Skip to content Skip to navigation

Dingusi Kretinga

Grafų Tiškevičių koplyčios duris pravėrus

Pateikta: 2018-10-18 13:40 (atnaujinta: 2020-03-17 10:40)
Įvažiuojant Vilniaus gatve į Kretingą mus pasitinka abipus plytinčios senosios miesto kapinės. Kairėje pusėje stūkso neogotikinė tvora su grakščiomis vartų kolonomis, o atokiau nuo jos stovi neseniai restauratorių atkurtas vienas gražiausių ir seniausių miesto pastatų – grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus. 

Paslaptingoji moteris iš grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus

Pateikta: 2018-10-11 08:13 (atnaujinta: 2020-03-17 10:40)

Praardyta kripta su nežinomos moters sarkofagu. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m. Atidengus prieš ketvertą metų Kretingos II senųjų kapinių grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus kriptos pakylas, jose buvo aptikti keturi metaliniai sarkofagai. Ekspertams pavyko nustatyti, kad trijuose karstuose palaidoti grafas Juozapas Tiškevičius († 1891 m.), grafaitė Marija Tiškevičiūtė († 1896 m.) ir grafienė Sofija Horvataitė-Tiškevičienė († 1919 m.). Deja, ketvirtajame sarkofage rastų moters palaikų identifikuoti nepavyko.

Tiškevičių kriptos duris pravėrus. Marijos Tiškevičiūtės sarkofagas

Pateikta: 2018-10-03 08:33 (atnaujinta: 2020-03-17 10:40)

Marija Tiškevičiūtė su broliukais Stanislovu Juozapu Marijonu (kairėje) ir Juozapu (dešinėje). Vladislovo Zatorskio fotoateljė. Kaunas, 1895 m. Po dvejus metus trukusių restauravimo darbų, kretingiškius II-iose miesto kapinėse pasitinka neatpažįstamai pasikeitusi ir pirmapradę išvaizdą susigrąžinusi grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus. Į jos kriptą pirmosiomis rudens dienomis sugrįžo remonto darbų laikotarpiui išvežti karstai. Viename iš jų, mažiausiame sarkofage, ilsisi vyriausios ir trumpiausiai gyvenusios Kretingos grafų Aleksandro ir Marijos Tiškevičių dukters Marijos palaikai.

Mėguvos gatvės istorija

Pateikta: 2018-09-18 13:26 (atnaujinta: 2020-03-20 11:21)
Kai kurie Kretingos rajono politikos ir visuomenės veikėjai siūlo pakeisti Kretingoje esančios Mėguvos gatvės pavadinimą. Ši gatvė XVIII a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje buvo dvasinis-religinis Kretingos žydų bendruomenės centras, kuriame stovėjo judėjų maldos namai (sinagoga, kloizai), religinė mokykla (betmidrašas), gyveno rabinas. Dėl to siūloma gatvę pervadinti Sinagogos vardu.
***
Istorijos šaltiniai liudija, kad keičiantis istorinėms epochoms Mėguvos gatvė Kretingoje ne kartą keitė savo vardą, o krašte vykę politiniai ir socialiniai santykiai ne sykį kaitaliojo jos gyventojus. Per Kretingos (Karolštato) miesto 410-metį gatvė turėjo mažiausiai septynis vardus.

Izraelio Glikmano ir Srolio Motkės Šlaveito namas

Pateikta: 2018-06-19 10:00 (atnaujinta: 2018-08-06 10:09)
Aikštė turgaus dieną. Vaizdas iš rytų pusės, nuo vartotojų bendrovės pastato balkono Antrajame plane, vakarinėje aikštės kraštinėje antras iš dešinės stovi Srolio Motkės Šlaveito namas – geležies prekių parduotuvė. Fot. Kostas Jagutis. 1938 m.Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pastangomis Kretingos, tuo metu oficialiai vadintos Karolštatu, miestas XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje tapo mūriniu. Nuo 1771 metų aplinkui Turgaus aikštę (dabartinės Rotušės aikštės pietinę dalį) naujai statyti buvo leidžiama tik mūrinius namus, o daugiausia jų pastatyta palei šiaurinę ir vakarinę kraštines. 1833 metais mieste buvo 31 mūrinis pastatas. Mūrinių namų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui, Kaunui ir Kėdainiams. Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra Lietuvoje, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Lenkijos–Lietuvos istorijos, geografijos ir statistikos tyrinėtojų Mykolo Balinskio ir Tadeušo Lipinskio teigimu, Kretinga XIX a. pirmoje pusėje buvo „gražus mūrinis miestas“. 

Miestui jubiliejaus proga įteikė knygą

Pateikta: 2018-06-18 14:12 (atnaujinta: 2020-03-17 10:53)
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje trečiadienį gausiai susirinkusiems kretingiškiams ir miesto svečiams pristatyta Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojo muziejininkystei, istoriko, daugelio lokalinės istorijos ir kultūros paveldo populiarinimo straipsnių ir knygų autoriaus Juliaus Kanarsko monografija „Kretingos istorijos bruožai“. Apie knygą papasakojęs jos autorius pirmiausiai padėkojo Kretingos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkei Ritai Beržanskienei – būtent ji paskatino sukauptas žinias apie Kretingos rajono praeitį sudėti į monografiją ir inicijavo jos leidybą. Monografijoje apžvelgiama Kretingos miesto ir apylinkės istorinė raida nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Kretingos vardai ir jų kilmė

Pateikta: 2018-05-14 08:45 (atnaujinta: 2020-03-17 10:54)
Ištrauka iš 1629 m. Prūsijos žemėlapio, kuriame pirmąkart pažymėtas Kretinga – CratinenJau prabėgo 765-eri metai, kai Kretingos vardas pirmąkart buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Suprantama, kad jis atsirado daug anksčiau, kai žmonės savo žinias ir patirtį perduodavo iš lūpų į lūpas. Per prabėgusius šimtmečius smalsuoliai bandė įvairiai aiškinti vardo kilmę, o besikeičiant istorinėms epochoms dokumentuose jis buvo rašomas skirtingai.

Šiemet Kretingai sukanka 765-eri metai

Pateikta: 2018-04-23 09:48 (atnaujinta: 2018-04-23 09:55)
Valėnų piliakalnis – ankstyvoji Kretingos piliavietė. Fot. Vytautas Daugudis, 1966 m. Lietuvos istorijos instituto rankraštynasIstorinė tradicija linkusi gyvenvietės įkūrimo data laikyti pirmąjį jos vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Kretingos vardas pirmąkart paminėtas 1253 metais, nuo kurių ir skaičiuojame rašytinę trijų Kretingų – Kretingos miesto, Kretingalės miestelio ir Kretingsodžio kaimo istoriją. Tad kretingiškiai, kretingališkiai ir kretingsodiškiai pelnytai gali didžiuotis, kad jų miestas, miestelis ir kaimas yra žymiai senesni už mūsų krašto sostinę Vilnių, šiemet minintį tik 695-mečio jubiliejų.

Pirmosios Kretingoje vidurinės mokyklos pastatas

Pateikta: 2018-03-27 16:27 (atnaujinta: 2018-03-27 16:38)
Pastatas apie 1910 m., carinės Rusijos okupacijos metais. Vaizdas nuo aikštės šiaurinės kraštinės. Paulinos Mongirdaitės atvirukas, išleistas PalangojeDabartinio pastato Rotušės a. 14 vietoje, kur dabar veikia parduotuvė ir kavinė „Grifas“, XVIII a. antroje pusėje buvo pastatyta pirmoji Kretingoje vidurinė mokykla, kurioje išsilavinimą gaudavo ne tik Kretingos apylinkių, bet ir visos Vakarų Žemaitijos jaunuoliai. Tačiau vėliau kretingiškiai pamiršo apie čia buvusią švietimo įstaigą. Mokyklą iškėlus, jos pastate XIX a. – XX a. I pusėje veikė įvairios įstaigos, iš kurių kretingiškių labiausiai lankoma buvusi provizoriaus Stasio Ščefanavičiaus vaistinė „Naujoji aptieka“.
 

Pirklio Olšvango ir gydytojo Karlinskio namas

Pateikta: 2018-02-07 12:51 (atnaujinta: 2018-08-06 10:15)
Gydytojo D. Karlinskio namo ir Viešosios (dab. Rotušės) aikštės vaizdas nuo vartotojų bendrovės (parduotuvės „Laura“) pastato balkono turgaus dieną. Fot. Kostas Jagutis. Apie 1939 m.Ties Rotušės aikštės pietvakarinės kraštinės viduriu, dabartinio pastato Rotušės a. 10 ir praėjimo į turgelį vietoje, iki didžiojo 1941 metų gaisro stovėjo mūrinis namas. Jis priklausė pirkliui G. Olšvangui, 1920–1935 metais nuomojusiam pastatą Kretingos progimnazijai (vidurinei mokyklai), o mokyklą uždarius namą įsigijo žymus tarpukario Kretingos gydytojas Dovydas Karlinskis.

Puslapiai