Kadaise Velykos laikytos naujų ūkinių metų pradžia, tad pagal Velykų stalo turtingumą, pyragus spręsdavo, kokie bus metai. Velykos – viena gausiausiais valgiais palydimų švenčių po septynių savaičių gavėnios pasninko. Šventės archaiškumas lėmė, kad ir maistas, ir valgymo tradicija – ne paprastas pilvo prikimšimas, bet prasminga apeiga.

Vasario 15 d. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta popietė „Lietuva, šalis mana“, kurios metu pristatyta rajono moksleivių piešinių paroda „Mano dovana Lietuvai“.

Mūsų valstybingumo ištakos siekia XIII amžių, kai didysis kunigaikštis Mindaugas įkūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Prabėgus daugiau kaip 500 metų valstybė buvo panaikinta. Tautą pavergusios carinės Rusijos jungo lietuviai bandė atsikratyti per XIX a. sukilimus, kuriuos numalšinę engėjai uždraudė viešai naudoti lietuvių kalbą ir raštą. Tačiau patirtos represijos nepalaužė mūsų tautos. Užgydžiusi žaizdas, ji palengva vėl kilo į žygį dėl savarankiško, už lietuvių kalbą ir spaudą. Tai paspartino tautinį sąmonėjimą ir subrandino tautinio atgimimo sąjūdį, kuriame dalyvavo ir kretingiškiai, prisidėję prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo.