Skip to content Skip to navigation

Apsilankė svečiai iš Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo oranžerijos

Pateikta: 2017-04-27 15:14 (atnaujinta: 2017-04-27 15:15)

Žiemos sode apsilankė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Gėlininkystės mokslo sektoriaus mokslų daktarė Judita Varkulevičienė su kolegėmis. Fot. Romos Luotienės

Kretingos muziejaus Žiemos sode apsilankė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Gėlininkystės mokslo sektoriaus mokslų daktarė Judita Varkulevičienė su kolegėmis. Svečiams Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus darbuotojos aprodė Žiemos sodą, jame auginamus augalus, papasakojo Žiemos sodo istoriją. 

Kretingos muziejaus edukacinės programos „Tavo gimtasis kraštas“ nauji užsiėmimai „startuoja“

Pateikta: 2017-04-27 15:06 (atnaujinta: 2017-05-02 10:29)

Užsiėmimo „Laiko mašina šimtmečiu atgal“ iniciatorė, edukatorė, Etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė, pasuko laiko mašiną į praeitį, atskleisdama senolių išmonę ir išmintį, traukdama iš pintos skrynios įvairiausius rakandus, užduodama mįsles, pasakodama pasakas. Dalyviams teks kočioti lininius rankšluosčius, rašyti žąsies plunksnomis, pašyti vilnas, plėšyti plunksnas...

Laivių piliakalnis – pamirštas kaimo priešistorės liudininkas

Pateikta: 2017-04-24 08:44 (atnaujinta: 2017-04-24 09:00)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 1999 m.

Važiuojant iš Salantų į Platelius, kelias veda pro vieną seniausių Kretingos rajone gyvenviečių – Laivių kaimą. Pakelėje stovinti rodyklė praeitimi besidomintį keliautoją pakviečia pasukti į kairę pusę, į Piliakalnio gatvę, kuri kitame kaimo gale įsiremia į Bubino upelio kairįjį krantą. Toliau pasukę lauko keliuku į kairę, link žemupio, už 600 metrų pasieksime Laivių piliakalnį, nuo kurio prasidėjo Laivių kaimo žemių apgyvendinimas.

Kartenos piliakalnis. Menama žemaičių karaliaus pilis

Pateikta: 2017-04-18 10:18 (atnaujinta: 2017-04-18 10:56)

Piliakalnis nuo Minijos slėnio pusės 2012 m. Fot. J. Kanarsko

Į pietus nuo Kartenos miestelio, Minijos kairiajame krante stūkso kalnas, vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu. Tai Kartenos piliakalnis, apipintas padavimais ir legendomis.
 
Legendos pasakoja, kad piliakalnį supylė žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Viena jų mena, kad „ant kalno pas Karteną kitą kartą yra didelė pilis stovėjusi, kurioje žemaičių karalius turėjo savo buveinę. Pilį aplinkui juosė vandenys. Kalnui esant neaukštam, vandens vilnys plakėsi beveik į pilies sienas. Vandenyje laikėsi trys labai didelės žuvys. Šitos žuvys tarnavo žemaičių karaliui: jos taip sergėjo pilį, kad niekas prie jos negalėjo prisiartinti“.

MUZIEJAUS DARBO LAIKAS ŠVENTINĖMIS DIENOMIS

Pateikta: 2017-04-12 16:47 (atnaujinta: 2017-04-18 10:37)

LANKYTOJŲ DĖMESIUI
 
MUZIEJAUS DARBO LAIKAS ŠVENTINĖMIS DIENOMIS:
Balandžio 16 – 17 d. nuo 10.00 iki 18.00 val. veiks tik Žiemos sodo ekspozicija.
 
KAVINĖS „PAS GRAFĄ“ DARBO LAIKAS ŠVENTINĖMIS DIENOMIS:
Balandžio 16 d. kavinė nedirbs.
Balandžio 17 d. kavinė dirbs nuo 12.00 iki 20.00 val.
 
Kretingos muziejaus ir kavinės „Pas grafą“ administracijos
 
Žymės: 

Amatų centro langus papuošė karpiniai

Pateikta: 2017-04-12 08:55 (atnaujinta: 2017-09-06 08:53)

Apie karpymą ir karpinius kalbėjo ir karpyti mokė Halina Šakinienė, šalia jos – popietės „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“ sumanytoja Roma Luotienė.

Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre surengta edukacinė popietė „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“, kurioje karpymo meno mokė kretingiškė Halina Šakinienė. Karpiniais ketinama papuošti ne tik Centro langus, bet ir etnografinės ekspozicijos „Saulės ratu“ lentynėles su jose eksponuojamais babyčių indais.

Jubiliejinės sukaktys: Kretingos krikštas ir pirmoji bažnyčia

Pateikta: 2017-04-10 13:27 (atnaujinta: 2017-10-03 09:28)


Pirmajai Kretingos bažnyčiai atminti 2003 m. J. Basanavičiaus gatvėje buvo pastatyta Trimituojančio angelo skulptūra (aut. Adolfas Viluckis). Fot. J. Klietkutės, 2012

Šiemet Kretinga mini Viešpaties Apreiškimo Švc. Mergelei Marijai pastatymo 400-ųjų metinių jubiliejų. Šios šventės šešėlyje liko dvi reikšmingos istorijos datos: Kretingos krašto krikšto pradžios 765-osios ir pirmosios Kretingos bažnyčios įkurimo 415-osios metinės.

Krikščionių tikėjimą į Kretingą atnešė vokiečių riteriai ir misionieriai kunigai. Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Mindaugui nutarus krikštytis, pajūryje gyvenusių kuršių žemes 1252 metais užėmė Livonijos ordinas, pavedęs jas krikštyti Kuršo vyskupijai.

Kretingos muziejaus prieverpsčių rinkinys

Pateikta: 2017-04-03 09:40 (atnaujinta: 2017-04-03 10:03)

Prieverpstės. Fot. J. Klietkutė, 2017

Vertingą Kretingos muziejaus fonduose saugomą eksponatų grupę sudaro taikomosios dailės kūriniai. Prie jų priskiriame ir prieverpstes – unikalų liaudiškojo meno paveldą.
 
Prieverpstė – darbo įrankis, verpimo ratelio dalis – lentelė linų ar vilnų kuodeliui pritvirtinti. Ratelis retai būdavo puošnus, o prieverpstė – ratelio viršūnėlė išsiskyrė puošnumu. Etnologai mano, jog tradicinę prieverpstės puošybą sąlygojo tai, kad ji buvo vienas iš vestuvių apeigų atributų, Paskirtis lėmė ir jos vaizdą. Įrankis simbolis tęsė prieš jį buvusio verpimo ratelio – verpstės prasminę bei estetinę puošybos tradiciją, sąlygotą mitologinės pasaulio sampratos. Išdailinta prieverpstė rodo ne tik mūsų protėvių meninius sugebėjimus ir estetinius poreikius, bet ir atskleidžia jų dvasinį gyvenimą, pasaulėvaizdį, tikėjimus.

Moksleivių kūrybos konkursas „KURIU ATEITIES EUROPĄ“, skirtas Europos dienai

Pateikta: 2017-03-31 10:33 (atnaujinta: 2017-03-31 10:34)

Europos Parlamento narys Bronis Ropė Lietuvoje organizuoja nacionalinį konkursą „Kuriu ateities Europą“, skirtą Europos dienai. Kviečiame aktyviai dalyvauti visas Lietuvos mokyklas Europos dienai skirtame mokinių konkurse. 8-19 metų amžiaus Lietuvos moksleiviai kviečiami teikti šiam konkursui savo kūrybos piešinius ir fotografijas. Konkurso nugalėtojus pakviesime apsilankyti Europos Parlamente bei susipažinti su šios Europos Sąjungos piliečius atstovaujančios institucijos veikla iš vidaus.

Dauginčių piliakalniai

Pateikta: 2017-03-29 09:00 (atnaujinta: 2017-03-29 09:19)

Dauginčių II piliakalnio anotacinis ženklas (meistras Arvydas Klovas, 2003 m.) su ant jo tupinčia „Pilalės valdove“. Fot. Juliaus Kanarsko, 2015 m.

Minijos upės kairiajame krante, abipus jos intako Slinkupio, Dauginčių kaime stūkso pora piliakalnių, nutolusių vienas nuo kito per 600 metrų. Jie pasiekiami nuo magistralinio kelio Šiauliai–Palanga (A11), nuo kurio nutolę 2,5-2,9 km į šiaurę. Dauginčių kryžkelėje pasukę iš plento šiaurės kryptimi į gyvenvietę ir Vyšnių gatve pavažiavus 1,1 km, sukame į kairėje pusėje esančią Kalno gatvę, kuria važiuojame 500 metrų vakarų kryptimi. Už abipus gatvės stūksančių ūkinių pastatų sukame į dešinę ir toliau važiuojame 1 km šiaurės rytų kryptimi. Pirmasis piliakalnis yra kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį. Jo koordinatės – 345830, 6204126 (LKS). Tuo pačiu keliu pavažiavus dar 650 metrų, miške šalia senųjų kaimo kapinių sustojame automobilių stovėjimo aikštelėje. Priešais ją prasideda antrasis piliakalnis, kurio koordinatės – 346366, 6204587 (LKS).

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos