Skip to content Skip to navigation

KALNO GRIKŠTŲ PRIEŠISTORĖS LIUDININKAI

Pateikta: 2017-09-25 10:10 (atnaujinta: 2017-09-25 10:27)

 1) Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu; 2) Kalno Grikštų II piliakalnis; 3) Kačaičių piliakalnis; 4) Kalno Grikštų senovės gyvenvietė; 5) Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė; 6) Kalno Grikštų kapinynas (V–VI a.); 7) Raguviškių II kapinynas (II–IV a.; VIII–XIII a.); 8) Raguviškių II kapinynas (VIII–XIII a.)

Žalgirio seniūnijoje, abipus Raguviškių-Baublių kelio ir Kartenalės II (Didžiosios Kartenalės) upelio kairiajame Minijos upės krante plyti Kalno Grikštų kaimo žemė. Tai viena seniausių Kretingos rajono vietovių, kurioje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkstantmečio prieš Kristų. Jų pėdsakus saugo pora senovės gyvenviečių, kapinynas ir net trys piliakalniai – Kalno Grikštų I ir II bei Kačaičių. Apie pastarąjį mūsų laikraštyje jau pasakojome, o šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo priešistorę ir jame prieš metus aptiktus abu piliakalnius.
 

KVIEČIAME Į MOKYMUS „POŠKA STAKLĖS NAUJOJ GRYČIOJ“

Pateikta: 2017-09-21 15:34 (atnaujinta: 2017-09-22 15:31)

Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre spalio-gruodžio mėn. organizuojami audimo kursai „Poška staklės naujoj gryčioj“, kurių metu lankytojai susipažins su turtingomis Žemaitijos regiono audimo tradicijomis, mokysis apmesti rankines stakles, išausti tradicinių raštų audinius.

Žiemos sode dirbo aukštalipiai-arboristai

Pateikta: 2017-09-21 10:32 (atnaujinta: 2017-09-21 14:50)


© Dariaus Šypalio foto

Š. m.  rugsėjo 18 d. Kretingos dvaro rūmų žiemos sode darbavosi Vilkaviškio įmonės „Arborita ir Ko“ specialistai – aukštalipiai arboristai – medžių genėjimo profesionalai, kurie genėjo aukščiausius Žiemos sodo medžius: stambialapį fikusą ir aukštąją araukariją. Jie pakoregavo araukarijos viršūnę: iš išaugusių trijų, paliko tik vieną. Nugenėjo fikuso nudžiūvusias šakeles, išretino dalį lajos.

KRETINGOS MUZIEJAUS KULTŪRINĖ SVETINGUMO PROGRAMA MOKSLEIVIAMS „LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ“

Pateikta: 2017-09-19 14:28 (atnaujinta: 2017-09-19 14:34)

2017 m. rugsėjo 28 d. – gruodžio 31 d.
Įgyvendindama Vyriausybės programą ir siekdama užtikrinti vaikų ir jaunimo kultūrinių kompetencijų ugdymą ir kultūros prieinamumą, Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos muziejų asociacija, inicijavo specialią muziejų kultūrinio svetingumo programą moksleiviams – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“.
„Kultūra yra vertybinio ugdymo pagrindas. Kultūra besidomintis, kultūrą vartojantis, kultūra gyvenantis žmogus visada bus iniciatyvus, išmanus ir aktyvus. Jis visada bus pilietis, ko Lietuvai ir trūksta“, – pabrėžė ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Pasak L. Ruokytės-Jonsson, programa „Nemokami muziejai – moksleiviams“ pradedama nuo muziejų ir pilotinės nemokamos specialios muziejų programos moksleiviams „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“, skirtos Valstybės atkūrimo šimtmečiui.
 
Kretingos muziejus prisijungia prie svetingumo programos ir kviečia moksleivius į nemokamus renginius (būtina išankstinė registracija)

Kretingos burmistras Tomas Dambrauskas

Pateikta: 2017-09-18 09:04 (atnaujinta: 2017-10-03 09:25)

Tomas Dambrauskas, Kretingos burmistras ir Kretingos apskrities tarybos narys. Nežinomas fotografas. Apie 1938 m.

Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Kretinga turėjo miesto savivaldos teisę. Miestui valdyti miestiečiai rinko tarybą, kurią sudarė 9 nariai. Tarybos nariai išsirinkdavo burmistrą, kuris vadovavo tarybos veiklai ir buvo aukščiausias miesto vykdomosios valdžios atstovas. Pirmuoju tarpukario Kretingos burmistru 1924 metais tapo Jonas Paulauskas iš Platelių valsčiaus Mačiūkių kaimo. 1934 metais jį pakeitė žurnalistas ir savivaldybininkas Tomas Dambrauskas, kilęs iš Suvalkijos.
 
Tomas Dambrauskas gimė 1899 metų spalio 14 dieną Rūdos kaime, esančiame tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, į vakarus nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės Gižų seniūnijos centro Gižų gyvenvietės.

SENOSIOS ĮPILTIES MARIJOS KALNELIS

Pateikta: 2017-09-11 08:50 (atnaujinta: 2017-09-11 09:06)

Piliakalnio planas. 1960 m. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4-12

Senosios Įpilties gyvenvietės šiaurės vakariniame pakraštyje, Įpilties ir Graistupio upelių santakoje priešais Pilies kalną, menantį kryžiuočių sudegintą istorinę Įpilties (Impilties) pilį, stūkso neišvaizdus ir mįslingas piliakalnis, vadinamas Marijos kalneliu. 
 
***
 
Marijos kalnelis registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir saugomas kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.

Ekspoziciją papildė atnaujinti „šiepai“

Pateikta: 2017-09-06 08:38 (atnaujinta: 2017-09-06 08:50)

Kretingos muziejaus etnografi nės ekspozicijos „Saulės ratu“ lankytojai joje nuo šiol galės apžiūrėti du naujus unikalius eksponatus – daugiau negu 200 metų senumo virtuvinius bufetus („šiepas“). Jie atnaujinti muziejininkams parengus ir įgyvendinus projektą „Kretingos muziejuje saugomų medinių baldų restauravimas“.
 
„Kretingos muziejaus Etnografijos skyriuje saugomos eksponatų kolekcijos atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį, papročius ir tikėjimą. Vieną iš tokių kolekcijų sudaro baldai – bufetai, spintos, lovos, kraitinės skrynios, suolai ir stalai. Tarp jų – 5 unikalūs bufetai ir spintos (šiepai), XIX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, – „Švyturiui“ pasakojo muziejaus vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

AUKSŪDŽIO PILALĖS

Pateikta: 2017-09-03 18:17 (atnaujinta: 2017-09-03 18:18)


Pilalės, Pilaitės kalno, Pilkalnio vaizdas iš rytų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2013 m.

Tarp Darbėnų ir Senosios Įpilties, abipus kelio į Skuodą, plyti vienas seniausių pajūrio krašto kaimų – Auksūdys. Pasakojama, kad jame priešistoriniais laikais veikė svarbi apylinkės pagonių šventykla, kurioje degusi šventoji ugnis ir buvo aukojamos aukos dievams. Dėl to, esą, kaimas buvęs pavadinta Auksūdžiu, t. y. Aukų kaimu. Šiandien gilią priešistorę mena kaime išlikę archeologijos paminklai – kapinynai, apeiginė vieta, atsitiktiniai archeologiniai radiniai, mitologiniai akmenys ir pora Pilalių – tariamų piliakalnių.

KRETINGOS MUZIEJAUS RENGINIAI 2017 m. rugsėjo mėn.

Pateikta: 2017-08-31 12:38 (atnaujinta: 2017-09-18 09:17)

Rugsėjo 8 d. 17.00 val. literatūrinė popietė „Susitikimai“ Muziejaus Baltojoje salėje. Dalyvauja poetas Viktoras Rudžianskas, publicistė Regina Jasukaitienė, literatūros kritikas Edmundas Kazlauskas.

  • 17.30 val. fotomenininkų Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų parodos atidarymas Muziejaus parodų salėje.
Rugsėjo 9 d. 14.00 val. Knygos „Pakutuvėnai. Kaimo istorija“ (aut. Jolanta Klietkutė) pristatymas Baltojoje salėje.
 
Rugsėjo 15 d. 14.00 val. architekto Edmundo Giedrimo jubiliejinės tapybos darbų parodos „Kretingos krašto ženklai“ atidarymas Muziejaus Baltojoje salėje.

Paroda „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400“ virtualiai

Pateikta: 2017-08-31 12:25 (atnaujinta: 2017-08-31 14:16)

Paroda, skirta Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejui, pasibaigė.
Nespėjusius jos aplankyti kviečiame užsukti bent virtualiai ir lėtai lankytojo žvilgsniu susipažinti su parodos eksponatais:

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos