Skip to content Skip to navigation

Žymieji Kretingos litvakai

Žymieji Kretingos litvakai

Pateikta: 2018-01-08 09:01 (atnaujinta: 2018-01-08 15:46)
Bereko Joselevičiaus (1764–1809) atminimo ženklas Litvakų atminimo sode Medsėdžiuose, Plungės r. sav. (pastatė Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, lėšas skyrė Karina ir Alenas Cimbleriai, Londonas; 2014 m.). Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.
 
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.
 
Bereko Joselevičiaus († 1809 m.) kapas Kocke, Lenkija. Šlt: Mogiła Berka Joselewicza. In: pl.wikipwdia.orgManoma, kad mokslo pradmenis Dovas Beras ben Josepas įgijo Kretingos chedere – religinėje pradžios mokykloje, o vidurinio išsilavinimą siekė Telšiuose. Baigęs mokslus tapo Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio finansinių reikalų patikėtiniu, vertėsi arklių (žirgų) ir pašaro prekyba. Keletą metu gyveno Paryžiuje, kuriame išmoko prancūzų kalbą, susipažino su Vakarų Europos kultūra ir Prancūzijoje sklidusiomis laisvės, lygybės ir brolybės idėjomis. 1788 metais įsikūrė Varšuvos priemiestyje Pragoje, kurioje gyveno viena gausiausių Lenkijos žydų bendruomenių. Prasidėjus 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimui, su kitu žydu Juozapu Aronovičiumi paskelbė atsišaukimą jidiš kalba, kuriame ragino Varšuvos žydus kilti į kovą prieš Rusijos imperijos kariuomenę ir valstybę išdavusius Targovicos konfederatus. Jis suformavo pirmąjį moderniojoje istorijoje žydų kavalerijos pulką, vadovavo jam gindamas Varšuvą nuo rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vadovaujamos Rusijos armijos puolimo.
 
Sukilimui pralaimėjus pasitraukė į Austriją, iš kurios 1798 metais persikėlė į Italiją ir įstojo į Napoleono armijos lenkų legionierių pulką. 1803 metais buvo paskirtas Hanoverio dragūnų pulko kapitonu ir apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu, kurį Napoleonas Bonapartas įsteigė 1802 metais.
 
Kretingos sinagoga ir betmidrašas (kairėje). Fot. V. Ramanauskas. 1937 m. Šlt: Aistė Niunkaitė. Lietuvos žydų tradicinio meno ir simbolių pasaulis. Vilnius, 2011, p. 466Napoleonui nugalėjus Prūsiją ir jos valdytose buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse 1807 metais įkūrus Varšuvos kunigaikštystę, tapo kunigaikštystės kariuomenės pulkininku, ulonų eskadrono vadu. Už karinius nuopelnus 1808 metais apdovanotas aukščiausiu Lenkijos apdovanojimu – karinės šlovės ordinu „Virtuti Militari“. Žuvo 1809 metų gegužės 5 dieną mūšyje su austrų husarais ties Kocku, netoli Liublino. Palaidotas pakelėje šalia Kocko. Virš jo kapo buvo supiltas pilkapis, ant kurio 1909 metais, minint 100-ąsias žūties metines, pastatytas paminklinis akmuo.
 
37-iuose Lenkijos miestuose, tame tarpe Varšuvoje ir Krokuvoje, Bereko Joselevičiaus vardu pavadintos gatvės. Minint jo žūties 200-ąsias metines, Lenkijoje ir Izraelyje 2009 metais išleisti pašto ženklai su karvedžio portretu. 
 
Pasitinkant 250-ąsias Bereko Joselevičiaus gimimo metines, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas Medsėdžiuose šalia Platelių įrengtame Litvakų atminimo sode 2014 metais atidengė Karelijos granito atminimo ženklą, kurio statybą finansavo Karina ir Alenas Cimbleriai iš Didžiosios Britanijos. Iš pradžių šį tipinį atminimo ženklą buvo siūloma statyti Kretingoje, tačiau rajono savivaldybės rūpesčiu mieste 2015 metais iškilo klaipėdiškių architekto Vytenio Mazurkevičiaus ir skulptoriaus Gintauto Jonkaus sukurtas paminklas. Tai lietuvišką stogastulpį primenanti tripusė rausvo granito Laisvės kolona, kurią vainikuoja sukryžiuoti du kardai. Kolonos plokštumose pavaizduoti Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio simboliai – Vytis, skydas su ereliu ir Dovydo žvaigždė, o papėdėje įbetonuota po memorialinę lentą su užrašais lietuvių, lenkų ir hebrajų kalbomis.
 
Kretingos rabino Arijos Leibo Lipkino 1878 m. parašyta ir Vilniuje 1895 m. išleista knyga „Divre Yedidyah“ – Giesmių giesmės knygos komentarai. Titulinio labo faksimilėTėvo pėdomis žengė Bereko Joselevičiaus sūnus Juozapas Berkovičius, gimęs 1789 metais Pragoje prie Varšuvos. Namie jis buvo auklėjamas pagal žydų tradicijas. 1809 metais įstojo į Varšuvos kunigaikštystės kariuomenę, dalyvavo kare su Austrija, tame tarpe – Kocko mūšyje, kuriame žuvo jo tėvas. Tapęs leitenantu, 1812 metais su Napoleono kariuomene žygiavo į Rusijos imperiją, už karinius nuopelnus buvo apdovanotas Garbės legiono Aukso kryžiumi. Nuo 1819 metų Lenkijoje dirbo girininko padėjėju. Prasidėjus 1830 metų sukilimui prieš Rusijos imperiją, kartu su sūnumi Leonu tapo sukilėliu, kaip ir tėvas, organizavo žydus kavaleristus, 16-ką kartų buvo sužeistas. Numalšinus sukilimą pasitraukė į Austriją, iš kurios emigravo į Prancūziją, o vėliau – į Jungtinę Karalystę. Mirė 1846 metais Liverpulyje.
 
Svarbiausias vaidmuo žydų bendruomenėje teko rabinui. Rabinas buvo vyriausias bendruomenės dvasinis vadovas, mokytojas ir administratorius, kontroliavęs religines apeigas, turėjęs cheremo (ekskomunikos) teisę, atstovavęs žydus vietinės valdžios institucijose.
 
Sionizmo veikėjas Joelis Drubinas (1857–1927). Interaktyvus šaltinisVienas garsiausių rabinų buvo Elijas Beras Levinzonas, gimęs 1822 metais kretingiškių Izaoko Aiziko ir Treinos Levinzonų šeimoje. Užaugęs tapo įtakingu rabinu ir garsiu bankininku, kurį visi žinojo Rebi Elinkos Kretingerio (nuo žodžio – Kretinga) vardu. Prasidėjus Rusijos imperijoje žydų pogromams, drauge su Klaipėdos rabinu Izaoku Rylfu organizavo akcijas, kuriomis siekė atkreipti Vakarų Europos visuomenės dėmesį į rusų valdžios žydų atžvilgiu vykdomą diskriminacinę politiką. Mirė 1888 metais Kretingoje, palaidotas žydų kapinėse.
 
XIX a. 2–3 dešimtmetyje Kretingos rabinu buvo Aronas Kretingeris. Vėliau jis persikėlė į Pinską (Baltarusija), vadovavo šio miesto žydų bendruomenei ir pasivadino Aronu Pinskiečiu. Parašė judaizmo religinių raštų rinkinį Talmudą aiškinančią knygą „Tosfos Aharon“, kuri buvo išleista po autoriaus mirties 1858 metais Karaliaučiuje. Mirė ir palaidotas 1841 metais Pinske.
 
Kitas rabinas Rabi Arija Leibas Lipkinas (Lipmanas), gyvenęs 1840–1902 metais, Kretingoje parašė dvi religines knygas: 1878 metais – Giesmių giesmės knygos komentarus „Divre Yedidyah“, o 1883 metais – „Ohr haYom“ – „Dienos Šviesa“. Abi buvo išleistos Vilniuje: pirmoji – 1895 metais, o antroji – 1901 metais.
 
Kretingoje 1837 metais gimė Elazaras Šulmanas. Baigęs judaizmo dvasinę seminariją (ješivą), dėstė Vienos ir Kijevo ješivose, tyrinėjo jidiš literatūros istoriją, parašė knygas apie žydų kilmės vokiečių rašytojus Heinrichą Heinę (Harry Chaimą Heinę) ir Karlą Liudviką Biornę (Judą Leibą Baruchą). Paskutines gyvenimo dienas jis praleido Kijeve, kuriame 1904 metais mirė.
 
Gydytojas Dovydas Karlinskis su žmona Sonia ir dukra. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinysNemaža dalis Kretingos litvakų XIX amžiaus antroje pusėje emigravo į užsienį. Įsikūrę naujoje vietoje, jie nepamiršo gimtosios Kretingos, stengėsi įvairiais būdais padėti joje likusiems tautiečiams. Tarp jų buvo Barnetas Bernšteinas Gilis, gimęs 1835 metais. 1859 metais jis emigravo į Angliją, apsigyveno Sanderlande. Iš pradžių vertėsi dailidės amatu, o vėliau tapo žymiu verslininku, baldų gamintoju. Jis buvo vienas iš Kretingos paramos fondo įkūrėjų ir finansinių rėmėjų atstatant po 1889 metų gaisro Kretingos žydų sinagoga ir betmidrašą (maldos namus ir mokyklą, kurioje žydų jaunuoliai studijavo Torą, Talmudą ir potalmudinę rabinistinę literatūrą), finansiškai remiant nuo gaisro nukentėjusius padegėlius.
 
Nuo XIX amžiaus vidurio kretingiškių žydų tarpe populiarios buvo sionistinės idėjos. Sionistai siekė suvienyti žydų tautą jos istorinėje tėvynėje Erec-Izraelyje (Izraelio žemėje). Vienas aktyviausių sionizmo veikėjų tapo Joelis Drubinas. Jis gimė 1857 metais Kretingos žydų verslininko Elezaro Drubino šeimoje. Siekdami apsaugoti sūnų nuo rekrūtų prievolės, tėvai jį išsiuntė gyventi ir mokytis į Vokietiją. Baigęs mokslus su kitais žydų pirmeiviais 1882 metų liepos mėnesį Joelis Drubinas emigravo į Palestiną. Iš pradžių dirbo Mikvė Israelio žemės ūkio mokykloje, 1882 metų spalio mėnesį su bendraminčiais parengė „Bilu“ judėjimo nuostatus, kurie ragino žydus keltis į Erec-Izraelio žemę ir verstis žemdirbyste. Vėliau persikėlė į naujakurių įkurtą Rišon Lezioną gyvenvietę, kuri šiuo metu yra tapusi ketvirtu pagal dydį Izraelio miestu. Čia ūkininkavo, augino vynuoges, buvo renkamas gyvenvietės valdybos ir žemės ūkio komiteto, vynininkystės tarybos bei vyndarių asociacijos kontrolės tarybos, ūkininkų fondo nariu. 1906 metais atstovavo bendruomenę pasirašant Paryžiuje sutartį su Žydų kolonizacijos asociacija. 1911 metais su kitais naujakurių atstovais vyko į Paryžių pas filantropą Edmoną de Rotšildą prašyti materialinės pagalbos Rišon Leziono ir Zichron Jakovo naujakuriams. Mirė 1927 metais.
 
Bendrovės „Taicas ir Šeras“ bendrasavininkiai Judelis Taicas (dešinėje) ir Enikas Šeras (kairėje) pramonės pasiekimų parodoje prie savo bendrovės įmonių produkcijos paviljono. Kaunas, 1925 m. Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvasPaskutiniajame XIX amžiaus dešimtmetyje vis daugiau turtingesnių Kretingos litvakų vaikų pasirinkdavo gydytojo profesiją, kurią įgydavo studijuodami Dorpato (Tartu), o taip pat Peterburgo, Maskvos universitetuose. XX amžiaus pirmoje pusėje kretingiškiai labiausiai pasitikėjo gydytoju Dovydu Karlinskiu (Karlinsku). Jis buvo kilęs iš Kretingos miestiečių šeimos. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, tarnavo karo medicinos gydytoju Vokietijos fronte. Patekęs į vokiečių nelaisvę buvo grąžintas į Kretingą dirbti Kęstučio gatvėje veikusioje karo ligoninėje. Tarpukariu vertėsi privačia gydytojo praktika, buvo vertinamas kaip aukštos kvalifikacijos gydytojas. Iš pradžių Joselio Joselovičiaus name Vytauto gatvės, dabartinio teismo pastato antrajame aukšte išsinuomotose patalpose įsirengė butą ir ligonių priimamąjį. Apie 1937 metus iš Plungės linų pirklio G. Olšvango nupirko Viešosios (Rotušės) aikštės pietiniame pakraštyje stovėjusį mūrinį, iki tol Kretingos vidurinei mokyklai (progimnazijai) nuomotą namą, į kurį persikėlė ir perkėlė ligonių priimamąjį. Be tiesioginių gydytojo pareigų, užsiėmė visuomenine ir pedagogine veikla, nuo 1925 metų dirbo privačios Kretingos žydų vidurinės mokyklos mokytoju. Nacių okupacijos pradžioje suimtas ir 1941 metų birželio 25 dieną su kitais žydais ir lietuviais sušaudytas Kvecių kaimo Girelės miškelyje, prie kelio į Palangą. Palaidotas bendrame holokausto aukų kape.
 
Kretingiškiai litvakai ženkliai prisidėjo prie miesto ūkio kūrimo ir vystymo, tapo pirmųjų prekybos įstaigų ir pramonės įmonių kūrėjais. Vieni garsiausių tarpukario Kretingos pramonininkų buvo Judelis Taicas ir Enikas Šeras. 
 
Eniko Šero šeimos kapas Kretingos žydų kapinėse. Juliaus Kanarsko nuotr., 2016 m.Judelis Taicas gimė apie 1881 metus Darbėnuose. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vertėsi prekių ekspedijavimu iš Liepojos ir Rygos uostų bei Muravjovo (Mažeikių) geležinkelio stoties į Salantų–Darbėnų–Kretingos apylinkes. Apie 1920 metus persikėlė į Kretingą, miesto centre įsigijo sklypą su pastatais, buvusį dabartinio prekybos centro „Senukai“ teritorijoje. Enikas Šeras gimė Kretingoje, iki Pirmojo pasaulinio karo vertėsi mėsininko amatu. Prakutęs iš miestelėno Jono Eitavičiaus įsigijo sklypą su pastatais Birutės gatvėje (dabar Birutės g. 16, 16A) prie Akmenos upės.
 
Apie 1920 metus Judelis Taicas ir Enikas Šeras įkūrė prekybos ir pramonės bendrovę „Judelis ir Šeras“, kuri įsteigė arbatžolių svarstymo ir fasavimo įmonę „Virdulys“, žvakių fabriką „Švyturys“, sacharino fabriką „Malūnas“. Žvakių gamyba Birutės gatvėje užsiėmė Enikas Šeras, o arbatžolių svarstymu ir sacharino gamyba savo ūkiniuose pastatuose Rotušės aikštėje vertėsi Judelis Taicas.
 
Enikas Šeras mirė apie 1936–1937 metus, palaidotas Kretingos žydų kapinėse. Iš jo turto paveldėtojų įmonės akcijas perėmė Judelis Taicas, bendrovę pervadinęs „Taicas, Judelis ir Ko“. Jis taip pat įsigijo gamybinį pastatą Birutės gatvėje, kuriame greta žvakių fabriko pristatytame priestate įrengė augalinių taukų fasavimo įmonę „Plantage-Koks“. Po 1940 metų birželio įvykių visas Judelio Taico bendrovės įmones ir namus nusavino sovietų valdžia. Be namų likęs verslininkas išvyko pas sūnų į Kauną. 1941 metų birželio mėnesį pateko į Kauno getą, kuriame žuvo per 1942 metų gaisrą.
 
Didžiosios Britanijos aktorius David Suchet (Deividas Sušė), kurio senelis kilęs iš Kretingos. Philo Chamberso nuotr., Hamburgas (Vokietija), 2006 m.Kretingoje slypi garsaus britų aktoriaus Davido Sucheto (Deivido Sušė) giminės šaknys. Jo proseneliai Jokūbas ir Beila Suchedovičiai gyveno Tryškiuose, iš kurių XIX amžiaus antroje pusėje persikėlė į Kretingą. Čia jiems gimė sūnūs Izidorius (aktoriaus senelis), Juozapas ir Benjaminas. Vėliau šeima emigravo į Vokietiją, apsigyveno Klaipėdoje, susivokietino pavardę į Suchedowitz (Suchedovic). Tėvui Jokūbui 1895 metais mirus, visi trys sūnūs 1896 metais išvyko laimės ieškoti į Keiptauną (Pietų Afrika), kuriame aktoriaus senelis Izidorius savo pavardę susitrumpino ir tapo Suchetu. Afrikoje gimė aktoriaus tėvas Jack Suchet (Džekas Sušė), kuris 1932 metais persikėlė gyventi į Londoną (Junginė Karalystė), tapo gydytoju, dirbo Šv. Marijos ligoninėje. 
 
Aktorius David Suchet (Deividas Sušė) gimė 1946 metais Londone. Labiausiai jį išgarsino detektyvinis serialas pagal Agatos Kristi romaną apie seklį Erkiulį Puaro, kuriame atliko pagrindinį vaidmenį. Už detektyvo Erkiulio Puaro vaidmenį 1991 metais buvo apdovanotas Didžiosios Britanijos kino meno akademijos (BAFTA) apdovanojimu. Tarptautinėje Emmy apdovanojimų ceremonijoje 2008 metais geriausio aktoriaus nominacijoje apdovanotas už vaidmenį filme „Maxwell“. Už nuopelnus dramai 2011 metais paskelbtas Birtų imperijos ordino riteriu. Aktoriaus brolis John Suchet (Džonas Sušė) – žinomas britų televizijos ir radijo laidų vedėjas. 
 
Daugiau kaip prieš penketą metų aktorius pirmąkart gyvenime lankėsi senelio gimtinėje Kretingoje, kurioje buvo filmuojama dokumentinė BBC laida „Who do you think you are?“ (Kas tu manai esąs?), pasakojanti apie Suchedovičių-Suchet šeimos istoriją, jos kelią iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.
 
Julius KANARSKAS,
Kretingos muziejus