Skip to content Skip to navigation

Dingusi Kretinga

Izraelio Glikmano ir Srolio Motkės Šlaveito namas

Pateikta: 2018-06-19 10:00 (atnaujinta: 2018-06-19 12:45)
Aikštė turgaus dieną. Vaizdas iš rytų pusės, nuo vartotojų bendrovės pastato balkono Antrajame plane, vakarinėje aikštės kraštinėje antras iš dešinės stovi Srolio Motkės Šlaveito namas – geležies prekių parduotuvė. Fot. Kostas Jagutis. 1938 m.Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pastangomis Kretingos, tuo metu oficialiai vadintos Karolštatu, miestas XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje tapo mūriniu. Nuo 1771 metų aplinkui Turgaus aikštę (dabartinės Rotušės aikštės pietinę dalį) naujai statyti buvo leidžiama tik mūrinius namus, o daugiausia jų pastatyta palei šiaurinę ir vakarinę kraštines. 1833 metais mieste buvo 31 mūrinis pastatas. Mūrinių namų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui, Kaunui ir Kėdainiams. Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra Lietuvoje, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Lenkijos–Lietuvos istorijos, geografijos ir statistikos tyrinėtojų Mykolo Balinskio ir Tadeušo Lipinskio teigimu, Kretinga XIX a. pirmoje pusėje buvo „gražus mūrinis miestas“. 

Kretingos vardai ir jų kilmė

Pateikta: 2018-05-14 08:45 (atnaujinta: 2018-05-14 15:55)
Ištrauka iš 1629 m. Prūsijos žemėlapio, kuriame pirmąkart pažymėtas Kretinga – CratinenJau prabėgo 765-eri metai, kai Kretingos vardas pirmąkart buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Suprantama, kad jis atsirado daug anksčiau, kai žmonės savo žinias ir patirtį perduodavo iš lūpų į lūpas. Per prabėgusius šimtmečius smalsuoliai bandė įvairiai aiškinti vardo kilmę, o besikeičiant istorinėms epochoms dokumentuose jis buvo rašomas skirtingai.

Šiemet Kretingai sukanka 765-eri metai

Pateikta: 2018-04-23 09:48 (atnaujinta: 2018-04-23 09:55)
Valėnų piliakalnis – ankstyvoji Kretingos piliavietė. Fot. Vytautas Daugudis, 1966 m. Lietuvos istorijos instituto rankraštynasIstorinė tradicija linkusi gyvenvietės įkūrimo data laikyti pirmąjį jos vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Kretingos vardas pirmąkart paminėtas 1253 metais, nuo kurių ir skaičiuojame rašytinę trijų Kretingų – Kretingos miesto, Kretingalės miestelio ir Kretingsodžio kaimo istoriją. Tad kretingiškiai, kretingališkiai ir kretingsodiškiai pelnytai gali didžiuotis, kad jų miestas, miestelis ir kaimas yra žymiai senesni už mūsų krašto sostinę Vilnių, šiemet minintį tik 695-mečio jubiliejų.

Pirmosios Kretingoje vidurinės mokyklos pastatas

Pateikta: 2018-03-27 16:27 (atnaujinta: 2018-03-27 16:38)
Pastatas apie 1910 m., carinės Rusijos okupacijos metais. Vaizdas nuo aikštės šiaurinės kraštinės. Paulinos Mongirdaitės atvirukas, išleistas PalangojeDabartinio pastato Rotušės a. 14 vietoje, kur dabar veikia parduotuvė ir kavinė „Grifas“, XVIII a. antroje pusėje buvo pastatyta pirmoji Kretingoje vidurinė mokykla, kurioje išsilavinimą gaudavo ne tik Kretingos apylinkių, bet ir visos Vakarų Žemaitijos jaunuoliai. Tačiau vėliau kretingiškiai pamiršo apie čia buvusią švietimo įstaigą. Mokyklą iškėlus, jos pastate XIX a. – XX a. I pusėje veikė įvairios įstaigos, iš kurių kretingiškių labiausiai lankoma buvusi provizoriaus Stasio Ščefanavičiaus vaistinė „Naujoji aptieka“.
 

Pirklio Olšvango ir gydytojo Karlinskio namas

Pateikta: 2018-02-07 12:51 (atnaujinta: 2018-02-07 13:00)
Gydytojo D. Karlinskio namo ir Viešosios (dab. Rotušės) aikštės vaizdas nuo vartotojų bendrovės (parduotuvės „Laura“) pastato balkono turgaus dieną. Fot. Kostas Jagutis. Apie 1939 m.Ties Rotušės aikštės pietvakarinės kraštinės viduriu, dabartinio pastato Rotušės a. 10 ir praėjimo į turgelį vietoje, iki didžiojo 1941 metų gaisro stovėjo mūrinis namas. Jis priklausė pirkliui G. Olšvangui, 1920–1935 metais nuomojusiam pastatą Kretingos progimnazijai (vidurinei mokyklai), o mokyklą uždarius namą įsigijo žymus tarpukario Kretingos gydytojas Dovydas Karlinskis.

Notaro Jono Kentros namas

Pateikta: 2018-01-29 13:37 (atnaujinta: 2018-01-29 15:01)
Kretingos miesto aikštės pietvakarinė dalis. Kairėje – aikštės centre stūksanti stačiatikių cerkvė, o dešinėje, aikštės pietvakariniame pakraštyje – aprašomas namas. Apie 1915 m.Prieškarinės Kretingos pagrindinę miesto aikštę puošė įvairių architektūrinių stilių pastatai, atspindėję XVIII a. antrosios – XX a. pirmosios pusės architektūros ir urbanistikos vystymosi bruožus. Labiausiai iš visų statinių išsiskyrė aikštės pietvakariniame pakraštyje, dabartinio namo Rotušės a. 11 vietoje stovėjęs pastatas, kurį senieji kretingiškiai vadina notaro Kentros namu.
 

Angelas, saugojęs Kretingos „raupsuotosios“ ramybę

Pateikta: 2018-01-19 21:54 (atnaujinta: 2018-01-19 22:23)

Kretingiškė Lazdauskaitė prie angelo-skulptūros, 1927 m. Kretingos muziejaus rinkinys Kretingiškiai, atsigręždami į savo praeitį, atranda vis naujus praėjusio laiko bei okupacijų ištrintus ir beveik pamirštus savo krašto istorijos puslapius. Grafų Tiškevičių buvimas Kretingoje įamžintas ne tik išlikusiais jų dvaro rūmais, parku, pastatais, kultūriniu bei istoriniu paveldu, bet ir Kretingos senosiomis II kapinėmis, kuriose nuo 1893 m. stovi ne tik pajūrio neogotikos perlas – Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, bet ir šalia jos palaidoti dvaro aplinkoje gyvenę žmonės, turėję įdomias savo gyvenimo istorijas bei likimus.

Viena jų – Kretingos miesto senbuvio Edmundo Giedrimo, kurio tėvas Pranas Giedrimas (gim. 1905 m.) ilgą laiką buvo grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945 m.) asmeninio lengvojo automobilio vairuotojas, girdėta ir žurnalistės Vitalijos Vitkauskienės 2002 m. bei muziejininkės-kraštotyrininkės Jolantos Klietkutės 2015 m. pagarsinta istorija. Ne veltui sakoma, kad legendos gyvena tol, kol yra gyvi jas menantys žmonės.

Žymieji Kretingos litvakai

Pateikta: 2018-01-08 09:01 (atnaujinta: 2018-01-23 11:44)
Bereko Joselevičiaus (1764–1809) atminimo ženklas Litvakų atminimo sode Medsėdžiuose, Plungės r. sav. (pastatė Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, lėšas skyrė Karina ir Alenas Cimbleriai, Londonas; 2014 m.). Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.
 
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.

Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje

Pateikta: 2017-12-28 17:38 (atnaujinta: 2017-12-29 13:08)

Kretingos aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastatas, kuriame 1808 m. buvo įrengta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonija. Fot. Kostas Jagutis. 1939 m. Kretingos muziejus (KM-IF1522) Šiemet sukanka 215 metų nuo Kretingos evangelikų liuteronų parapijos įsteigimo ir 120 metų nuo dabartinės bažnyčios statybos darbų pradžios. Šiame straipsnyje norėčiau supažindinti mūsų laikraščio skaitytojus su evangelikų liuteronų parapijos bažnyčių pastatais, stovėjusiais Kretingoje XIX amžiuje.

Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimas

Pateikta: 2017-12-11 10:07 (atnaujinta: 2017-12-11 10:28)
Vokietijos valstybinės sienos perėjimo kontrolės punktas su sale (kairėje) ir karantino pastatas (dešinėje). Atvirukas. Leidėjas B. Perlingas, Karaliaučius. 1911 m.Šį straipsnį parašyti paskatino mokytojos Irenos Zapalienės muziejui dovanota fotografija. Joje įamžinta grupė Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimo tarnautojų, tarp kurių yra jos uošvis Juozapas Zapalis ir Nepriklausomybės kovų dalyvis Juozas Arlauskas. Prieš daugiau kaip 90 metų Bajoruose atidarytą ir 13 metus veikusią specialią pataisos įstaigą, kurioje kalėjo ir visuomenei naudingus pataisos darbus dirbo valstybės vardu kaltais pripažinti kriminaliniai ir politiniai nusikaltėliai, šiandien mena Klaipėdos gatvėje šalia garsiojo „Laisvės“ fabriko griuvėsių stūksanti visų pamiršta tvora su simboliniais kalėjimo vartais. Už tvoros dabar verda komercinis-ūkinis gyvenimas, o tarpukariu sprendėsi įvairios dorovės ir ideologijų asmenų likimai.

Puslapiai