Skip to content Skip to navigation

Sauserių piliakalnis

Pateikta: 2017-05-15 08:31 (atnaujinta: 2017-05-15 08:39)

Sauserių piliakalnio planas. Igno Jablonskio brėž., 1948 m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.

Kartenos apylinkėse, Minijos pakrantėse, stūkso net šeši piliakalniai. Tai viena tankiausių gynybinių sistemų, saugojusių senųjų šio krašto gyventojų kuršių Ceklio žemės vakarines prieigas nuo vikingų, o vėliau – nuo kryžiuočių. Beveik visi piliakalniai stūkso kairiajame upės krante. Tik vienintelis Sauserių piliakalnis buvęs supiltas priešingame, dešiniajame Minijos krante.

Kretingos pranciškonų bažnyčios išorės kaita 1617–1982 metais

Pateikta: 2017-05-08 13:37 (atnaujinta: 2017-10-03 09:27)

Kretingos bažnyčios piešinys 1779–1781 metais Hiršo Leibovičiaus išleistame Lietuvos bernardinų provincijos žemėlapyje. Iš knygos „Lietuva žemėlapiuose“ (Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002)

Kretingos puošmena Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – seniausia Vakarų Lietuvoje išlikusi bažnyčia, tikintiesiems duris atvėrusi prieš 400 metų. Istorijos ratui be perstojo riedant į priekį, neišvengiamai keitėsi ne tik bažnyčios geradariai, ją lankantys maldininkai, tačiau ir pastato išorė. Per savo amžių bažnyčios išore kito 6-tą sykių. Šiai kaitai įtakos turėjo karai, miestą siaubę gaisrai, išaugusios religinės bendruomenės poreikiai, bažnyčios koliatorių ir įtakingų geradarių simpatijos naujiems architektūros stiliams. Šiuo straipsniu siekiama supažindinti „Švyturio“ skaitytojus su garbingą jubiliejų švenčiančios mūsų katalikų bažnyčios eksterjero istorine raida.

Jaunųjų amatininkų mugė „SUKU, SUKU DARBŲ MALŪNĖLĮ“ dvaro malūno kiemelyje

Pateikta: 2017-05-05 09:36 (atnaujinta: 2017-05-20 20:17)


JAUNŲJŲ AMATININKŲ

MUGĖ „SUKU, SUKU DARBŲ MALŪNĖLĮ“

DVARO MALŪNO KIEMELYJE

 

Muziejaus darbo laikas gegužės 7 d.

Pateikta: 2017-05-05 09:30 (atnaujinta: 2017-05-08 14:12)

LANKYTOJŲ DĖMESIUI!
 
Š. m. GEGUŽĖS 7 dieną, sekmadienį,
MUZIEJAUS ŽIEMOS SODO EKSPOZICIJA 
veiks nuo 10.00 iki 18.00 val.
 
KAVINĖ „Pas grafą”
dirbs nuo 12.00 iki 20.00 val.
 
Kretingos muziejaus ir kavinės „Pas grafą“ administracijos
 

Paalantės piliakalniai ir pilalės

Pateikta: 2017-05-02 11:01 (atnaujinta: 2017-05-02 11:10)

Kalniškių kalva-piliakalnis, vad. Pilale. Vlado Šaulio nuotr., 1956 m.

Kretingos rajono pietrytiniu pakraščiu per Kartenos seniūnijos Anužių, Lubių, Kalniškių, Lygnugariškių, Gaudučių ir Vėlaičių kaimus vingiuoja Alanto upelis, Kartenoje įtekantis į Miniją. Senslėnis liudija, kad labai senais priešistoriniais laikais Alantas buvęs plati ir galinga upė, kuri tūkstantmečiams bėgant smarkokai nuseko. Dar praeito šimtmečio pradžioje šia upe link Minijos buvo plukdomi sieliai. Šiandien Alantas ištvinsta tik po didelių liūčių ir per pavasarinius potvynius. Kitu metų laiku jį galima be didesnio vargo perbristi.

KRETINGOS MUZIEJAUS RENGINIAI 2017 m. gegužės mėn.

Pateikta: 2017-05-02 10:29 (atnaujinta: 2017-05-24 18:10)
Gegužės 17 d. 11 val. jaunųjų amatininkų mugė SUKU, SUKU DARBŲ MALŪNĖLĮ dvaro malūno kiemelyje.
 
Gegužės 20 d. nuo 18.00 iki 24.00 val. tarptautinė muziejų bendruomenės akcija EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS. Kretingos muziejaus ekspozicijų lankymas – nemokamas.
 
Gegužės 20 d. 22 val. literatūrinis – muzikinis vakaras LYG ŽVAIGŽDĖS IŠ DANGAUS... ūkvedžio namo tapybos salėje.

Apsilankė svečiai iš Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo oranžerijos

Pateikta: 2017-04-27 15:14 (atnaujinta: 2017-04-27 15:15)

Žiemos sode apsilankė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Gėlininkystės mokslo sektoriaus mokslų daktarė Judita Varkulevičienė su kolegėmis. Fot. Romos Luotienės

Kretingos muziejaus Žiemos sode apsilankė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Gėlininkystės mokslo sektoriaus mokslų daktarė Judita Varkulevičienė su kolegėmis. Svečiams Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus darbuotojos aprodė Žiemos sodą, jame auginamus augalus, papasakojo Žiemos sodo istoriją. 

Kretingos muziejaus edukacinės programos „Tavo gimtasis kraštas“ nauji užsiėmimai „startuoja“

Pateikta: 2017-04-27 15:06 (atnaujinta: 2017-05-02 10:29)

Užsiėmimo „Laiko mašina šimtmečiu atgal“ iniciatorė, edukatorė, Etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė, pasuko laiko mašiną į praeitį, atskleisdama senolių išmonę ir išmintį, traukdama iš pintos skrynios įvairiausius rakandus, užduodama mįsles, pasakodama pasakas. Dalyviams teks kočioti lininius rankšluosčius, rašyti žąsies plunksnomis, pašyti vilnas, plėšyti plunksnas...

Laivių piliakalnis – pamirštas kaimo priešistorės liudininkas

Pateikta: 2017-04-24 08:44 (atnaujinta: 2017-04-24 09:00)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 1999 m.

Važiuojant iš Salantų į Platelius, kelias veda pro vieną seniausių Kretingos rajone gyvenviečių – Laivių kaimą. Pakelėje stovinti rodyklė praeitimi besidomintį keliautoją pakviečia pasukti į kairę pusę, į Piliakalnio gatvę, kuri kitame kaimo gale įsiremia į Bubino upelio kairįjį krantą. Toliau pasukę lauko keliuku į kairę, link žemupio, už 600 metrų pasieksime Laivių piliakalnį, nuo kurio prasidėjo Laivių kaimo žemių apgyvendinimas.

Kartenos piliakalnis. Menama žemaičių karaliaus pilis

Pateikta: 2017-04-18 10:18 (atnaujinta: 2017-04-18 10:56)

Piliakalnis nuo Minijos slėnio pusės 2012 m. Fot. J. Kanarsko

Į pietus nuo Kartenos miestelio, Minijos kairiajame krante stūkso kalnas, vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu. Tai Kartenos piliakalnis, apipintas padavimais ir legendomis.
 
Legendos pasakoja, kad piliakalnį supylė žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Viena jų mena, kad „ant kalno pas Karteną kitą kartą yra didelė pilis stovėjusi, kurioje žemaičių karalius turėjo savo buveinę. Pilį aplinkui juosė vandenys. Kalnui esant neaukštam, vandens vilnys plakėsi beveik į pilies sienas. Vandenyje laikėsi trys labai didelės žuvys. Šitos žuvys tarnavo žemaičių karaliui: jos taip sergėjo pilį, kad niekas prie jos negalėjo prisiartinti“.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos