Skip to content Skip to navigation

Kada nustosime būti savo pačių priešais?

Pateikta: 2017-11-03 17:13 (atnaujinta: 2017-12-29 13:07)


Karo muziejui padovanota gnomo (nykštuko) skulptūra iš Kretingos dvaro fontano. Fot. Donatas Butkus, 2007 m.

Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje žmonės, miestai ir šalys nori turėti bei išsaugoti savo veidą ir savitumą. Viena sričių, geriausiai padedančių išsiskirti iš kitų tai padaryti, – istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas ir jo atkūrimas.

Kretingai, pilkam carinės Rusijos imperijos pakraščio provincijos miesteliui, savotiškai pasisekė, kad ją savo rezidencija 1875 metais pasirinko garsios, kilmingos ir turtingos Tiškevičių giminės atstovas – grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Iki pat 1940 metų sovietinės okupacijos Kretingos dvaras garsėjo savo puošniais rūmais, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijomis, fontanais papuoštu parku ir visoje Europoje garsėjusiu Žiemos sodu-oranžerija. Čia lankėsi gausybė garbingų svečių, politikos ir valstybės veikėjų, vyko turtingas kultūrinis gyvenimas. Nors sovietinės okupacijos laikotarpiu dvaras neteko daug meno ir kultūros vertybių, nukentėjo oranžerija, parkas ir pastatai, vis dėlto šiandien jis priklauso prie nedaugelio Lietuvoje išlikusių dvarų, išsaugojusių beveik visus savo statinius, o taip pat dalį grafų Tiškevičių vertybių.

Edukacinė programa „Kretingos dvaro parko žaliosios vaistinėlės“

Pateikta: 2017-10-31 12:47 (atnaujinta: 2017-10-31 12:55)

„Kretingos dvaro parko žaliosios vaistinėlės“ užsiėmimo, skirto medžiams ir vaistingiesiems augalams pažinti, pradžioje moksleiviai susipažino su Kretingos dvaro parko istorija ir išlikusiais vertingiausiais želdiniais – šimtamečiais ąžuolais, kurie auga priešais dvaro rūmus. Šiuos Lietuvoje nuo seno dvarų parkuose auginamus medžius – paprastuosius ąžuolus, atpažino visi, bet nežinojo, kad yra ąžuolo rūšių, kurių lapai rudenį paraudonuoja. Tai raudonieji ąžuolai, kurių vaisių – gilių, moksleiviai prisirinko parsivežti namo, kad parodytų tėvams ir draugams.
Praktinėje užsiėmimo dalyje, kuri vyko tradicinių amatų centre, moksleiviams teko patiems išgliaudyti jau išdžiovintas giles ir išsivirti gilių kavą. Pasirodo, kad tai yra gana ilgas, bet įdomus procesas...
Jeigu susidomėjote – užsisakykite šią edukacinę programą tel. (8 445) 77612, el.paštu: r.luotiene@kretingosmuziejus.lt

JUDELIO TAICO NAMAS IR PRAMONĖS ĮMONĖS

Pateikta: 2017-10-31 11:55 (atnaujinta: 2017-10-31 12:11)

Namas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Fot. Paulina Mongirdaitė. Apie 1910 m.

Rotušės aikštės vakariniame pakraštyje prekybos centro „Senukai“ vietoje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo medinis namas. Jame tarpukariu gyveno bendrovės „Taicas ir Šeras“ bendrasavininkis Judelis Taicas, veikė šios bendrovės ofisas, o kieme stovėjusiuose sandėliuose gamybinę veiklą plėtojo garsiausios to meto Kretingoje įmonės – arbatžolių svarstymo įmonė „Virdulys“ ir sacharino fabrikas „Malūnas“.

Sugrįžo stebuklingu laikomas paveikslas

Pateikta: 2017-10-30 09:49 (atnaujinta: 2017-10-30 09:57)

Kretingos bažnyčios švč. Mergelės Marijos paveikslas po restauravimo. Fot. J. Klietkutė, 2017

Spalio mėnesio pradžioje į Kretingos katalikų bažnyčios restauruojamą švč. Mergelės Marijos altorių iš sugrįžo trečiasis, titulinis šio altoriaus paveikslas, kurį 2017 m. vasarą restauravo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos polichromijos restauratorius Kęstutis Banys.
 
Paveikslas tapytas aliejiniais dažais ant drobės, vertikalios formos, 211 x 124 cm dydžio. Įkomponuotas plačiuose, aukso spalvos dažais dažytuose, modeliuotuose XIX a. rėmuose, puoštuose tipišku lipdytu ir pjaustytu augaliniu, kriaukliniu ornamentu.

KRETINGOS MUZIEJAUS RENGINIAI 2017 m. lapkričio mėn.

Pateikta: 2017-10-27 13:18 (atnaujinta: 2017-12-29 12:49)
Lapkričio 7 d. (antradieniais) 18.00 val. tradicinių dainų vakarai „Aš budavosiu marga dvareli“ Amatų cente.
 

Akcija „Tulpių alėja“

Pateikta: 2017-10-27 11:17 (atnaujinta: 2017-11-30 09:23)

Fotografavo J. Klietkutė

Jei norime, kad gėlynus papuoštų žiedai pavasarį, reikia padirbėti rudenį. Tad šiandien pas mus, nešini tulpių svogūnėliais, atskubėjo Kretingos muziejaus Dvaro parko bičiulių klubo nariai Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos 3a kl. mokiniai ir jų mokytoja Rasa Zalumskytė-Trumpenskienė.
 
Vaikus pasitikusi Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė jiems papasakojo kokios būna svogūninės gėlės ir kuo jos skiriasi nuo vienmečių ir daugiamečių. Vaikai apžiūrėjo atsineštus tulpių svogūnėlius, išsiaiškino kur turėtų išaugti svogūnėlio šaknelės bei kaip jį reikėtų įdėti į žemę ir kibo į darbus.

Kultūrinė svetingumo programa moksleiviams „LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ“

Pateikta: 2017-10-26 08:48 (atnaujinta: 2017-10-27 13:30)

Kretingos muziejus parengė edukacinę programą „Lietuva, tėvyne mūsų“, kurios tikslas – skatinti kultūrinį prieinamumą, padėti vaikams ir jaunimui užmegzti santykį su šalies paveldu ir istorija, ypač valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo išvakarėse. Edukaciniai užsiėmimai/renginiai vyks lapkričio-gruodžio mėn.

Muzikos ir poezijos vakaras „POETINĖS LEGENDOS“ Žiemos sode

Pateikta: 2017-10-25 11:31 (atnaujinta: 2017-11-30 09:23)
Spalio 20 d. 18.00 val. Kretingos muziejaus Žiemos sode vyko muzikos ir poezijos vakaras „POETINĖS LEGENDOS“. Aktorius, bardas Gediminas Storpirštis ir aktorė Ligita Kondrotaitė klausytojų širdis virpino Marcelijaus Martinaičio, Justino Marcinkevičiuaus bei Jono Meko žodžiais.
 
Muzikos ir poezijos vakaro „Poetinės legendos“ nuotraukų galerija...
 
Artimiausi Dvaro menų festivalio renginiai lankytojų laukia lapkričio 16 dieną:
  • 17:30 val. Parodos „Grafų Tiškevičių Žiemos sodo istorija“, skirtos Žiemos sodo atkūrimo 30-osioms metinėms, atidarymas.
  • 18:00 val. Teatralizuota programa „Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“. Dalyvaus aktorė Virginija Kochanskytė, Giedrė Zeicaitė (sopranas), Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas).
Visi festivalio renginiai nemokami. Festivalio renginių plakatas.
 
Kviečiame stebėti programą, dalyvauti renginiuose ir bendromis jėgomis surinkti lėšų Kretingos dvaro antrojo fontano atkūrimui.

SENOSIOS ĮPILTIES PILIES KALNAS

Pateikta: 2017-10-23 13:28 (atnaujinta: 2017-12-29 13:06)

 Jonas Puzinas. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys. Senovė. Kaunas, 1938, t. 4

Senosios Įpilties kaime netoli Šventosios upės stūkso vienas įspūdingiausių ir didingiausių Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių – Pilies kalnas. Ant jo priešistoriniais laikais stovėjusi Impilties pilis buvo svarbi kuršių tvirtovė, Duvzarės žemės sostinė. Piliakalnis mena tragiškus 1263 metų įvykius, kai, krikšto ir Livonijos ordino globos atsisakę ir sąjungininkų palikti likimo valiai, pilies gynėjai iki paskutiniojo kario priešinosi tvirtovę apgulusiems ir sudeginusiems kryžiuočiams.

Kada bus įvykdyta grafienės Antaninos Tiškevičienės valia?

Pateikta: 2017-10-23 11:00 (atnaujinta: 2017-12-29 13:06)

A. ir F. Tiškevičiai Palangos dvaro rūmų vestibiulyje su kūdikiu, XX a. pradžia

Grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) šeimos rezidencijos įkūrimas Kretingos dvare 1875 metais turėjo didelę reikšmę ne tik Lietuvos pajūrio, bet ir visos Lietuvos ekonominei bei kultūrinei raidai, istorinio atminimo ir kultūros bei meno paveldo išsaugojimui.
 
J. Tiškevičiaus ir jo žmonos Sofijos Horvat (1839–1919) šeimoje buvo vertinamos ir puoselėjamos ne tik bendražmogiškos vertybės, bet ir pagarba praeičiai, istorijai ir kultūrai, saugant išlikusias kultūros, istorijos ir meno vertybes.
 
Gausioje 10 vaikų šeimoje užaugę grafų palikuonys tapo ne tik gerais specialistais, pramonininkais, kūrėjais, bet ir meno bei kultūros vertybių kolekcininkais, mecenatais, kuriems rūpėjo, kad jų krašto istorinės, kultūros ir meno vertybės būtų išsaugotos ateities kartoms bei taptų prieinamos visuomenei, rasdamos savo vietą ne tik privačiose kolekcijose, bet ir muziejuose.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos