Skip to content Skip to navigation

Dingusi Kretinga

Kretingos grafai Tiškevičiai. Sofija Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-08-19 09:02 (atnaujinta: 2019-08-19 09:20)
Gimė 1874 metų kovo 26 dieną grafų Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių šeimoje. Motinos garbei buvo pakrikštyta Sofija, o taip pat grafams Tiškevičiams būdingu antruoju vardu – Marija. Ji nebuvo pirmoji duktė, gavusi Sofijos vardą. Šiuo vardu 1862 m. taip pat buvusi pakrikštyta kūdikystėje mirusi pirmagimė Sofijos ir Juozapo Tiškevičių dukra.
 
Prižiūrima ir auklėjama guvernančių, Sofija Marija ankstyvosios vaikystės metus praleido Lentvario dvare, o apie 1878 metus su šeima persikėlė į Kretingos dvare pradėta įruošti naująją tėvų rezidenciją. Vasaras su tėvais, broliais, seserimis, pusbroliais, pusseserėmis, giminėmis, artimaisiais ir guvernantėmis leido senajame Palangos dvare, grafų Tiškevičių šeimos vasaros rezidencijoje.

Kretingos grafai Tiškevičiai. Vilniaus verslininkas ir mecenatas Antanas Tiškevičius

Pateikta: 2019-06-28 11:47 (atnaujinta: 2019-08-19 09:20)

Kadetų korpuso auklėtinis Antanas Tiškevičius. Nežinomas fotografas. Sankt Peterburgas (Rusija), XIX a. 9 deš. Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys (KM-IF7087) Ryškų pėdsaką Vilniaus miesto XIX a. pabaigos–XX a. pradžios istorijoje palikęs pramonininkas, fabrikantas, pirklys, meno mecenatas, visuomenininkas ir miesto valdybos narys Antanas Tiškevičius gimė 1866 m. gruodžio 12 d. Lentvario dvare, grafų Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) Sofijos Horvataitės (1837–1919) šeimoje.

Kartenos (Vytauto) gatvė – Kretingos miesto vartai

Pateikta: 2019-06-12 12:22 (atnaujinta: 2019-06-12 12:29)
Nuo XVI a. pabaigos Kretinga buvo svarbus užsienio prekybos centras, į kurį nuo Kartenos parėjo vienas pagrindinių prekybos kelių, jungusių Šiaurės Žemaitiją su Klaipėdos uostu. Statant 1609 m. Karolštato (Kretingos) miestą, naujos gyvenvietės teritorijoje atsidūrusi šio kelio atkarpa buvo pavadinta Kartenos gatve ir nešiojo šį vardą 320 metų. Pasitinkant Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, gatvė buvo pervadinta šio didžiojo Lietuvos kunigaikščio vardu, kurį išlaikė iki mūsų dienų.

Žvilgsnis į Kęstučio gatvės istoriją

Pateikta: 2019-04-16 08:37 (atnaujinta: 2019-04-16 08:47)
Kęstučio gatvė Karolštato (Kretingos) miesto statytojų sumanymu XVII a. pradžioje buvo kuriama kaip viena iš pagrindinių prekybinių magistralių, kuri turėjo sujungti Turgaus aikštę su Gargždų keliu. Dėl to ji buvo pavadinta Gargždų gatve (rašytiniuose XVII–XIX a. šaltiniuose lenkiškai vadinama „ulica Gorżdowska“, o rusiškai – „Горждовская улица“).
 
Kuriantis miestui nutiesta gatvė siekė 300 metrų ilgio, prasidėjo nuo aikštės pietrytinio kampo ir ėjo tiesia linija iki dabartinės sankryžos su J. K. Chodkevičiaus ir Laisvės gatvėmis. 1771 metų miesto planas liudija, kad jungtimi tarp turgavietės ir Gargždų kelio XVII–XVIII amžiais gatvė taip ir netapo, nes ji rėmėsi į miestą juosusį akmenų pylimą (miesto sieną), o Gargždų kelias ties dabartine J. Jablonskio ir Vytauto gatvių sankryža įsiliejo į Kartenos kelią, kuris jungėsi su Kartenos (dab. Vytauto) gatve.

Bažnyčios arba Vienuolyno gatvė

Pateikta: 2019-03-29 15:05 (atnaujinta: 2019-03-29 15:13)
Priešais Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno pastatų ansamblį pradėjus 1609 metais statyti Karolštato (Kretingos) miestą, viešiems miesto piliečių susirinkimams ir turgui skirtą Turgaus aikštę su bernardinų Viešpaties Apreikšimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia sujungusi gatvė buvo pavadinta Bažnyčios vardu. Šiandien šios gatvės nebėra – ją ženklina tarp prekybos centro „Maxima“ ir Vilniaus gatvės esanti važiuojamoji Rotušės aikštės dalis, palei kurią stovi daugiabučiai namai Rotušės a. 16, 17 ir 18.
***
Tai buvusi reprezentacinė Karolštato (Kretingos) gatvė, jungusi turgavietę su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynu ir bažnyčia bei keliu (dab. Vilniaus gatve), vedusiu į Kretingos dvarą. Gatvės ilgis siekė apie 130 m, ji prasidėjo nuo turgavietės šiaurės vakarinio kampo ir baigėsi ties sankryža su J. K. Chodkevičiaus gatve, už kurios prasidėjo jau ne miesto, o bernardinų vienuolyno žemė. Šia gatve iš dvaro į miestą atvykdavo Kretingos dvarininkai ir valdytojai, į bažnyčią skubėdavo ir atgal grįždavo katalikų tikėjimo miesto piliečiai, kampininkai ir aukštesniosios (vidurinės) mokyklos moksleiviai, žygiuodavo religinės procesijos. 

Vienuolyno sodo ir pirmojo lietuviško laikraščio vardu vadinta gatvė

Pateikta: 2019-02-25 13:31 (atnaujinta: 2019-02-25 13:41)
Tarp Vytauto ir J. K. Chodkevičius gatvių Rotušės aikštės rytiniu pakraščiu link naujosios viešosios bibliotekos vedančio pėsčiųjų tako vietoje nuo XVII a. pradžios iki XX a. vidurio buvo viena seniausių ir trumpiausių Kretingos miesto gatvių. Per 350-ties metų savo istoriją ji buvo vadinama Vienuolyno sodo, Sodo, Rytų gatve, o tarpukariu pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ garbei pavadinta Aušros vardu. Šiandien šią gatvę mena tik archyviniai miesto planai ir dokumentai.
***
Pradėjus 1609 metais Kretingos kaimo žemėje statyti Karolštato miestą, nuo miesto širdimi tapusios Turgaus aikštės šiaurės rytinio kampo šiaurės kryptimi link bernardinų vienuolyno sodo buvo nutiesta apie 130 m ilgio gatvė. Ji atskyrė Rotušės aikštės skvero vietoje buvusį pagrindinį miesto kvartalą nuo rytų pusėje projektuojamo Vienuolyno tvenkinio (dabar – V. Nagevičiaus) gatvės kvartalo.

Kretingos miesto savivaldos simboliai

Pateikta: 2019-02-21 09:12 (atnaujinta: 2019-02-21 09:42)
Pagrindinis miesto atributas ir simbolis yra herbas. Tai heraldinis ženklas, kuris Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XIV amžiaus buvo suteikiamas savivaldą gavusiems miestams ir miesteliams. Privilegijose akcentuojama, kad svarbiausioji herbo paskirtis yra garbė, „kuria miestiečiai galėsią didžiuotis ir išsiskirti iš kitų miestų“. Herbas buvo naudojamas miesto vėliavoje, antspauduose ir pan. Istorija liudija, kad per 410 metų nuo Magdeburgo teisės gavimo Kretingos herbas kelis sykius keitėsi ir turėjo net keturis miestą identifikuojančius simbolius: Švč. Mergelę Mariją su vaikeliu Jėzumi, šv. Kazimierą, liūtą ir grifoną (grifą).
***
Pirmąjį herbą 1609 m. sausio 23 d. suteikė miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Magdeburgijos privilegijoje jis leido miesto antspauduose naudoti „palaimintosios Mergelės Marijos, laikančios ant rankų savo vienatinį sūnų, atvaizdą, kurią parinkome šio miesto globėja“. 

Eniko Šero namas ir žvakių fabrikas

Pateikta: 2018-11-12 10:41 (atnaujinta: 2018-11-12 10:58)
Tarpukariu Kretingje veikė nemažai įvairių smulkios pramonės įmonių, kurios daugiausia užsiėmė vietinių žaliavų perdirbimu į vartojimui ir pardavimui tinkamus gaminius ir produktus. Iš jų išsiskyrė žvakių fabrikas „Švyturys“. Jo produkcija buvo prekiaujama ne tik Vakarų Žemaitijoje, bet ir Klaipėdoje. Įmonė veikė Birutės gatvėje, jos savininko Eniko Šero ūkiniame pastate.
***
Apie prieškario Kretingos žydų kilmės verslininką Eniką (Henechą) Šerą žinome labai nedaug. 1889–1890 metais sudarytuose žydų, nuomojusių mieste posesijas, sąrašuose nerandame nei vieno asmens, turinčio Šero pavardę. Todėl manoma, kad jis kilo ne iš kretingiškių šeimos, o XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje atsikėlė iš kito Žemaitijos miestelio. Artimiausias miestelis, kuriame tuo metu gyveno Šerai, buvo Salantai.

Paslaptingoji moteris iš grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus

Pateikta: 2018-10-11 08:13 (atnaujinta: 2018-10-11 08:24)

Praardyta kripta su nežinomos moters sarkofagu. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m. Atidengus prieš ketvertą metų Kretingos II senųjų kapinių grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus kriptos pakylas, jose buvo aptikti keturi metaliniai sarkofagai. Ekspertams pavyko nustatyti, kad trijuose karstuose palaidoti grafas Juozapas Tiškevičius († 1891 m.), grafaitė Marija Tiškevičiūtė († 1896 m.) ir grafienė Sofija Horvataitė-Tiškevičienė († 1919 m.). Deja, ketvirtajame sarkofage rastų moters palaikų identifikuoti nepavyko.

Tiškevičių kriptos duris pravėrus. Marijos Tiškevičiūtės sarkofagas

Pateikta: 2018-10-03 08:33 (atnaujinta: 2018-10-03 09:12)

Marija Tiškevičiūtė su broliukais Stanislovu Juozapu Marijonu (kairėje) ir Juozapu (dešinėje). Vladislovo Zatorskio fotoateljė. Kaunas, 1895 m. Po dvejus metus trukusių restauravimo darbų, kretingiškius II-iose miesto kapinėse pasitinka neatpažįstamai pasikeitusi ir pirmapradę išvaizdą susigrąžinusi grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus. Į jos kriptą pirmosiomis rudens dienomis sugrįžo remonto darbų laikotarpiui išvežti karstai. Viename iš jų, mažiausiame sarkofage, ilsisi vyriausios ir trumpiausiai gyvenusios Kretingos grafų Aleksandro ir Marijos Tiškevičių dukters Marijos palaikai.

Puslapiai