Skip to content Skip to navigation

MARTYNAIČIŲ PILIES KALNAS

Pateikta: 2017-07-26 09:41 (atnaujinta: 2017-07-26 11:10)


Piliakalnis su papėdės gyvenviete iš pietryčių pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2011 m.

Kartenos seniūnijos Martynaičių kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, Minijos kairiajame krante stūkso didžiulė, šiaurės – pietų kryptimi pailga moreninė kalva, kurios pietinė dalis užsibaigia Gintarų kaime. Kalva susiformavo daugiau kaip prieš 10 000 metų, per paskutiniojo ledyno tirpsmą. Jos šiaurine ir šiaurės rytine papėde teka kairysis Minijos intakas Pilies upelis, o rytine ir pietine papėde – bevardis Minijos intakas. Ši kalva ypatinga tuo, kad abiejuose jos galuose stūkso po piliakalnį: pietiniame – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinamas Vyšnių kalnu (apie jį jau rašėme), o šiauriniame – Martynaičių piliakalnis, vadinamas Pilimi, Pilies kalnu, Pile, Pilale.

RŪDAIČIŲ PILALĖ

Pateikta: 2017-07-17 11:55 (atnaujinta: 2017-07-17 12:03)


Piliakalnio planas ir išilginis pjūvis. XX a. II pusė. Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, F235–237

Rūdaičių kaime, kelio į Vydmantus dešinėje pusėje Žibos upelio kairiajame krante stūkso Pilale vadinama kalva, kurios vardu pavadinta minėtu keliu einanti gyvenvietės gatvė.

Ši aukštuma laikoma piliakalniu, kuris registruotas valstybės saugomų regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas 5258).

Apie Pilalę rūdaitiškiai sukūrė nemažai pasakojimų, padavimų ir legendų, kurias tėvai ir seneliai iš karto į kartą perpasakodavo vaikams ir anūkams. Viena jų mena, kad senovėje, per kovas su kryžiuočiais ir švedais, apylinkės valstiečiai ir kariai į Pilalę subėgdavo slėptis ir gintis prie Rūdaičių artėjant gausesnėms priešų pajėgoms.

Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas iškeliavo į restauravimo dirbtuves

Pateikta: 2017-07-12 10:36 (atnaujinta: 2017-10-03 09:25)


Rusijos imperijos kariuomenės husarų karininkas Juozapas Tiškevičius

Liepos 5 dieną į metalo dirbinių restauratoriaus-eksperto Gintaro Kazlausko restauravimo dirbtuves Labūnavoje (Kėdainių r. sav.) iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas.

Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – garsus Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, dvarininkas, pramonininkas-investuotojas, karinis veikėjas, gimė Trakų Vokėje. Anksti netekęs tėvo, vaikystę leido Trakų Vokėje bei giminių dvaruose Voložine ir Lohoiske. Sankt Peterburge baigęs karo mokyklą, tapo Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininku. Tarnavo Vilniaus I Sumų husarų pulke, buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatorių Iljos Bibikovo (~1853–1855 m.) ir Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) adjutantu. 1860 metais vedė grafaitę Sofiją Horvataitę (1837–1919). Su ja susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių išgyveno ir užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Po 1863 m. sukilimo atsisakė adjutanto pareigų, liko husarų kariuomenės karininku, o 1882 m. išėjo į atsargą.

NEGALIU TYLĖTI

Pateikta: 2017-07-11 11:41 (atnaujinta: 2017-07-26 12:25)

Niekada nemėgau Kretingos muziejaus problemų analizuoti viešai, bet pastarųjų mėnesių diskusijos dėl buvusios sporto aikštelės iškėlimo ir muziejaus ketinimų šioje vietoje atlikti archeologinius tyrinėjimus, nustatant III fontano buvimo vietą, taip įsiūbavo rajono politikus ir visuomenę, kad, atrodo, rajone nebėra kitų spręstinų problemų.

IŠ KRETINGOS DVARO PARKO ISTORIJOS

Pateikta: 2017-07-03 09:48 (atnaujinta: 2017-10-03 09:26)

Prancūziškojo parko šiaurės rytinis skveras ir fontanas su gnomo skulptūra iš šiaurės rytų pusės. Dešinėje pusėje virš liepų kyšo rotondos stogas su smaile. Fot. Paulina Mongirdaitė. XX a. pr.

Nuo XIX amžiaus iki pat Pirmojo pasaulinio karo Kretinga garsėjo dvaro parku, kurį labiausiai išpuoselėjo grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs 1875 metais Kretingoje savo šeimos rezidenciją. Pasauliniai karai ir sovietinė okupacija šią nuostabią grožio oazę sunaikino. Buvusį parką mena išlikę fragmentai – liepų ir kaštonų alėjos, parko tvoros, tvenkiniai, krioklio uola, altanos kalva ir pora akmeninių suolų... 

VASAROS ARTELĖ MALŪNE

Pateikta: 2017-06-30 09:46 (atnaujinta: 2017-06-30 10:04)

2017 m. birželio 12–23 dienomis 13.00–17.00 val. Kretingos muziejuje vyko tradicinė, jau ketvirtoji, 6-12 metų amžiaus vaikų dienos stovykla „Vasaros artelė malūne“, kurią vedė Kretingos muziejaus darbuotojos Roma Luotienė, Jurgita Tertelienė ir Inga Idaitė. Dvaro vandens malūne, parke bei Tradicinių amatų centre dvi savaites šurmuliavo dvidešimt keturių vaikų balsai. Vasaros artelės dalyviai keliavo per Kretingos miestą, aplankė Kartenos piliakalnį.

KRETINGOS MUZIEJAUS RENGINIAI 2017 m. liepos mėn.

Pateikta: 2017-06-29 11:17 (atnaujinta: 2017-08-01 09:18)
Liepos 23 d. 18.00 val. Muzikinis disputas VIRILITY KETURIŲ ŽAIDIMAS Žiemos sode. Dalyvauja atlikėjai: Viktoras Gerulaitis (teksto autorius), Andrius  Bialobžeskis (aktorius), Bruno Bieri (Šveicarija) (obertoninis giedojimas, hangas, Alpių ragas), Lionius Treikauskas (muzikos autorius, violončelė). Bilieto kaina 10 – 15 Eur.
 
Liepos 25 d. 13.00 val. Popietė ŽODŽIŲ STEBUKLAI LIEPŲ ŽYDĖJIME Dvaro parke. Dalyvauja žemaitiškai rašantys Kretingos krašto kūrėjai.
 
Liepos 28 d. 17.00 val. Rašytojos Juttos Noak kūrybos pristatymas Baltojoje salėje. Dalyvauja fotomenininkai Ona Dangirutė ir Rimgaudas Maleckai.
 
Iki 2017 m. liepos 31 d. Kretingos muziejaus Ūkvedžio namo Tapybos salėje veikia paroda „Vasario 16-tosios kūrėjai ir puoselėtojai“.
 
Iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Kretingos muziejaus parodų salėse veikia paroda „Kretingos pranciškonų bažnyčiai - 400, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijai – 415“
 
Iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Kretingos muziejaus parodų salėse iki veikia paroda, skirta pranciškono Viliaus Orvido atminimui.

Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos

Pateikta: 2017-06-28 08:19 (atnaujinta: 2017-10-03 09:26)

Pranciškono br. Mykolo Tamošiūno albume išlikusioje nuotraukoje palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofi lius Matulionis nufotografuotas su Alfonsu Marija Macaičiu, kuriam suteikė kunigo šventimus, jo motina ir provincijolu t. Kazimieru Čepuliu

Sekmadienį pagrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios šventovės – Vilniaus arkikatedros aikštėje įvyko iškilminga beatifikacijos ceremonija, kurios metu palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962).

Knyga „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“ – ir akademikui, ir turistui, ir tikinčiajam

Pateikta: 2017-06-27 09:49 (atnaujinta: 2017-10-03 09:27)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Birželio mėnesį, minint Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatymo 400 metų jubiliejų, buvo išleista monografija „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“. Nors savo pobūdžiu tai rimta mokslinė knyga, jos bendraautorė Kretingos muziejaus darbuotoja Jolanta Klietkutė teigia, jog informacija joje pateikta labai prieinamai, gausiai iliustruota, tad tinkama labai įvairiam skaitytojų ratui. Kadangi publikuojami net 9 skirtingų autorių straipsniai, sau įdomų tekstą ir įvairių požiūrio aspektų atras kiekvienas. Pasak jos, knyga suskirstyta į tris pagrindinius skyrius: istoriją (miesto, pranciškonų vienuolyno, bažnyčios), kultūros paveldą ir žymių asmenų biografijas.

MISIJA 2017 #laisvėskelionė

Pateikta: 2017-06-23 08:42 (atnaujinta: 2017-06-23 08:43)

Artėjant valstybės šimtmečiui kviečiame leistis į dvylikos užduočių laisvės kelionę. Kiekvieną mėnesį – vis naujas iššūkis, padėsiantis susipažinti su 1917 m. Vilniaus konferencijoje išrinkta Lietuvos Taryba. Jos nariams taip pat teko įveikti ne vieną iššūkį prieš pasirašant Nepriklausomybę paskelbusią Vasario 16-osios deklaraciją.  
Žymės: 

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos