Skip to content Skip to navigation

Jubiliejinės sukaktys: Kretingos krikštas ir pirmoji bažnyčia

Pateikta: 2017-04-10 13:27 (atnaujinta: 2017-10-03 09:28)


Pirmajai Kretingos bažnyčiai atminti 2003 m. J. Basanavičiaus gatvėje buvo pastatyta Trimituojančio angelo skulptūra (aut. Adolfas Viluckis). Fot. J. Klietkutės, 2012

Šiemet Kretinga mini Viešpaties Apreiškimo Švc. Mergelei Marijai pastatymo 400-ųjų metinių jubiliejų. Šios šventės šešėlyje liko dvi reikšmingos istorijos datos: Kretingos krašto krikšto pradžios 765-osios ir pirmosios Kretingos bažnyčios įkurimo 415-osios metinės.

Krikščionių tikėjimą į Kretingą atnešė vokiečių riteriai ir misionieriai kunigai. Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Mindaugui nutarus krikštytis, pajūryje gyvenusių kuršių žemes 1252 metais užėmė Livonijos ordinas, pavedęs jas krikštyti Kuršo vyskupijai.

Kretingos muziejaus prieverpsčių rinkinys

Pateikta: 2017-04-03 09:40 (atnaujinta: 2017-04-03 10:03)

Prieverpstės. Fot. J. Klietkutė, 2017

Vertingą Kretingos muziejaus fonduose saugomą eksponatų grupę sudaro taikomosios dailės kūriniai. Prie jų priskiriame ir prieverpstes – unikalų liaudiškojo meno paveldą.
 
Prieverpstė – darbo įrankis, verpimo ratelio dalis – lentelė linų ar vilnų kuodeliui pritvirtinti. Ratelis retai būdavo puošnus, o prieverpstė – ratelio viršūnėlė išsiskyrė puošnumu. Etnologai mano, jog tradicinę prieverpstės puošybą sąlygojo tai, kad ji buvo vienas iš vestuvių apeigų atributų, Paskirtis lėmė ir jos vaizdą. Įrankis simbolis tęsė prieš jį buvusio verpimo ratelio – verpstės prasminę bei estetinę puošybos tradiciją, sąlygotą mitologinės pasaulio sampratos. Išdailinta prieverpstė rodo ne tik mūsų protėvių meninius sugebėjimus ir estetinius poreikius, bet ir atskleidžia jų dvasinį gyvenimą, pasaulėvaizdį, tikėjimus.

Moksleivių kūrybos konkursas „KURIU ATEITIES EUROPĄ“, skirtas Europos dienai

Pateikta: 2017-03-31 10:33 (atnaujinta: 2017-03-31 10:34)

Europos Parlamento narys Bronis Ropė Lietuvoje organizuoja nacionalinį konkursą „Kuriu ateities Europą“, skirtą Europos dienai. Kviečiame aktyviai dalyvauti visas Lietuvos mokyklas Europos dienai skirtame mokinių konkurse. 8-19 metų amžiaus Lietuvos moksleiviai kviečiami teikti šiam konkursui savo kūrybos piešinius ir fotografijas. Konkurso nugalėtojus pakviesime apsilankyti Europos Parlamente bei susipažinti su šios Europos Sąjungos piliečius atstovaujančios institucijos veikla iš vidaus.

Dauginčių piliakalniai

Pateikta: 2017-03-29 09:00 (atnaujinta: 2017-03-29 09:19)

Dauginčių II piliakalnio anotacinis ženklas (meistras Arvydas Klovas, 2003 m.) su ant jo tupinčia „Pilalės valdove“. Fot. Juliaus Kanarsko, 2015 m.

Minijos upės kairiajame krante, abipus jos intako Slinkupio, Dauginčių kaime stūkso pora piliakalnių, nutolusių vienas nuo kito per 600 metrų. Jie pasiekiami nuo magistralinio kelio Šiauliai–Palanga (A11), nuo kurio nutolę 2,5-2,9 km į šiaurę. Dauginčių kryžkelėje pasukę iš plento šiaurės kryptimi į gyvenvietę ir Vyšnių gatve pavažiavus 1,1 km, sukame į kairėje pusėje esančią Kalno gatvę, kuria važiuojame 500 metrų vakarų kryptimi. Už abipus gatvės stūksančių ūkinių pastatų sukame į dešinę ir toliau važiuojame 1 km šiaurės rytų kryptimi. Pirmasis piliakalnis yra kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį. Jo koordinatės – 345830, 6204126 (LKS). Tuo pačiu keliu pavažiavus dar 650 metrų, miške šalia senųjų kaimo kapinių sustojame automobilių stovėjimo aikštelėje. Priešais ją prasideda antrasis piliakalnis, kurio koordinatės – 346366, 6204587 (LKS).

Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjai Chodkevičiai

Pateikta: 2017-03-27 08:34 (atnaujinta: 2017-10-03 09:28)

Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjas, Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621). XVII a. I ketv. Lietuvos dailės muziejus.

Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios pastatų komplekso statybą 1605–1617 metais finansavo vienas žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos didikų ir karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene. Manau, kretingiškiams įdomu bus šiek tiek sužinoti apie jų bažnyčios ir vienuolyno fundatorių šeimą bei jos narių likimus.

Velykos Velykos… Šviesiausioji šventė artėja…

Pateikta: 2017-03-24 15:18 (atnaujinta: 2017-04-12 16:47)


Balandžio 4 d. 12.00 val. popietė „Interjero puošyba karpiniais“
Balandžio 7 d. 14.00 val. popietė „Žemaitiškos Velykų Babkos ir kastinio suktinis“
Nuo balandžio mėn. 10 d. programa „Velykinio Zuikio kepyklėlė“ Tradicinių amatų centre
Balandžio mėn. programa „Velykinės teplionės ir šėlionės“ Tradicinių amatų centre
Registruotis: Informacijos ir edukacijos skyrius tel. (8 445) 77612

Kretingos krašto piliakalniai – tolimos istorijos liudininkai

Pateikta: 2017-03-20 09:47 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

Kretingos rajono piliakalnių žemėlapis

Piliakalniai – įspūdingiausi žmogaus rankų sukurti ir per šimtmečius neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalimi tapę materialinės kultūros paveldo objektai, stūksantys vaizdingose upių santakose, pakrančių kyšuliuose ir aukštumų pakraščiuose. Tai senovės įtvirtinimai, skirti ilgalaikiam gynimuisi ir gyvenimui gynybos (apsupties) sąlygomis. Žemaičiai juos dažniausiai vadina Pilalėmis, o stambesnius – Pilimis, Pilies kalnais.
Ant piliakalnių stovėjo įtvirtintos gyvenvietės, vėliau virtusios medinėmis pilimis. Kretingos rajone archeologai suskaičiavo 26 piliakalnius: Andulių (Ėgliškių), Auksudžio, Dauginčių I ir II, Gaudučių, Gintarų, Imbarės, Joskaudų, Kačaičių, Kalno Grikštų I ir II, Kartenos, Kurmaičių, Laivių, Martynaičių, Mišučių (Nausodžio), Negarbos, Reketės, Rūdaičių, Sauserių, Senkų, Senosios Įpilties I, II ir III, Valėnų, Vėlaičių. Iš aplinkos jie išsiskiria tuo, kad piliakalnių aikštelę nuo aukštumos saugo gynybiniai pylimai ir prieš juos iškasti grioviai, kurie kartais aikštelę juosia ratu (Negarba, Senosios Įpilties Pilies kalnas). Tiesa, dėl panašumo į piliakalnius senoliai pilalėmis vadino ir piliakalniais laikė natūralias kalvas ar aukštumų kyšulius, esančius Anužių, Auksudžio, Dvarčininkų, Kalniškių, Kartenos, Kretingsodžio, Kūlsodžio, Lūgnalių, Prystovų, Tarvydų (Dimitravo) ir Vaineikių kaimuose.
 

Žiemos sodo ir kavinės „Pas grafą“ darbo laikas kovo 11 d.

Pateikta: 2017-03-07 16:02 (atnaujinta: 2017-03-07 16:03)

LANKYTOJŲ DĖMESIUI!

 
Š. m. kovo 11 dieną, šeštadienį,
 
nuo 10.00 iki 18.00 val. veikia tik
MUZIEJAUS ŽIEMOS SODO EKSPOZICIJA 
 
KAVINĖ „Pas grafą“ dirba
nuo 12.00 iki 23.00 val.

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.

Pateikė Užgavėnių staigmeną

Pateikta: 2017-03-06 09:02 (atnaujinta: 2017-09-06 08:54)
 
 
Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus darbuotojos, pernai per Užgavėnes atgaivinusios senovinę tradiciją – virti ir valgyti šiupinį, šiemet kartu šventusiems Kurmaičių pradinės ir M. Daujoto pagrindinės mokyklų mokiniams bei Kretingos socialinės globos namų gyventojams pateikė naują staigmeną. Vandens malūno etnografinėje ekspozicijoje, tarp Užgavėnių „lyčynų“, įrengtas didelis fotostendas su išryškinta Užgavėnių karnavalo nuotrauka. Joje pavaizduotais personažais gali tapti kiekvienas ekspozicijos lankytojas.
 

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos