Skip to content Skip to navigation

Šv. Antano atlaidai: nuo tarpukario iki šių dienų

Šv. Antano atlaidai: nuo tarpukario iki šių dienų

Pateikta: 2019-06-17 09:15 (atnaujinta: 2019-06-17 09:21)
Švč. Sakramento adoracija šventoriuje tarpukariu. Kretingos muziejus
Šiais metais jau 20 kartą Kretingoje švenčiami šv. Antano atlaidai, kuriuos lydi net savaitę trunkantys atlaidų ir miesto šventės renginiai. Tarpukariu buvusi populiari ir visoje Lietuvoje pagarsėjusi Kretingos Šv. Antano atlaidų tradicija atgimė 1999 m., kuomet tuometinio parapijos klebono br. Gedimino Numgaudžio OFM iniciatyva nutarta sugrąžinti šv. Antano atlaidus – sujungti parapijos ir savivaldybės bei įvairių įstaigų pajėgas organizuojant miesto šventę.
 
Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona ir generolas V. Nagevičius su žmonomis ir palyda Kretingos Lurde, 1937 m. Kretingos muziejus
Šv. Antano kultas į Lietuvą atkeliavo su pirmaisiais broliais pranciškonais. Kretingoje Šv. Antanas Paduvietis pradėtas garbinti kai XVII a. pab. – XVIII a. Kretingos bažnyčioje šalia Porciunkulės atlaidų buvo įvesti Šv. Antano atlaidai, švenčiami birželio 13 dieną. Broliai pranciškonai bažnyčioje įrengė Šv. Antano altorių, kurį 1759 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Dar didesnis pamaldumas šiam šventajam atsirado, kuomet į Kretingos bažnyčią buvo atvežta šv. Antano relikvija sidabriniame, dalinai paauksuotame relikvijoriuje, kurią 1862 m. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius paženklino savo antspaudu ir leido išstatyti viešam pagarbinimui antradieniais ir Viešpaties dienomis bei suteikė keturiasdešimties dienų atlaidus dievobaimingai tą relikviją bučiuojantiems. Nuo to laiko tikintieji šv. Antano dieną atlikę atgailą, priėmę Švč. Sakramentą ir pasimeldę popiežiaus intencija gaudavo visuotinius atlaidus.
 
Kauno maldininkai garlaiviu „Lietuva“ išplaukia Kretingon į šv. Antano atlaidus. Iš „Šv. Pranciškaus varpelis“ nr. 8-9, p. 265
Iki I pasaulinio karo į šv. Antano Paduviečio atlaidus tikintieji vežimais traukdavo ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Prūsijos, tai progai žemaičiai į vienuolyną atgindavo Dievo garbei pažadėtus arklius, jaučius, karves, veršius, avinus, atnešdavo žąsis, vilnas, linus ir kitus daiktus. Po atlaidų paaukotus gyvulius vienuolynas viešai parduodavo. Būdavo, kad tas pats ūkininkas nusipirkdavo savo paaukotą gyvulį.
 
Šv. Antano atlaidai labiausiai išpopuliarėjo tarpukariu 1922–1939 m., kai Kretingos vienuolynas tapo Lietuvos pranciškonų sostine. Palaipsniui Šv. Antano atlaidai pradėjo konkuruoti su iki tol dominavusiais Porciunkulės atlaidais ir pamažu tapo pagrindine pranciškonų ordino provincijos ir Kretingos katalikų parapijos švente. 1923 m. Petras Ruškys aprašydamas Kretingos bažnyčią mini, kad „Šv. Antono iš Paduvos dienoje visiems suteikiami visuotiniai atlaidai“.
 
Šv. Antano atlaidai. Br. Gediminas Numgaudis OFM pamokslauja turguje iš medžio. 1999 m.
Į Kretingoje vykstančius Šv. Antano atlaidus atkeliaudavo minios maldininkų, daugelis jų į Klaipėdą atplaukdavo vainikais puoštu garlaiviu (kuris plaukė iš Kauno ir pakeliui surinkdavo laukiančius piligrimus) Nemuno upe, o iki Kretingos važiuodavo traukiniu ar ateidavo pėsčiomis. Pavyzdžiui 1933 m. vien iš Kauno į atlaidus Kretingon atvyko 350 maldininkų. Taip atkeliavę tikintieji, nors ir pavargę, tą patį vakarą priimdavo Švč. Sakramentą ir melsdavosi eidami keliais aplink šv. Antano altorių. Šiuose atlaiduose ne kartą lankėsi Palangoje poilsiavęs valstybės prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija.
 
1938 m. Kretingos parapijos 40-ies valandų adoracijos atlaidai iš gruodžio perkelti į birželio mėnesį: prasidėdavo birželio 11 d. 21 val. vakaro ir tęsdavosi iki birželio 13 d. 13 val., t. y. pasibaigdavo vieni atlaidai ir iš karto prasidėdavo kiti – šv. Antano.
 
Šv. Antano atlaidai Kretingos bažnyčioje, 2016 m. Fot. Jolanta Klietkutė
Atlaidų metu vykdavo įvairūs renginiai, buvo organizuojamos katalikiškų organizacijų konferencijos, 1922 m. tėv. Jeronimas Pečkaitis sušaukė pirmąjį Lietuvos tretininkų kongresą, 1936 m. vyko Telšių vyskupijos Eucharistinis kongresas.
 
Tarpukariu išpopuliarėjus Šv. Antano atlaidams Kretingos miesto burmistras priėmė sprendimą jų metu rengti turgus, – taip atlaidai tapo viso Kretingos miesto švente. Šventė prasidėdavo birželio 11 d. ir tęsdavosi iki 14-tos dienos. Organizuoti padėdavo apskrities viršininkas, apskrities tarnautojai ir dvasininkai, būdavo sudaromos komisijos, kurios rūpinosi kiekviena savo sritimi: muzika, piligrimų nakvyne, sanitarine pagalba, miesto puošimu, apšvietimu ir t.t.
 
Sovietmečio laikotarpiu šv. Antano atlaidų šventė tikinčiųjų tarpe savo vertės neprarado, tačiau apsiribojo tik bažnyčios teritorija. 1999 m. šv. Antano atlaidai vėl sugrįžo į Kretingos gatves ir tapo savaitę trunkančia miesto švente.
 
Pacifikalas su Šv. Antano relikvijomis. Fot. Jolanta Klietkutė
Nuo 2007 m. sekmadienį po Votyvos šv. Mišių dalijama šv. Antano duona – evangelinis simbolis: Jėzus laužė duoną ir dalijo savo mokiniams. Išdalijama apie du tūkstančius miniatiūrinių juodos duonos kepalėlių, kuriuos specialiai šiai šventei kepa „Klaipėdos duona“. Žmonės dar šventoriuje šiuos gabalėlius laužia ir dalijasi ne tik su šeimos nariais, bet ir su šalimais esančiais nepažįstamaisiais. Tradicija laužyti ir dalintis šv. Antano duona yra ir kitų šalių pranciškonų bažnyčiose. Yra išlikę pasakojimų, jog šv. Antanas eidavo per žmones ir dalindavo duoną. Dalintis ja atlaidų metu yra gerumo akcija ir mokymasis nepasiimti visko sau, pagalvoti apie kitą, tai – kaip viena iš evangelizacijos formų, atėjusi iki mūsų dienų.
 
 
Nuo 2014 m. per visas šventinių atlaidų dienas vyksta nepertraukiama švč. Sakramento adoracija, meldžiantis už Kretingos miestą, gyventojus ir įvairių sričių tarnautojus.
 
2016 m., ruošiantis bažnyčios 400 metų jubiliejui, per Šv. Antano atlaidus pradėtas leisti parapijos laikraštis „Šv. Antano žinia“ (pirmasis numeris išleistas 15 000 vnt. tiražu).
 
Tęsiant tarpukario tradiciją atlaidų metu vyksta ir Kretingos miesto šventė, kuriai skiriama daug įvairių kultūrinių renginių: Rotušės a. šurmuliuoja amatų mugė, vyksta koncertai, pagerbiami miesto garbės piliečiai...
 
Mugė Kretingos Rotušės aikštėje, 2009 m. Fot. Jolanta Klietkutė
Ir šiandien šv. Antano atlaidai tebėra viena svarbiausių pranciškonų ordino, Kretingos parapijos ir miesto šventė, pritraukianti maldininkų ir smalsuolių iš tolimiausių Lietuvos bei užsienio kampelių. Atlaidų populiarumas daug didesnis, negu sovietmečiu, norinčiųjų prieiti išpažinties eilės nusitęsia iš bažnyčios į vienuolyno koridorių, žmonės net atostogas planuoja taip, kad šiomis dienomis galėtų atvykti į Kretingą.
 
Jolanta Klietkutė,
Kretingos muziejus