Skip to content Skip to navigation

Ekspoziciją papildė atnaujinti „šiepai“

Pateikta: 2017-09-06 08:38 (atnaujinta: 2017-09-06 08:50)

Kretingos muziejaus etnografi nės ekspozicijos „Saulės ratu“ lankytojai joje nuo šiol galės apžiūrėti du naujus unikalius eksponatus – daugiau negu 200 metų senumo virtuvinius bufetus („šiepas“). Jie atnaujinti muziejininkams parengus ir įgyvendinus projektą „Kretingos muziejuje saugomų medinių baldų restauravimas“.
 
„Kretingos muziejaus Etnografijos skyriuje saugomos eksponatų kolekcijos atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį, papročius ir tikėjimą. Vieną iš tokių kolekcijų sudaro baldai – bufetai, spintos, lovos, kraitinės skrynios, suolai ir stalai. Tarp jų – 5 unikalūs bufetai ir spintos (šiepai), XIX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, – „Švyturiui“ pasakojo muziejaus vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

AUKSŪDŽIO PILALĖS

Pateikta: 2017-09-03 18:17 (atnaujinta: 2017-09-03 18:18)


Pilalės, Pilaitės kalno, Pilkalnio vaizdas iš rytų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2013 m.

Tarp Darbėnų ir Senosios Įpilties, abipus kelio į Skuodą, plyti vienas seniausių pajūrio krašto kaimų – Auksūdys. Pasakojama, kad jame priešistoriniais laikais veikė svarbi apylinkės pagonių šventykla, kurioje degusi šventoji ugnis ir buvo aukojamos aukos dievams. Dėl to, esą, kaimas buvęs pavadinta Auksūdžiu, t. y. Aukų kaimu. Šiandien gilią priešistorę mena kaime išlikę archeologijos paminklai – kapinynai, apeiginė vieta, atsitiktiniai archeologiniai radiniai, mitologiniai akmenys ir pora Pilalių – tariamų piliakalnių.

KRETINGOS MUZIEJAUS RENGINIAI 2017 m. rugsėjo mėn.

Pateikta: 2017-08-31 12:38 (atnaujinta: 2017-09-18 09:17)

Rugsėjo 8 d. 17.00 val. literatūrinė popietė „Susitikimai“ Muziejaus Baltojoje salėje. Dalyvauja poetas Viktoras Rudžianskas, publicistė Regina Jasukaitienė, literatūros kritikas Edmundas Kazlauskas.

  • 17.30 val. fotomenininkų Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų parodos atidarymas Muziejaus parodų salėje.
Rugsėjo 9 d. 14.00 val. Knygos „Pakutuvėnai. Kaimo istorija“ (aut. Jolanta Klietkutė) pristatymas Baltojoje salėje.
 
Rugsėjo 15 d. 14.00 val. architekto Edmundo Giedrimo jubiliejinės tapybos darbų parodos „Kretingos krašto ženklai“ atidarymas Muziejaus Baltojoje salėje.

Paroda „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400“ virtualiai

Pateikta: 2017-08-31 12:25 (atnaujinta: 2017-11-30 09:25)

Paroda, skirta Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejui, pasibaigė.
Nespėjusius jos aplankyti kviečiame užsukti bent virtualiai ir lėtai lankytojo žvilgsniu susipažinti su parodos eksponatais:

VALĖNŲ PILIAKALNIS – KRETINGOS ĮKŪRĖJO ARMONO PILIAVIETĖ?

Pateikta: 2017-08-30 09:52 (atnaujinta: 2017-08-30 10:03)


Valėnų, Šudabarzdžių (Kėkštų), Vitinių ir Sarčių (Cartų) kaimų žemių ribų planas. 1938 m.

Į pietus nuo Kretingos miesto, rajono pietvakariniame pakraštyje prie Dangės upės stūkso Pajūrio žemumai būdingas krantinis piliakalnis, esantis Valėnų kaimo žemių vakarinėje dalyje. Manoma, kad ant jo tautų kraustymosi laikotarpiu stovėjo legendinio Kretingos įkūrėjo, gotų karaliaus Armono pilis, menanti seniausias Kretingos miesto istorijos ištakas.

SENOSIOS ĮPILTIES KARO KALNAS

Pateikta: 2017-08-28 08:39 (atnaujinta: 2017-08-28 08:50)


Piliakalnis iš pietvakarių pusės. Juozo Mickevičiaus nuotr., 1959 m. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys

Gilias istorines šaknis turintis Senosios Įpilties kaimas didžiuojasi piliakalnių gausumu. Jo žemėse vienas netoli kito išliko net trys piliakalniai, menantys senųjų šio krašto gyventojų kuršių kovas su priešais. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie atokiausiai nuo kaimo nutolusį, pačiame Kretingos rajono ir Lietuvos valstybės paribyje prie Šventosios upės stūksantį Karo kalną.

SENKŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-23 12:17 (atnaujinta: 2017-08-23 12:20)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. 2011 m.

Praeities pažinimo šaltiniai liudija, kad svarbus vaidmuo Kretingos krašto priešistorėje teko Tenžės upei. Archeologijos duomenimis jos pakrantės priešistoriniais laikais buvusios tankiausiai apgyvendinta Vakarų Lietuvos teritorija, kurioje, 20 km ruože nuo ištakų iki žiočių, šiandien yra žinomi 3 pilkapynai, 10 kapinynų, trejetas piliakalnių, pora alkaviečių ir senovės gyvenvietė. Vienas iš naujausiai, prieš 15-ką metų išaiškintų senovės kultūros paminklų – Senkų piliakalnis.
 

REKETĖS PILALĖ

Pateikta: 2017-08-21 08:05 (atnaujinta: 2017-08-21 08:25)

Reketės pilalė 1940 metais. Prano Baleniūno nuotr.

Į pietus nuo Salantų, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Plungės rajono Šateikių seniūnija yra Reketės kaimas. Tai viena seniausių Šiaurės vakarų Lietuvos gyvenviečių, kurioje žmonės sėsliai gyvena nuo pirmųjų amžių po Kristaus.
 

DĖMESIO – PIRMADIENĮ (rugpjūčio 21 d.) MUZIEJUS NEDIRBS

Pateikta: 2017-08-17 08:20 (atnaujinta: 2017-08-22 09:42)


DĖMESIO!

DĖL VANDENTIEKIO REMONTO DARBŲ PIRMADIENĮ (rugpjūčio 21 d.)

KRETINGOS MUZIEJUS, ŽIEMOS SODAS BEI KAVINĖ „PAS GRAFĄ“ NEDIRBS.

Žymės: 

KURMAIČIŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-16 08:59 (atnaujinta: 2017-08-16 10:03)

Piliakalnis iš šiaurės pusės. Algirdo Mulvinsko nuotr., 1996 05 07

Kurmaičiai – viena seniausių pajūrio regiono gyvenviečių. Tarpukariu Akmenos kairiajame krante kasant žvyrą buvo aptiktas griautinis virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su gludinto akmens laiviniu kovos kirviu, liudijantis, kad žmonės Kurmaičiuose gyveno jau vėlyvajame neolite – maždaug 3200–1800 metais prieš Kristų.
 
Vėliau prie Akmenos gyvenusią kurmaitiškių protėvių bendruomenę mena dešiniajame upės krante šalia Bažnyčios kalno buvęs pilkapynas ir kapinynas, kur mirusieji laidoti nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki mūsų eros V amžiaus.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos