Skip to content Skip to navigation

VALĖNŲ PILIAKALNIS – KRETINGOS ĮKŪRĖJO ARMONO PILIAVIETĖ?

Pateikta: 2017-08-30 09:52 (atnaujinta: 2017-08-30 10:03)


Valėnų, Šudabarzdžių (Kėkštų), Vitinių ir Sarčių (Cartų) kaimų žemių ribų planas. 1938 m.

Į pietus nuo Kretingos miesto, rajono pietvakariniame pakraštyje prie Dangės upės stūkso Pajūrio žemumai būdingas krantinis piliakalnis, esantis Valėnų kaimo žemių vakarinėje dalyje. Manoma, kad ant jo tautų kraustymosi laikotarpiu stovėjo legendinio Kretingos įkūrėjo, gotų karaliaus Armono pilis, menanti seniausias Kretingos miesto istorijos ištakas.

SENOSIOS ĮPILTIES KARO KALNAS

Pateikta: 2017-08-28 08:39 (atnaujinta: 2017-08-28 08:50)


Piliakalnis iš pietvakarių pusės. Juozo Mickevičiaus nuotr., 1959 m. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys

Gilias istorines šaknis turintis Senosios Įpilties kaimas didžiuojasi piliakalnių gausumu. Jo žemėse vienas netoli kito išliko net trys piliakalniai, menantys senųjų šio krašto gyventojų kuršių kovas su priešais. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie atokiausiai nuo kaimo nutolusį, pačiame Kretingos rajono ir Lietuvos valstybės paribyje prie Šventosios upės stūksantį Karo kalną.

SENKŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-23 12:17 (atnaujinta: 2017-08-23 12:20)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. 2011 m.

Praeities pažinimo šaltiniai liudija, kad svarbus vaidmuo Kretingos krašto priešistorėje teko Tenžės upei. Archeologijos duomenimis jos pakrantės priešistoriniais laikais buvusios tankiausiai apgyvendinta Vakarų Lietuvos teritorija, kurioje, 20 km ruože nuo ištakų iki žiočių, šiandien yra žinomi 3 pilkapynai, 10 kapinynų, trejetas piliakalnių, pora alkaviečių ir senovės gyvenvietė. Vienas iš naujausiai, prieš 15-ką metų išaiškintų senovės kultūros paminklų – Senkų piliakalnis.
 

REKETĖS PILALĖ

Pateikta: 2017-08-21 08:05 (atnaujinta: 2017-08-21 08:25)

Reketės pilalė 1940 metais. Prano Baleniūno nuotr.

Į pietus nuo Salantų, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Plungės rajono Šateikių seniūnija yra Reketės kaimas. Tai viena seniausių Šiaurės vakarų Lietuvos gyvenviečių, kurioje žmonės sėsliai gyvena nuo pirmųjų amžių po Kristaus.
 

DĖMESIO – PIRMADIENĮ (rugpjūčio 21 d.) MUZIEJUS NEDIRBS

Pateikta: 2017-08-17 08:20 (atnaujinta: 2017-08-22 09:42)


DĖMESIO!

DĖL VANDENTIEKIO REMONTO DARBŲ PIRMADIENĮ (rugpjūčio 21 d.)

KRETINGOS MUZIEJUS, ŽIEMOS SODAS BEI KAVINĖ „PAS GRAFĄ“ NEDIRBS.

Žymės: 

KURMAIČIŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-16 08:59 (atnaujinta: 2017-08-16 10:03)

Piliakalnis iš šiaurės pusės. Algirdo Mulvinsko nuotr., 1996 05 07

Kurmaičiai – viena seniausių pajūrio regiono gyvenviečių. Tarpukariu Akmenos kairiajame krante kasant žvyrą buvo aptiktas griautinis virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su gludinto akmens laiviniu kovos kirviu, liudijantis, kad žmonės Kurmaičiuose gyveno jau vėlyvajame neolite – maždaug 3200–1800 metais prieš Kristų.
 
Vėliau prie Akmenos gyvenusią kurmaitiškių protėvių bendruomenę mena dešiniajame upės krante šalia Bažnyčios kalno buvęs pilkapynas ir kapinynas, kur mirusieji laidoti nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki mūsų eros V amžiaus.

Beveik 100 metų trukusios fotostiklų klajonės

Pateikta: 2017-08-14 09:35 (atnaujinta: 2017-08-24 13:11)


Mokslininkas, akademikas, visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų Antanas Buračas Kretingos muziejui padovanojo unikalią dovaną – aštuonis fotostiklus, skirtus peržiūrai projektoriumi, 1920–1939 m. pagamintus  įmonės „Pagalba mokyklai“ (Pomoc szkolna), įsikūrusios Varšuvoje, Krokuvos priemiesčio g. 38 name. Ši įmonė išleido apie 80 rūšių įvairių mokymo priemonių: vadovėlių, prietaisų bei įrenginių, skirtų mokykloms ir jų laboratorijoms. „Pagalba mokyklai“ gamino ir projekcinius aparatus „Polon“, su kuriais mokymo įstaigos galėjo įsigyti komplektus stiklinių fotoplokštelių su viso pasaulio miestų, kultūros ir istorinių paminklų bei gamtos vaizdais. Fotoplokštelių pakraščiuose buvo priklijuojamos popieriaus juostelės su atspausdintu ar užrašytu plokštelės eilės numeriu, objekto pavadinimu bei gamintojo pavadinimu ir adresu. Vaizdai, kaip ir įprasta ano laiko fotografijoje – juodai balti, tačiau buvo ir paspalvintų.

Muziejaus darbo laikas Žolinių šventės metu

Pateikta: 2017-08-11 15:09 (atnaujinta: 2017-08-16 08:18)


DĖMESIO!

Informuojame, kad 2017 m. rugpjūčio 15 dieną švenčiamos Žolinės.

Kretingos muziejuje dirbs TIK ŽIEMOS SODO ekspozicija 10.00-18.00 val.

Žymės: 

KAČAIČIŲ PILIAKALNIS – IŠNYKUSIO KAIMO PRIEŠISTORĖS LIUDININKAS

Pateikta: 2017-08-09 08:14 (atnaujinta: 2017-08-09 09:14)


 www.piliakalniai.lt)

Apie 2 kilometrus į pietryčius nuo Žalgirio seniūnijos administracinio centro – Raguviškių kaimo, Kalno Grikštų kaimo žemių šiaurės rytiniame pakraštyje, Mažosios ir Didžiosios Kartenalių santakoje stūkso Kačaičių piliakalnis – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas, turintis archeologinį, istorinį, kraštovaizdžio ir mitologinį vertingųjų savybių pobūdį.

NAUSODŽIO (MIŠUČIŲ) MONGIRDO PILALĖ

Pateikta: 2017-08-07 11:35 (atnaujinta: 2017-08-08 08:20)

Mongirdo pilalė iš šiaurės pusės. Vlado Šaulio nuotr., 1956 m.

Nausodžio kaimo pietvakariniame pakraštyje, Minijos upės kairiajame krante stūkso seniausią apylinkės praeitį menantis piliakalnis, vadinamas Pilale. Seniau jis priklausė Mišučių dvarui, kurio sodybos liekanos tebėra apie 300 metrų į pietvakarius nuo piliakalnio. Dėl to piliakalnis ilgą laiką buvo priskiriamas Mišučių kaimui. Dvarą nuo XIX amžiaus vidurio valdė bajorų Mongirdų giminė. Kartenos apylinkės Minijos pakrantėse esančius piliakalnius XX amžiaus pradžioje lankęs lenkų etnologas, Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis rašė, kad jau tuo metu valstiečiai piliakalnį vadino dvaro savininko vardu – Mongirdo pilale.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos