Skip to content Skip to navigation

Žvilgsnis į Kretingos miesto savivaldos 410 metų istoriją

Pateikta: 2019-01-28 09:16 (atnaujinta: 2019-01-28 09:28)
Kretingos istorijoje yra dvi svarbios dokumentuotos datos, menančios miesto atsiradimo ištakas ir istorinę raidą. Pirmoji, 1253-ųjų metų balandis – pirmasis vietovės vardo paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose, kuris laikomas Kretingos įkūrimo data. Antroji – 1609-ųjų metų sausio 23 diena, kurią Kretinga gavo teisę įkurti savivaldą. Jeigu lygintume šiuos du istorinius įvykius su žmogaus gyvenimu, tai pirmoji data reikštų kūdikio gimimą, o savivaldos teisės gavimas tolygus paso gavimui, patvirtinantis, kad subjektas subrendo tolesniam savarankiškam gyvenimui.

LR meno kūrėjos Irenos Valiulienės kūrybos darbų paroda „Mano pasaulis piešiniuose ir tapyboje“ 2018-10-13 – 11-26

Pateikta: 2019-01-21 14:48 (atnaujinta: 2019-01-21 14:49)
Irena Valiulienė gimė 1944 metais Kretingoje, 1961 baigė Kretingos vidurinę mokyklą ir išvyko gyventi į Vilnių. Pagal profesiją yra inžinierė, Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas), absolventė. Daugiau kaip keturiasdešimt metų dirbo Mokslo ir enciklopedijų centre.

Dauginčių kaimas

Pateikta: 2019-01-21 12:37 (atnaujinta: 2019-01-21 15:16)
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, tarp Palangos–Šiaulių plento ir Minijos upės, už Kartenos miestelio plyti Dauginčių kaimas. Jis apima 678,47 ha dydžio teritoriją, kuri rytuose ribojasi su Pecelių ir Cigonalių, o vakaruose su Lapgaudžių, Martynaičių ir Gintarų kaimais. Rytiniu pakraščiu teka Dubeikio upelis, o šiaurine dalimi – Slinkupis, įtekantis į Miniją, kuri šiaurėje Dauginčius skiria nuo Sauserių kaimo. Pietiniu pakraščiu praeina Palangos–Šiaulių plentas, skiriantis kaimą nuo Gaudučių. Šiaurinėje dalyje Minijos vingyje ošia paslaptingas Šilpelkės miškas, kuris su Sinkupio pakrantėmis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Kretingos (Karolštato) rotušė

Pateikta: 2019-01-15 15:21 (atnaujinta: 2019-01-28 09:29)
 
Suteikus Kretingai 1609 metais Magdeburgo teisę, priešais bernardinų vienuolyną ir bažnyčią buvo pastatytas miestas, kurio širdimi tapo keturkampė aikštė, skirta turgui, prekymečiams ir miesto piliečių susirinkimams. Jos centre miesto iždo lėšomis iškilo magistrato (miesto tarybos) namai, vadinami rotuše. Ji XVII–XVIII amžiais buvo pagrindiniu miesto savivaldos simboliu ir dominuojančiu architektūriniu akcentu, apie kurį telkėsi visapusis miestiečių gyvenimas.

Paroda „Mes buvome ten“ – 2019-01-11/02-05

Pateikta: 2019-01-11 14:35 (atnaujinta: 2019-02-13 11:40)
Kretingos muziejaus parodų salėse veikia fotografijų ir dokumentų paroda „Mes buvome ten“, parengta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus.
 
Kiekvienas iš mūsų TĄ naktį buvome TEN. Kiekvienas jam savitu būdu: buvimu, dalyvavimu, susirūpinusiu stebėjimu per televiziją ar radiją, malda, mintimis ar nerimu. Mes visi – visa Lietuva – buvome TEN.

Kretingos muziejaus renginiai 2019 m. sausio mėn.

Pateikta: 2019-01-11 13:36 (atnaujinta: 2019-02-04 11:45)

Sausio 11 – vasario 5 d. d. paroda „Mes buvome ten“, skirta Laisvės gynėjų dienai. Dvaro rūmų parodų salėse.

Sausio 20 d. 13 val. parodos „Meditacija tušo pasaulyje“ atidarymas Dvaro rūmų Ūkvedžio name.

Iki vasario 10 d. paroda „Spalvingas dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) kūrinių lobynas“ Dvaro rūmų parodų salėje.

Akmenės gatvė

Pateikta: 2019-01-07 10:54 (atnaujinta: 2019-01-28 09:30)
Kretingos senamiesčio vakariniame pakraštyje, lygiagrečiai Akmenos upės kairiajam krantui, vinguriuoja Akmenės gatvė. Ji smarkiai skiriasi nuo kitų miesto gatvių – siaura, vingiuota, tankiai užstatyta, o jos tobesiai – namai ir pagalbiniai pastatai, stovi prie pat upės. Kai kas mano, kad gatvė pavadinta Šiaurės Lietuvoje esančio Akmenės miesto garbei. Tačiau iš tikrųjų gatvei vardą davė pro šalį tekanti upė, kuri pirmajame tarpukario dešimtmetyje oficialiai vadinta Akmene.

Atidaryta atnaujinta Tiškevičių koplyčia

Pateikta: 2019-01-04 13:01 (atnaujinta: 2019-01-04 13:02)
Lapkričio 1-ąją visi norintieji galėjo pagerbti grafų Tiškevičių atminimą ir už juos pasimelsti – Visų šventųjų dienos išvakarėse lankytojams duris atvėrė atnaujinta Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.

Į Kretingą grįžo Tiškevičių sarkofagai

Pateikta: 2019-01-04 09:12 (atnaujinta: 2019-01-04 11:50)
Prieš didžiąsias metų šventes į šeimos koplyčios kriptą senosiose Kretingos kapinėse grįžo restauruoti šimtamečiai sutuoktinių grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai. Restauratoriams teko nemenki iššūkiai, mat laidojimo paminklai buvę ne tik paveikti laiko, bet ir vandališkai suniokoti kapų plėšikų. „Kai 2014 metais kriptoje sensacingai buvo rasti sarkofagai, pažadėjome kretingiškiams, kad juos restauruosime ir grąžinsime. Tai buvo rizikingas sprendimas, nes nežinojome, ar pavyks projektas. 2017 metais gavus lėšų darbo ėmėsi restauratorius Gintaras Kazlauskas, tačiau dėl netikėtos jo ligos procesas užtruko. Dabar, kai abu sarkofagai su grafų palaikais karstuose vėl grįžo į koplyčią, širdyje labai gera. Pažadą tesėjome“, – pasakojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Kaimas prie Erlos upės vingio

Pateikta: 2018-12-31 09:30 (atnaujinta: 2018-12-31 09:55)
Salantų regioniniame parke, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Skuodo rajonu, abipus kelio Skuodas–Plungė plyti Erlėnų kaimas. Istorijos šaltiniai liudija, kad tai esanti viena seniausių ir didžiausių Salantų krašto gyvenviečių, kurios vardas minimas nuo 1511 metų.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos