Skip to content Skip to navigation

Dauginčių piliakalniai

Pateikta: 2017-03-29 09:00 (atnaujinta: 2017-03-29 09:19)

Dauginčių II piliakalnio anotacinis ženklas (meistras Arvydas Klovas, 2003 m.) su ant jo tupinčia „Pilalės valdove“. Fot. Juliaus Kanarsko, 2015 m.

Minijos upės kairiajame krante, abipus jos intako Slinkupio, Dauginčių kaime stūkso pora piliakalnių, nutolusių vienas nuo kito per 600 metrų. Jie pasiekiami nuo magistralinio kelio Šiauliai–Palanga (A11), nuo kurio nutolę 2,5-2,9 km į šiaurę. Dauginčių kryžkelėje pasukę iš plento šiaurės kryptimi į gyvenvietę ir Vyšnių gatve pavažiavus 1,1 km, sukame į kairėje pusėje esančią Kalno gatvę, kuria važiuojame 500 metrų vakarų kryptimi. Už abipus gatvės stūksančių ūkinių pastatų sukame į dešinę ir toliau važiuojame 1 km šiaurės rytų kryptimi. Pirmasis piliakalnis yra kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį. Jo koordinatės – 345830, 6204126 (LKS). Tuo pačiu keliu pavažiavus dar 650 metrų, miške šalia senųjų kaimo kapinių sustojame automobilių stovėjimo aikštelėje. Priešais ją prasideda antrasis piliakalnis, kurio koordinatės – 346366, 6204587 (LKS).

Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjai Chodkevičiai

Pateikta: 2017-03-27 08:34 (atnaujinta: 2017-03-27 09:30)

Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjas, Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621). XVII a. I ketv. Lietuvos dailės muziejus.

Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios pastatų komplekso statybą 1605–1617 metais finansavo vienas žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos didikų ir karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene. Manau, kretingiškiams įdomu bus šiek tiek sužinoti apie jų bažnyčios ir vienuolyno fundatorių šeimą bei jos narių likimus.

Velykos Velykos… Šviesiausioji šventė artėja…

Pateikta: 2017-03-24 15:18 (atnaujinta: 2017-04-12 16:47)


Balandžio 4 d. 12.00 val. popietė „Interjero puošyba karpiniais“
Balandžio 7 d. 14.00 val. popietė „Žemaitiškos Velykų Babkos ir kastinio suktinis“
Nuo balandžio mėn. 10 d. programa „Velykinio Zuikio kepyklėlė“ Tradicinių amatų centre
Balandžio mėn. programa „Velykinės teplionės ir šėlionės“ Tradicinių amatų centre
Registruotis: Informacijos ir edukacijos skyrius tel. (8 445) 77612

Kretingos krašto piliakalniai – tolimos istorijos liudininkai

Pateikta: 2017-03-20 09:47 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

Kretingos rajono piliakalnių žemėlapis

Piliakalniai – įspūdingiausi žmogaus rankų sukurti ir per šimtmečius neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalimi tapę materialinės kultūros paveldo objektai, stūksantys vaizdingose upių santakose, pakrančių kyšuliuose ir aukštumų pakraščiuose. Tai senovės įtvirtinimai, skirti ilgalaikiam gynimuisi ir gyvenimui gynybos (apsupties) sąlygomis. Žemaičiai juos dažniausiai vadina Pilalėmis, o stambesnius – Pilimis, Pilies kalnais.
Ant piliakalnių stovėjo įtvirtintos gyvenvietės, vėliau virtusios medinėmis pilimis. Kretingos rajone archeologai suskaičiavo 26 piliakalnius: Andulių (Ėgliškių), Auksudžio, Dauginčių I ir II, Gaudučių, Gintarų, Imbarės, Joskaudų, Kačaičių, Kalno Grikštų I ir II, Kartenos, Kurmaičių, Laivių, Martynaičių, Mišučių (Nausodžio), Negarbos, Reketės, Rūdaičių, Sauserių, Senkų, Senosios Įpilties I, II ir III, Valėnų, Vėlaičių. Iš aplinkos jie išsiskiria tuo, kad piliakalnių aikštelę nuo aukštumos saugo gynybiniai pylimai ir prieš juos iškasti grioviai, kurie kartais aikštelę juosia ratu (Negarba, Senosios Įpilties Pilies kalnas). Tiesa, dėl panašumo į piliakalnius senoliai pilalėmis vadino ir piliakalniais laikė natūralias kalvas ar aukštumų kyšulius, esančius Anužių, Auksudžio, Dvarčininkų, Kalniškių, Kartenos, Kretingsodžio, Kūlsodžio, Lūgnalių, Prystovų, Tarvydų (Dimitravo) ir Vaineikių kaimuose.
 

Žiemos sodo ir kavinės „Pas grafą“ darbo laikas kovo 11 d.

Pateikta: 2017-03-07 16:02 (atnaujinta: 2017-03-07 16:03)

LANKYTOJŲ DĖMESIUI!

 
Š. m. kovo 11 dieną, šeštadienį,
 
nuo 10.00 iki 18.00 val. veikia tik
MUZIEJAUS ŽIEMOS SODO EKSPOZICIJA 
 
KAVINĖ „Pas grafą“ dirba
nuo 12.00 iki 23.00 val.

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.

Pateikė Užgavėnių staigmeną

Pateikta: 2017-03-06 09:02 (atnaujinta: 2017-03-08 08:43)
 
 
Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus darbuotojos, pernai per Užgavėnes atgaivinusios senovinę tradiciją – virti ir valgyti šiupinį, šiemet kartu šventusiems Kurmaičių pradinės ir M. Daujoto pagrindinės mokyklų mokiniams bei Kretingos socialinės globos namų gyventojams pateikė naują staigmeną. Vandens malūno etnografinėje ekspozicijoje, tarp Užgavėnių „lyčynų“, įrengtas didelis fotostendas su išryškinta Užgavėnių karnavalo nuotrauka. Joje pavaizduotais personažais gali tapti kiekvienas ekspozicijos lankytojas.
 

Unikalūs Kretingos muziejaus eksponatai

Pateikta: 2017-03-03 08:30 (atnaujinta: 2017-03-08 08:54)

Lietuvos Dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS 2014 m. įgyvendinandamas projektą „Turistams skirtose virtualiose muziejų parodose – unikaliausi, įdomiausi ir vertingiausi muziejų eksponatai“ sukūrė internetinę svetainę „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“.

KRETINGOS MUZIEJAUS RENGINIAI 2017 m. kovo mėn.

Pateikta: 2017-02-27 09:17 (atnaujinta: 2017-03-24 15:20)
Kovo 24 d. 14.00 val. respublikinės parodos – konkurso AUKSO VAINIKAS atidarymas Muziejaus parodų salėse.

Ruošiamasi restauruoti grafų Tiškevičių sarkofagus

Pateikta: 2017-02-24 08:55 (atnaujinta: 2017-03-06 09:09)

Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia mauzoliejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2015 m.

Jau šiemet ruošiamasi pradėti restauruoti 2014-ųjų spalį rastus grafo Juozapo Tiškevičiaus bei jo žmonos Sofijos sarkofagus. Šiam darbui Kultūros paveldo departamentas skyrė beveik 60 tūkst. eurų. Restauruoti sarkofagus tikimasi per dvejus metus.
 
Grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai su jų palaikais ilgai slėpėsi labai akivaizdžioje vietoje – senosiose Kretingos kapinėse esančios koplyčios rūsyje, mūriniuose postamentuose. Nusprendus išsiaiškinti, kas juose yra bei kam jie skirti, buvo aptikti keturi sarkofagai. Viename iš kitų dviejų ilsisi penkerių metų mirusios grafų anūkės Marijos palaikai. Kieno yra ketvirtajame sarkofage rasti moters palaikai, kol kas tebėra mįslė.
 

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos