Skip to content Skip to navigation

Mokslinė–praktinė konferencija „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“ – 2019-04-11/12

Pateikta: 2019-04-15 16:11 (atnaujinta: 2019-04-17 13:42)
2019 m. balandžio 11-12 dienomis Kretingos muziejuje ir dvaro parke vyko dviejų dienų mokslinė–praktinė konferencija „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“, skirta Lietuvos istorinius parkus ir miestų medžius prižiūrinčių institucijų ir botanikos parkų specialistams, muziejininkams bei visuomenei.
 
Konferencijoje buvo apžvelgtos genėjimo priežastys, aptartas įvairioms medžių grupėms tinkamiausias genėjimo laikas ir jautrios genėjimui medžių rūšys, pagrindinės genėjimo klaidos. Arboristai praktiškai parodė kaip genint ištaisyti parke netinkamai nugenėtų liepų alėjų medžius, mokė retinti per tankius medynus, taisyti prasto genėjimo klaidas, taisyklingai genėti medžius.
 
Renginio nuotraukų galerija (fotografavo Jolanta Klietkutė).
 
Konferencijoje pranešimus skaitė:

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-04-15 10:00 (atnaujinta: 2019-04-15 10:05)
XX a. pab., šilkografijos būdu spausdintas atvirukas
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Gudai arba Gudgaliai – budriškių atmintyje išlikęs kaimas

Pateikta: 2019-04-08 15:16 (atnaujinta: 2019-04-09 08:43)
Gudgalių (rus. Гудгаре) kaimas 1872 m. išleistame Rusijos imperijos vakarinės dalies Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje
Daugelis mūsų krašto žmonių, gyvenančių arba užaugusių kaime, pergyvena, kad nyksta senieji tradiciniai kaimai. Tačiau gyvenvietės nyko visose istorinėse epochose. Vienas gyvenvietes neatstatomai sunaikindavo karai, o kitų kaimų nelikdavo vykdant žemės reformas. Nemažai jų į nebūtį išsiuntė pobaudžiavinė žemės reforma, kai plėtojant palivarkinį ūkininkavimą buvo naikinami palivarkui parinktoje žemėje atsidūrę kaimai. Toks likimas ištiko Gudus arba Gudgalius, apie kuriuos iš savo senelių yra girdėję tik Budrių apylinkės gyventojai.

Kveciai – seniausia Kretingos rajono vietovė

Pateikta: 2019-04-03 08:58 (atnaujinta: 2019-04-03 09:08)
Kvecių pilkapių tyrinėtojai. Priekyje pilkapio konstrukcijas brėžinyje fiksuoja kretingiškis inžinierius Ignas Jablonskis. Už jo stovi tyrinėjimų organizatorius, Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius Juozas Mickevičius. Algimanto Merkevičiaus nuotr., 1963 m. Iš Kretingos muziejaus mokslinio archyvo
Kveciai (žemaitiškai: Kvecē) – tarp Kretingos ir Palangos kurorto įsikūręs kaimas. Jo vardas pirmąkart paminėtas 1566 metų Kretingos valsčiaus inventoriuje. Tačiau archeologijos paminklai mena, kad tai esanti seniausia mūsų rajono vietovė, kurioje pirmieji gyventojai pasirodė dar mezolite.
***
Kaimas plyti Kretingos kaimiškosios seniūnijos vakariniame pakraštyje, ties riba su Vydmantų seniūnija, tarp Kretingsodžio ir Kiauleikių kaimų. Jis apima 916,87 hektaro ir pagal plotą seniūnijoje nusileidžia tik Tūbausiams ir Rūdaičiams. Šiaurės rytuose Kveciai ribojasi su Rūdaičiais ir Ankštakiais, pietvakariuose – su Vydmantais. 

Mokslinė–praktinė konferencija „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“ – 2019-04-11/12

Pateikta: 2019-04-02 10:14 (atnaujinta: 2019-04-02 11:34)
2019 m. balandžio 11 - 12 dienomis kviečiame dalyvauti Kretingos muziejaus organizuojamoje dviejų dienų mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“ Kretingos muziejaus Baltoje salėje (Vilniaus g. 20, Kretinga) ir Kretingos muziejaus dvaro parke.
 
Konferencija skirta Lietuvos istorinius parkus ir miestų medžius prižiūrinčių institucijų ir botanikos parkų specialistams, muziejininkams bei visuomenei.
 
Konferencijoje bus apžvelgtos genėjimo priežastys, aptartas įvairioms medžių grupėms tinkamiausias genėjimo laikas ir jautrios genėjimui medžių rūšys, pagrindinės genėjimo klaidos. Arboristai praktiškai parodys kaip genint ištaisyti parke netinkamai nugenėtų liepų alėjų medžius. Aptarsime, kaip su jomis reikėtų elgtis – bandyti išsaugoti ar vis dėlto atsodinti naujus medžius. Praktiškai mokys retinti per tankius medynus, taisyti prasto genėjimo klaidas, mokys taisyklingai genėti medžius.
 
Konferencijos dalyvius iš anksto kviečiame registruotis tel. (8 671) 73639  arba el. p. j.terteliene@kretingosmuziejus.lt
 
Konferencijos dalyviai galės pietauti Kretingos muziejaus Žiemos sode esančioje kavinėje „Pas grafą“ (pietų kaina 6 €). Registruojantis nurodykite ar pietausite.

Bažnyčios arba Vienuolyno gatvė

Pateikta: 2019-03-29 15:05 (atnaujinta: 2019-03-29 15:13)
Bažnyčios gatvė matininko Pranciškaus Jodkos 1771 m. parengtame miesto plane. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo
Priešais Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno pastatų ansamblį pradėjus 1609 metais statyti Karolštato (Kretingos) miestą, viešiems miesto piliečių susirinkimams ir turgui skirtą Turgaus aikštę su bernardinų Viešpaties Apreikšimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia sujungusi gatvė buvo pavadinta Bažnyčios vardu. Šiandien šios gatvės nebėra – ją ženklina tarp prekybos centro „Maxima“ ir Vilniaus gatvės esanti važiuojamoji Rotušės aikštės dalis, palei kurią stovi daugiabučiai namai Rotušės a. 16, 17 ir 18.
***
Tai buvusi reprezentacinė Karolštato (Kretingos) gatvė, jungusi turgavietę su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynu ir bažnyčia bei keliu (dab. Vilniaus gatve), vedusiu į Kretingos dvarą. Gatvės ilgis siekė apie 130 m, ji prasidėjo nuo turgavietės šiaurės vakarinio kampo ir baigėsi ties sankryža su J. K. Chodkevičiaus gatve, už kurios prasidėjo jau ne miesto, o bernardinų vienuolyno žemė. Šia gatve iš dvaro į miestą atvykdavo Kretingos dvarininkai ir valdytojai, į bažnyčią skubėdavo ir atgal grįždavo katalikų tikėjimo miesto piliečiai, kampininkai ir aukštesniosios (vidurinės) mokyklos moksleiviai, žygiuodavo religinės procesijos. 

Algimanto Verbuto kūrybos darbų parodos „Nutolusios erdvės vis priartėja ir paliečia. Sigutėnai“ atidarymas – 2019-04-13

Pateikta: 2019-03-29 11:37 (atnaujinta: 2019-03-29 11:38)
2019 m. balandžio 13 d.
13:00 val. Kretingos muziejaus Ūkvedžio name atidarima Algimanto Verbuto grafikos darbų paroda „Nutolusios erdvės vis priartėja ir paliečia. Sigutėnai“
13:45 val. video filmo „Vėjo piligrimai“ premjera. Filmas apie Kretingos kojūkininkų paskutinįjį gatvės spektaklį. 2015 m.
 
KVIEČIAME.

Kretingos muziejaus renginiai 2019 m. balandžio mėn.

Pateikta: 2019-03-29 11:20 (atnaujinta: 2019-04-17 11:18)
Iki balandžio 14 d. veikia tarpukario fotografijų paroda „Laiko ženklai“ iš Gedemino Januškos kolekcijos. Parodų salė
 
Iki balandžio 15 d. veikia tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Simbolių batika“ (baltiškų ženklų atspindžiai). Parodų salėje
 
 
Balandžio 1 d. 11.00 val. edukacinis renginys „Sveiki, sugrįžtantys Kretingos dvaro parko giesmininkai“ Kretingos dvaro parke.
 
Balandžio 10 d. 15.00 val. tautodailininkės Stasės Gideikienės verbų parodos „Ne aš mušu, verba muša“ atidarymas Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje. 
 
Balandžio 11–12 d. mokslinė-praktinė konferencija „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“ Muziejaus Baltojoje salėje.
 
Balandžio 13 d. 13.00 val. Algimanto Verbuto kūrybos darbų parodos „Nutolusios erdvės vis priartėja ir paliečia. Sigutėnai“ atidarymas Muziejaus ūkvedžio name.
 
Balandžio 26 d. 13.00 val. liaudies meno parodos-konkurso „Aukso vainikas“ Klaipėdos krašto geriausių tautodailininkų kūrinių parodos atidarymas Muziejaus parodų salėse.

Benaičiai. Kultūros paveldu ir vėjo jėgainėmis garsėjantis kaimas

Pateikta: 2019-03-27 10:51 (atnaujinta: 2019-03-27 11:01)
Radiniai iš neolitinio Pamarių kultūros moters kapo: kairėje – kaulinė yla, dešinėje – gintaro kabutis. Juliaus Kanarsko nuotr., 2000 m.
Kretingos rajono šiaurės vakariniame pakraštyje Latvijos pasienyje tarp Šventosios upės ir kelio Kretinga–Darbėnai–Skuodas driekiasi Benaičių kaimas, kuriame pravažiuojančius pasitinka didžiausias Baltijos pajūrio regione vėjo jėgainių parkas. Išlikę archeologijos paminklai liudija, kad tai viena seniausių mūsų rajono vietovių, apgyvendinta prieš penkis tūkstančius metų.

Renginyje – autentiškai atliekamas folkloras ir erdvinė muzika – 2019-03-23

Pateikta: 2019-03-18 09:09 (atnaujinta: 2019-03-18 09:15)
Permąstyti santykį su liaudies kultūra ir paminėti pavasario lygiadienį kviečia po Lietuvą keliaujantis erdvinės muzikos veiksmas „Spengla“.
 
Pavasario lygiadienį, kovo 23 d. 12 val., muzikinis veiksmas atvyksta į Kretingą. Žiemos sode vyksiantis muzikinis reginys sujungs autentiškai atliekamas Trakų rajono Kalvių ir Lieponių krašto liaudies dainas, šokį ir šiuolaikinę muziką. Penkis gyvenimo tarpsnius – nuo gimimo iki mirties – vaizduojančiuose muzikiniuose paveiksluose išgirsite net devyniolika liaudies kūrinių. Juos į vientisą garsinį audinį jungs kompozitorės Jutos Pranulytės sukurtos šiuolaikinės chorinės muzikos, smuiko ir perkusijos garsai.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos