Užgavėnės – tradicinė šio krašto žemaičių šventė. Įdomiausia šventės dalis – karnavalas, kurią liaudis čia vadino „budeliais“.

 

Prieš pirmąjį pasaulini karą ir vėliau Kretingsodžio gyventojai suruošdavo šaunų karnavalą. Jame yra dalyvavę ir ūkininkai Slušnys, Aloyzas Petrauskas, Drungilas. Karnavalo organizatorius nuo sausio mėnesio vidurio pradėdavo rūpintis karnavalo reikalais, žiūrėdavo, kad būtų pasiruošta pakankamai tinkamų kaukių, drabužių persirengėliams, burdavo būsimo karnavalo dalyvius ir atlikdavo visus kitus pasirengimo darbus. Visi karnavalo dalyviai būdavo vyrai. Kai reikėdavo kokio nors personažo moters, ja persirengdavo vyras. Karnavalas būdavo įdomus, jo dalyviai įvairiai apsirengę. Iš viso karnavalo eiseną sudarydavo daugiau kaip 25 asmenys.

Vasario 3 d. 13.00 val. Popietė PAŠNEKESIAI APIE ŠV. AGOTĄ Tradicinių amatų centre

Vasario 9 d. 16.00 val. Lietuvos respublikos meno kūrėjo Gražvydo Kasparavičiaus jubiliejinės kūrybos darbų parodos ILLUMINATI atidarymas Parodų salėse

Vasario 12 d. 17:00 val. Suneštinis blynų balius ir nuotaikingos Užgavėnių dainos! Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre, Vilniaus g. 37

Vasario 15 d. 14.00 val. Popietė LIETUVA, ŠALIS MANA, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Baltojoje salėje

Vasario 15 d. 14.00 val. Kretingos rajono mokyklų moksleivių piešinių paroda MANO DOVANA LIETUVAI Baltojoje salėje

Vasario 23 d. 16.00 val. Menininkų dueto Gedimino Bytauto ir Odilės Norvilaitės-Bytautienės kūrybos darbų parodos VIBRACIJA atidarymas Parodų salėse

Prieškarinės Kretingos pagrindinę miesto aikštę puošė įvairių architektūrinių stilių pastatai, atspindėję XVIII a. antrosios – XX a. pirmosios pusės architektūros ir urbanistikos vystymosi bruožus. Labiausiai iš visų statinių išsiskyrė aikštės pietvakariniame pakraštyje, dabartinio namo Rotušės a. 11 vietoje stovėjęs pastatas, kurį senieji kretingiškiai vadina notaro Kentros namu.

 

Lietuvos literatas, teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas Justinas Zubrickas gimė prieš 150 metų – 1868 m. sausio 20 d. Turčinų kaime (Šakių aps., Bublelių vlsč.), neturtingų ūkininkų Juozo ir Mortos Naujokaitytės Zubrickų šeimoje. Krikštytas tikriausiai buvo Vladislovavo (dab. Kudirkos Naumiestis) bažnyčioje. Zubrickai augino penkis sūnus ir dvi dukteris: Marijoną (1856-?), Juozapą (~1858-1859), Joną (1860-?), Jurgį (1862-?), Vincentą (~1865-1930), Justiną (1869-1925). Tėvas, išėjęs tik slaptą mokyklą, labai mėgo skaityti, žinojo daug senovinių dainų, pasakų, padavimų, kuriuos skiepijo ir savo vaikams. Nuo vaikystės Justinas pasižymėjo karštu noru mokytis ir jau šešerių metų gerai skaitė ir rašė spausdintinėmis raidėmis. Eidamas aštuntuosius metus pradėjo mokytis Naumiesčio (dab. Kudirkos Naumiesčio) pradžios mokykloje, tačiau sunkiai susirgo ir dvejus metus negalėjo mokytis. Tuo metu ganė gyvulius ir mokėsi namuose, o tėvo nuvežtas į pradžios mokyklą, per vieną žiemą pasiruošė stojimui į gimnaziją.