atlikusios praktiką Kretingos muziejuje, „aiškiai matoma ikonografinė perspektyva. Kūrinys pasižymi plastišku judesio perteikimu, natūralizmu, teatrališkumu. Koloritas tamsus, dominuoja gilūs šešėliai (chiaroscuro), gausu auksinės ir raudonos spalvos atspalvių”. Pagal Kretingos muziejaus Gaunamų eksponatų knygoje esantį įrašą, jis priskiriamas tapytojui Valentin de Boulugne. Paveikslo apačioje ant rėmo pritvirtinta metalinė plokštelė, kurioje įrašyta „Le Valentin. 1601–1634“. 
 
Tapytojas Valentin de Boulogne (1594-1634) gimęs Prancūzijoje, nuo 1611 (?) metų gyveno Italijoje. Mirė Romoje. Nutapė apie 75 paveikslus, kurie saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose ir privačiose kolekcijose. Valentin de Boulogne (1594-1632) paveikslas „Kristaus karūnavimas erškėčiais“ Sotheb‘ys aukcione parduotas už 5.178.000 dolerių.
 
2012 metais internete ieškant duomenų apie paveikslo autorių, radau beveik identišką paveikslą Bordo muziejuje (Musée des Beaux-Arts de Bordeaux) Prancūzijoje. Susirašinėjimo metu paaiškėjo, kad Bordo muziejuje, esantis paveikslas, priskiriamas XVII amžiaus tapytojui Artus Wolfaerts (1581-1641). Šį paveikslą 1997 metais Bordo muziejus įsigijo depozito teisėmis iš Luvro muziejaus. Anksčiau paveikslas taip pat, kaip ir kretingiškis, buvo priskirtas tapytojui Valentin de Boulogne. 
 
Artus Wolfaerts (1581-1641). gyvenęs Olandijoje, turėjo savo dirbtuves, buvo Šv. Luko gildijos narys, mėgdavo atkartoti paveikslus. Iki 1970 metų šis tapytojas nebuvo plačiai žinomas. Kai kurie jo darbai buvo priskiriami Rubenso mokyklai. Gali būti, kad paveikslas „Keturi evangelistai“ buvo pakartotas ne kartą. Jei vienas paveikslas saugomas Bordo (Musée des Beaux-Arts de Bordeaux) muziejuje, kitas Kretingoje ir trečias parduotas kaip Artus Wolfaerts (1581-1641) dirbtuvių paveikslas ( internete), buvęs Barselonoje meno galerijoje ( Galeria d‘Art Manuel Barbie), aukcione „Bonhams“ Londone, tai kiek jų nutapyta? Visi man žinomi paveikslai „Keturi evangelistai“ tapyti XVII amžiuje, aliejumi ant drobės. Aukciono „Bonhams“ aprašyme pažymėta, kad kitas paveikslas „Keturi evangelistai“ saugomas Bordo muziejuje. 
 
Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus sūnus Vladislovas (1865 Kretingoje – 1936 Lentvaryje), Lentvario dvaro savininkas 1907-1913 metus praleido Italijoje. Milane jis įkūrė antikvariatą „galerija Warowland“ ir 1913 metais jo padalinį Šiaurės Italijos mieste Salsomaggiore Terme. Tiškevičiaus vardas greta „Galleria Warowland“ antikvariato minimas iki pat 1936 m.
 
Kryžiaus kelio paveikslai iš 14 stočių ciklo, saugomi mūsų muziejuje. Ciklas ne visas – išliko 13 paveikslų. X Kryžiaus kelio stoties nėra2015 metais Lietuvos kultūrų tyrimo instituto doktorantė Aiste Bimbiryte-Mackevičiene straipsnyje „Vladislovas Tiškevičius Italijoje: „Galleria Warowland“ ir milanietiškoji kolekcija“ mini surastą 1913 m. Sankt Morise, Šveicarijoje, vykusio meno dirbinių aukciono katalogą, bei jį papildantį 1920 m. Milane organizuoto pardavimo katalogą. Šių leidinių dėka buvo identifikuota grafo Vladislovo Tiškevičiaus Italijoje sukaupta meno kolekcija. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė rašo, kad „yra žinoma, kad Giovani Ricci (greičiausiai grafo patikėtinis) 1912 m. lapkričio 8 d. prašė oficialaus leidimo išvežti Tiškevičiaus kolekcijos dalį į Sankt Morisą. Tarp šio prašymo ir renginio [aukciono Sankt Morise] Šveicarijos kurorte tik trijų mėnesių tarpas, taigi atrodo pakankamai įtikima, kad grafo Vladislovo Tiškevičiaus kolekcija buvo gabenama būtent į minėtą aukcioną [...] Viešbutyje „Savoy“ milanietiškosios „Warowland“ galerijos suorganizuotas ir Gagliardi kuruotas renginys interesantams siūlė neeilinį rinkinį: net 312 vienetų XV–XIX a. tapybos ir skulptūros darbų, priskirtų garsiausiems Vakarų Europos meistrams. Žinia apie kolekciją pasklido už Italijos ir Šveicarijos ribų: apie ją rašė Prancūzijos, Vokietijos bei Ispanijos kultūrinė spauda. Ir vis dėlto apie tą, kuris nusprendė parduoti visas šias vertybes, nebuvo žinoma beveik nieko. Nurodyta tik tiek, kad visų jų savininkas yra „il comte L. T.“, taigi grafas L. T (Ladislao Tyszidewicz).
 
Dar kartą apžiūrėjus muziejaus paveikslą „Keturi evangelistai“, nugarinėje dalyje ant drobės ir rėmo, rasti muitinės antspaudai. Juose pažymėta, kad paveikslas kirto Italijos – Šveicarijos sieną per Kjaso (Chiasso) muitinę (it. dogana) 1913 metais sausio (it. Gennaio) 18 dieną. Kjaso (Chiasso) – tai piečiausias miestelis Šveicarijoje, kuris ribojasi su Italija. 
 
Sankt Moriso aukciono kataloge yra paveikslas „Keturi evangelistai“. Nurodytas autorius – Valentin de Boulogne . Aukcione, organizuotame 1913 m. vasario 3-6 d. viešbutyje „Savoy“, paveikslas „Keturi evangelistai“ nebuvo parduotas. Iš Lentvario dvare buvusios kolekcijos aprašymų, anot doktorantės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės „vienintelis Italijoje išleistų „Galleria Warowland“ katalogų ir Lentvaryje buvusios kolekcijos aprašymų sutapimas yra paveikslas „Keturi evangelistai“. 1913 m. kataloge jis priskiriamas Valentin de Boulogne (1601-1634), o tarp rezidenciją [Lentvario dvaras] puošusių kūrinių įvardijamas tik kaip tokio siužeto vertingas paveikslas, buvęs valgomajame, jo autorystė nenurodyta,...“. Tačiau 1923 metais kunigas Petras Ruškys matė paveikslą „Keturi evangelistai“ Kretingos dvaro koplyčioje, tai, manau, galima prielaida: Kretingos muziejuje saugomas paveikslas „Keturi evangelistai“ yra iš Vladislovo Tiškevičiaus itališkosios meno kolekcijos. Kaip jis pateko į Kretingos dvarą – sunku pasakyti. 
 
Kunigas Petras Ruškys (1876-1967,) anksčiau minėtame straipsnyje, nurodo, kad grafų Tiškevičių Kretingos dvaro koplyčioje buvo paveikslas, kuriame vaizduojama Kristaus prie stulpo scena. Paveikslas buvęs puoštas sidabriniais įvairių apžadų ženklais. Šį paveikslą kaip stebuklingą labai brangino grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891). Anot Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko, stebuklingu laikomą paveikslą Juozapas Tiškevičius išgelbėjo (paėmė) iš rusų griaunamos Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios. Apie šio paveikslo likimą muziejus duomenų neturi.
 
Danutė Lukauskaitė-Šorienė,
istorikė