Skip to content Skip to navigation

atvirukai

Virtuali paroda – kun. A. Petronaičio piešti velykiniai atvirukai

Pateikta: 2020-04-14 10:00 (atnaujinta: 2020-04-14 10:00)

Kun. A. Petronaičio pieštas atvirukas. Juditos Felicijos Ožeraitytės archyvas Šiais metais Velykos buvo kitokios – ramesnės, tylesnės, be giminių, draugų ir artimųjų lankymo. Tačiau draugus bei artimuosius vis vien prisiminėme ir el. pašto, feisbuko ar telefono žinutėmis skriejo tūkstančiai mirksinčių paveikslėlių su riedančiais margučiais, cypsinčiais viščiukais, linksmais pūkuotais triušiukais ar įvairiaspalvių gėlių puokštėmis. O tais laikais, kai prisilietimas nebuvo uždraustas ir nekėlė baimės, kai laiškas pašto dėžutėje nesukeldavo įtampos ir nerimo, tais laikais žmonės vieni kitus džiugindavo savo pačių pieštais arba dailininkų, grafikų kurtais pirktiniais atvirukais.

- - -

Šiandien pristatome kunigo, politinio kalinio, tremtinio Antano Petronaičio pieštus Velykinius atvirukus.

Virtuali paroda „Kalėdiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-12-20 12:36 (atnaujinta: 2020-03-28 10:28)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.