Skip to content Skip to navigation

asmenybės

Į atgimusią Tiškevičių koplyčią sugrįš restauruotas Sofijos Tiškevičienės sarkofagas

Pateikta: 2018-08-13 09:28 (atnaujinta: 2020-03-17 10:43)
Grafienė Sofija Tiškevičienė. V. Čižo ir F.Lopatinskio fotoateljė. Vilnius, 1876 m.Artėja prie pabaigos Kretingos grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus restauravimo darbai. Sutvarkytame mauzoliejaus rūsyje jau paruoštos vietos, į kurias turės grįžti karstai su juose palaidotų didikų palaikais. Su nekantrumu laukiama iš metalo restauratoriaus Gintaro Kazlausko dirbtuvių sugrįžtant puošnaus grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofago. O vilniečiai restauratoriai neseniai išsivežė kapų plėšikų smarkiai pažeistą grafienės Sofijos Tiškevičienės sarkofagą, kurio atnaujinimo darbai užtruks iki šių metų gruodžio mėnesio.

Eleonora Bucevičienė – Palangą garsinusi rašytoja

Pateikta: 2018-08-06 08:58 (atnaujinta: 2020-03-17 10:44)
Seserys Janina (kairėja) ir Eleonora (dešinėje) Valickos. Fotografavo P. Mongirdaitė (?), ~1907 m. Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas (Lenkija)Pajūrio istorijos paribiuose, tarsi perlai istorijos vandenyno gelmėje, vis dar išnyra ir sublizga seniai pamirštos, tačiau nepaprastai talentingos ir kūriniais savo laikmetį gerokai pralenkusios asmenybės. Viena tokių – dramaturgė, poetė, publicistė Eleonora Bucevičienė.
Ji gimė 1885 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje, Kauno gubernijos bajorų Stanislovo ir Zofijos Ladzic–Valickų šeimoje. Tėvo pavardė buvo Valickis, tačiau giminės herbo Lada (Ładzic, Łada) pavadinimą jis prirašydavo prieš pavardę. Šeimoje augo dvi dukterys: Eleonora ir daug jaunesnė Janina (1892–1976). Vyresnėlė šeimoje ir draugų buvo vadinama sutrumpintu vardu – Nora. Apytiksliai nuo 1901 m. mergina mokėsi Adriano Baranieckio kursuose Krokuvoje, puikiai mokėjo prancūzų kalbą, nors gimtoji kalba buvo lenkų. Lietuviškai puikiai galėjo susikalbėti, tačiau rašyti nemokėjo.

Dirbęs Lietuvai ir Salantams

Pateikta: 2018-07-31 15:28 (atnaujinta: 2018-08-06 10:09)
Kunigas Pranciškus Urbonavičius. H. le Lieure fotoateljė. Roma, Italija, apie 1895 m. Maironio lietuvių litertūros muziejus, inv. nr. MLLM MD 2781/21Šiemet sukanka 150 metų, kai gimė aktyvus lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, spaudos darbuotojas, religinių raštų rengėjas, visuomenės veikėjas, Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ir Telšių vyskupo rūmų statytojas, prelatas Pranciškus Motiejus Urbonavičius (1868-1941), amžinam poilsiui atgulęs Salantų bažnyčios šventoriuje.

Izraelio Glikmano ir Srolio Motkės Šlaveito namas

Pateikta: 2018-06-19 10:00 (atnaujinta: 2018-08-06 10:09)
Aikštė turgaus dieną. Vaizdas iš rytų pusės, nuo vartotojų bendrovės pastato balkono Antrajame plane, vakarinėje aikštės kraštinėje antras iš dešinės stovi Srolio Motkės Šlaveito namas – geležies prekių parduotuvė. Fot. Kostas Jagutis. 1938 m.Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pastangomis Kretingos, tuo metu oficialiai vadintos Karolštatu, miestas XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje tapo mūriniu. Nuo 1771 metų aplinkui Turgaus aikštę (dabartinės Rotušės aikštės pietinę dalį) naujai statyti buvo leidžiama tik mūrinius namus, o daugiausia jų pastatyta palei šiaurinę ir vakarinę kraštines. 1833 metais mieste buvo 31 mūrinis pastatas. Mūrinių namų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui, Kaunui ir Kėdainiams. Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra Lietuvoje, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Lenkijos–Lietuvos istorijos, geografijos ir statistikos tyrinėtojų Mykolo Balinskio ir Tadeušo Lipinskio teigimu, Kretinga XIX a. pirmoje pusėje buvo „gražus mūrinis miestas“. 

Pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Pateikta: 2018-06-13 08:19 (atnaujinta: 2020-03-17 10:46)
Nemažą įspūdį muziejuje palieka Centrinių rūmų dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos. Fot. J. Klietkutės, 2018Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, kurio metu lankytojai gali susipažinti su daugybe dvarų Baltijos šalyse. Apsilankius Kretingos dvare bei pakalbinus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėją, kraštotyrininkę, fotomenininkę Jolantą Klietkutę, teko patirti, kad istorija gali būti ne tik įdomi savo tyrinėjimų lauke, bet ir vienijanti bei telkianti žmones tęsti tradicijas. Pašnekovė didžiąją gyvenimo dalį buvo pasišventusi kraštotyrai, tad dėl tokio atsidavimo šioje srityje ji neliko nepastebėta – buvo pakviesta darbuotis muziejuje. Be šių pareigų muziejuje, moteris yra išleidusi dvi dėmesio vertas knygas: vieną apie Pakutuvėnų kaimo istoriją, o kitą – apie pirmąją moterį fotografę Lietuvoje Pauliną Mongirdaitę ir jos darbų tęsėją fotografą Igną Stropų. Bet apie šias istorines asmenybes kiek vėliau, visų pirma susipažinkime su Kretingos dvaru.

In memoriam

Pateikta: 2018-05-24 11:15 (atnaujinta: 2018-08-06 10:10)

Donatas Butkus

1952-02-17 – 2018-05-24
 
Su giliu liūdesiu pranešame, kad eidamas 67-uosius metus Palangoje mirė ilgametis Kretingos muziejaus darbuotojas, vyr. muziejininkas-archeologas Donatas Butkus.

Nulenkime galvą Asmenybei...

Pateikta: 2018-04-10 16:20 (atnaujinta: 2018-08-06 10:11)
Kretingos muziejaus baltojoje salėje surengta popietė „Laikas ir asmenybė“, skirta XIX a. istoriko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autoriaus Simono Daukanto metams. Renginyje virtualią parodą bei kalendorių-knygą „Simonui Daukantui – 225“ pristatė leidinio sudarytoja istorikė Vida Girininkienė.

Eugenijos Rumeikienės velykinė dovana muziejui

Pateikta: 2018-03-20 15:47 (atnaujinta: 2020-03-27 09:42)
Šaltą vasario dieną sušildė apsilankymas Eugenijos ir Stanislovo Rumeikų namuose. Nuostabu svečiuotis tokioje šeimoje, kur tik įėjęs jauti tvyrančią ne tik tarpusavio meilę ir pagarbą, bet ir meilę savo tėvynei, tradicijoms, šviesą, ramybę. Lange puikuojasi pačios Eugenijos pasiūta Lietuvos trispalvė, skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, kuri pasak šeimininkės kabės iki Kovo 11-osios. Ant vieno kambario sienos, prie Stanislovo rašomojo stalo, kaip apibūdina Eugenija – altorius. O jame, galima sakyti, visa Lietuvos istorija, pradedant laikraščio „Lietuvos žinios“ iškarpa su Nepriklausomybės aktu, kunigaikščio Gedimino, popiežiaus Pauliaus portretais, Gedimino stulpais ir kt. Stanislovas daugelį metų dirbo finansininku, vėliau tapo katalikų religinės bendruomenės vadovu, talkino bažnyčiai ūkiniuose reikaluose. Jo rūpesčiu 1989 – 1990 metais Kretingos senosiose kapinėse atstatyta Šv. Jurgio koplyčia. Neseniai Stanislovas atšventė 90-ties metų jubiliejų, bet istorinėmis žiniomis nenusileidžia ir geram istorikui.

Kretingiškis pulkininkas Adolfas Birontas

Pateikta: 2018-03-01 11:32 (atnaujinta: 2018-08-06 10:13)

Kretingiškis karys savanoris, pulkininkas Adolfas Birontas. Apie 1930 m. Pasienis.lt

Atkūrus 1918 metais Lietuvos valstybingumą, metų pabaigoje jaunai valstybei ginti buvo pradėta kurti kariuomenė. Jos vadovaujančios sudėties pagrindą sudarė iš Rusijos grįžtantys karininkai, tarp kurių buvo kretingiškis Adolfas Birontas (1885–1958).

Paroda „Vibracija“ 2018-02-23 – 04-02

Pateikta: 2018-02-26 15:53 (atnaujinta: 2020-01-17 09:43)

Gedimino Bytauto ir Odilės Norvilaitės-Bytautienės kūrybos darbai
 
Odilė Norvilaitė-Bytautienė
 
Odilė Norvilaitė - Bytautienė gimė ir augo Kaune. Baigė keturmetę Kauno Dailės mokyklą. Tapybą studijavo Ukrainoje, Kijeve, Mychailo Boičiuk dekoratyvinių menų institute.

Puslapiai