Kretingos muziejus

Informacija

Muziejaus ekspozicijų, esančių centriniuose rūmuose, vandens malūne ir ūkvedžio name, lankymas (1 bilietas):

* suaugusiesiems nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. – 4,00 Eur;

* suaugusiesiems nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. – 5 Eur;

* moksleiviams, studentams – 1,20 Eur;

* pensininkams – 2 Eur.

Valstybinių švenčių dienomis ir darbo dienomis antradieniais, o vasaros sezono metu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) ir pirmadieniais įėjimas į Žiemos sodą (1 bilietas):

* suaugusiesiems – 2 Eur;

* moksleiviams, studentams, pensininkams – 1,00 Eur.

_{Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų, kurios yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su Muziejumi, ekskursijų grupėms – 30 proc. nuolaida.}

_{Nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d., trečiadieniais Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, pateikus mokinio pažymėjimą, - įėjimas nemokamas.}

_{Asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygio netekimas 45 ir daugiau procentų bei turintiems I ir II grupių invalidumą, vaikų globos namų auklėtiniams, ikimokyklinio amžiaus vaikams – įėjimas nemokamas.}

Kitos paslaugų kainos

Rudens-žiemos sezono metu (09.01 - 06.01)

Muziejaus centrinių rūmų, vandens malūno ir ūkvedžio namo ekspozicijų darbo laikas

I - II Poilsio diena
III - VII 10.00 - 18.00

Žiemos sodo darbo laikas

I Poilsio diena
II-VII 10.00 - 18.00

Kasos darbo laikas

II - VII 10.00 - 17.30

Vasaros sezono metu (06.01 - 08.31)

Muziejaus centrinių rūmų, vandens malūno ir ūkvedžio namo ekspozicijų darbo laikas

I - II Poilsio diena
III - VII 10.00 - 18.00

Žiemos sodo darbo laikas

I 10.00 - 18.00
II - VII 10.00 - 20.00

Grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus darbo laikas

Nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.

II, VI 15.00 – 16.30 (pagal išankstinę registraciją)

Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.

II – VI 10.00 – 17.30

***

Valstybinių švenčių dienomis dirba tik Žiemos sodo ekspozicija.

Kretingos muziejus

Rotušės aikštė. Istorinė raida XVII–XVIII amžiais

Pateikta: 2020-01-07 10:13 (atnaujinta: 2020-01-27 13:30)

Karolštato (Kretingos) miesto XVII–XVIII a. planas: 1) rotušė; 2) iždinė (muitinė); 3) svečių namai; 4) smuklė; 5) prieglauda; 6) smuklės vietoje 1771–1772 m. pastatyta mūrinė austerija; 7) XVIII a. IV ketv. pastatyti mūriniai namai; 8) 1789–1790 m. pastatyta mūrinė mokykla su bendrabučiu; 9) XVIII a. II pusėje rekonstruotas mūrinis iždinės (muitinės) pastatas; 10) XVIII a. IV ketv. pastatytas dviaukštis mūrinis namas segmentinėmis durų ir langų arkomis. Planas parengtas pagal LVIA, f. SA, b. 19548, l. 5–5v

Įsibėgėjant magistralinių Kretingos gatvių tvarkymo darbams, pradėta kalbėti apie Rotušės aikštės tvarkybą. Šiuo klausimu gruodžio 10 d. rajono savivaldybės administracija drauge su Lietuvos architektų sąjunga surengė konferenciją ir pradėjo diskusijas, kuriomis siekia išsiaiškinti specialistų ir miesto bendruomenės viziją kokią aikštę norėtume matyti. Mano, kaip istoriko, pareiga – supažindinti kretingiškius su aikštės istorija, atskleisti kaip amžių bėgyje keitėsi aikštės paskirtis ir užstatymas, kokie vyko ar buvo planuojami jos tvarkybos darbai.

***

Kretingos miestas, kuris oficialiai XVII–XVIII a. vadintas Karolštatu, buvo antrasis po Johanesburgo (Skuodo) grafų Chodkevičių pasienyje su vokiečių prekybos centrais įkurtas Magdeburgo teisę turintis privatus miestas, tapęs svarbiu Vakarų Žemaitijos užsienio prekybos ir amatų centru.

Žymės:

Rotušės aikštė, istorija, Julius Kanarskas, Kretinga, Dingusi Kretinga

Skaityti daugiau...

Gedgaudžiai. 350 metų istoriją menantis kaimas

Pateikta: 2019-12-31 11:09 (atnaujinta: 2019-12-31 11:14)

Gedgaudžiai (Gedgowdzie) 1915 m. Vokietijos imperijos kariuomenės kartografų išleistame Salantų apylinkių žemėlapyje

Į pietryčius nuo Salantų, abipus senojo Salantų–Plungės kelio išsimėčiusios vienkieminės Gedgaudžių kaimo sodybos. Tai viena iš XVI–XVII amžiais įsikūrusių Salantų krašto žemdirbių gyvenviečių, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėta daugiau kaip prieš 350 metų. Lietuvoje kaimą išgarsino Gedgaudžiuose gimęs lietuvybės puoselėtojas, blaivybės propaguotojas, rašytojas, kunigas kanauninkas Kazimieras Pakalniškis (1866–1933).

***

Pirmąkart Gedgaudžių kaimo vardas paminėtas 1668 m. Salantų dvaro inventoriuje. Vietovardis kilo nuo asmenvardžio „Gedgaudis“ daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose jis lenkiškai rašoma „Giedgawdzie, Giedgowdzie“, rusiškai – „Гедговдзе“, vokiškai – „Gedgowdse“, o žemaitiškai tariamas „Gedgaudē“.

Žymės:

Gedgaudžiai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Dvaralis. Salantų dvaro pašonėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-12-27 10:56 (atnaujinta: 2019-12-27 11:02)

Dvaralio (Dworalis) kaimo planas apie 1910–1915 metus. Ištrauka iš Vokietijos kariuomenės kartografijos tarnybos 1915 m. išleisto topografinio Salantų apylinkių žemėlapio

Į šiaurės vakarus nuo Salantų, rajoninio kelio Salantai–Šaučikiai kairėje pusėje, Erlos upės kairiojo kranto aukštumose įsikūręs Dvaralis. Jo rytiniu pakraščiu einanti Ilgoji gatvė skiria gyvenvietę nuo kitapus esančios Kadagyno kaimo. Pietvakariuose Dvaralis ribojasi su Salantų miestu, vakaruose – su Žudgalio, o šiaurės vakaruose ir šiaurėje – su Erlėnų kaimų žemėmis.

***

Kartografinė medžiaga liudija, kad XVI a. čia buvo su Erlėnais besiribojanti valstybinio Plungės dvaro Salantų arba Grebšių kaimo žemė. Įsteigus joje Skilandžių, nuo 1638–1640 m. vadinamų Salantais, dvarą, čia buvo bendro naudojimo ganyklų žemės, kuriomis naudojosi dvaras ir gretimų kaimų valstiečiai.

Žymės:

Dvaralis, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Svekiname šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga!

Pateikta: 2019-12-23 20:32 (atnaujinta: 2020-01-07 10:41)

Žymės:

sveikinimas, Kalėdos, nauji metai

Skaityti daugiau...

Darbo laikas švenčių dienomis

Pateikta: 2019-12-23 15:38 (atnaujinta: 2020-01-07 10:41)

2019 m., gruodžio 24 d., antradienį
NEDIRBS Kretingos muziejaus ekspozicijos,
Žiemos sodas ir kavinė „Pas grafą“.

Gruodžio 25–26 d.
Žiemos sodas dirbs 10:00–18:00 val.
Kavinė „Pas grafą“ dirbs 12:00–23:00 val.

2020 m. sausio 1 d.
Žiemos sodas dirbs 10:00–18:00 val.
Kavinė „Pas grafą“ NEDIRBS

Žymės:

darbo laikas, Artimiausi renginiai

Skaityti daugiau...

Virtuali paroda „Kalėdiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-12-20 12:36 (atnaujinta: 2019-12-20 13:30)

Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.

Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.

Žymės:

atvirukai, virtuali paroda, paroda, Kalėdos, Jolanta Klietkutė, Danguolė Gedgaudienė, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Atminimo ženklas – archeologų autoritetui

Pateikta: 2019-12-19 11:05 (atnaujinta: 2019-12-19 11:10)

Iš kairės į dešinę stovi: Andrius Butkus, Zita Butkienė, Audronė Griežienė, br. Bernardas Belickas OFM, Vida Kanapkienė. Fot. Jolanta Klietkutė

Penktadienį, dalyvaujant buvusiems kolegoms, šeimos nariams, būreliui draugų archeologų, rajono vadovams, Lazdininkų, arba kitaip vadinamame Kalnalaukio kapinyne, atidengtas atminimo akmuo, skirtas prieš metus anapilin išėjusiam archeologijos tyrinėtojui Donatui Butkui.

Nuotraukų galerija...

Žymės:

Donatas Butkus, atminimo ženklas, istorija, Lazdininkai, Vida Kanapkienė, Julius Kanarskas, Audronė Griežienė, Pajūrio naujienos

Skaityti daugiau...

Dvaro parką puošia vardiniai suoliukai

Pateikta: 2019-12-19 10:54 (atnaujinta: 2019-12-19 11:02)

Mėgstantieji vaikščioti po Kretingos dvaro parką pailsę gali prisėsti ant vardinių suoliukų. Jie įrengti tęsiant grafų Tiškevičių puoselėtas mecenatystės ir labdaros tradicijas – pakvietus verslininkus, šeimas, pavienius asmenis padovanoti po suoliuką.

Dvaro parke iš viso įrengta 11 naujų vardinių suoliukų. Prisėsti galima ant Romualdo Beniušio, Juzefos ir Petro Grublių, Janinos ir Alberto Mikučionių, Petro Macenio, Gražinos ir Vytauto Arlickų, Daivos Šimkevičienės, Danutės ir Antano Vinkų, Anglijoje gyvenančių Ernesto, Ilonos ir Juozo Motiejauskų, AB „Lytagra“ Kretingos filialo kolektyvo bei dviejų Kretingos odontologijos klinikos „Gidentus“ ir jos savininkės Ievos Gaučienės suolelių.

Nuotraukų galerija...

Žymės:

dvaro parkas, Kretingos dvaras, akcija, Laima Stonkuvienė

Skaityti daugiau...

Nerėpai. Dviejų savivaldybių perskirtas kaimas

Pateikta: 2019-12-17 08:25 (atnaujinta: 2019-12-17 12:47)

Nerėpai (Nereppy) 1568 m. rugpjūčio 7 d. karališkojo matininko Jokūbo Laškovskio parengtame Žygimanto Augusto karališkosios Plungės valdos Salantų dvaro kaimų plane. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, ap. 1, f. 1292, b. 170

Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos šiaurės rytiniame ir Skuodo rajono savivaldybės teritorijos Mosėdžio seniūnijos pietiniame pakraštyje, apie 4 km nuo Salantų, Erlos upės kairiajame krante driekiasi Nerėpų kaimo žemė. Tai nedidelis Šiaurės vakarų Žemaitijos kaimas, kuriame belikusios trys sodybos.

***

Kaimas plyti tarp Erlos upės ir Salanto intako Notės upelio esančioje aukštumoje. Jis susideda iš dviejų dalių, kurių didesnioji, pietinė priklauso Kretingos, o mažesnioji, šiaurinė – Skuodo rajono savivaldybei. Vakaruose Nerėpai ribojasi su Erlėnų, šiaurės vakaruose – su Šaučikių ir Šauklių, šiaurės rytuose – su Šniukščių, rytuose-pietryčiuose – su Dvarčinininkų, o pietuose-pietvakariuose – su Kalniškių kaimais.

Žymės:

Nerėpai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...