Skip to content Skip to navigation

Dingusi Kretinga

Žymieji Kretingos litvakai

Pateikta: 2018-01-08 09:01 (atnaujinta: 2018-08-06 10:18)
Bereko Joselevičiaus (1764–1809) atminimo ženklas Litvakų atminimo sode Medsėdžiuose, Plungės r. sav. (pastatė Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, lėšas skyrė Karina ir Alenas Cimbleriai, Londonas; 2014 m.). Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.
 
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.

Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje

Pateikta: 2017-12-28 17:38 (atnaujinta: 2020-03-17 10:57)

Kretingos aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastatas, kuriame 1808 m. buvo įrengta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonija. Fot. Kostas Jagutis. 1939 m. Kretingos muziejus (KM-IF1522) Šiemet sukanka 215 metų nuo Kretingos evangelikų liuteronų parapijos įsteigimo ir 120 metų nuo dabartinės bažnyčios statybos darbų pradžios. Šiame straipsnyje norėčiau supažindinti mūsų laikraščio skaitytojus su evangelikų liuteronų parapijos bažnyčių pastatais, stovėjusiais Kretingoje XIX amžiuje.

Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimas

Pateikta: 2017-12-11 10:07 (atnaujinta: 2017-12-11 10:28)
Vokietijos valstybinės sienos perėjimo kontrolės punktas su sale (kairėje) ir karantino pastatas (dešinėje). Atvirukas. Leidėjas B. Perlingas, Karaliaučius. 1911 m.Šį straipsnį parašyti paskatino mokytojos Irenos Zapalienės muziejui dovanota fotografija. Joje įamžinta grupė Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimo tarnautojų, tarp kurių yra jos uošvis Juozapas Zapalis ir Nepriklausomybės kovų dalyvis Juozas Arlauskas. Prieš daugiau kaip 90 metų Bajoruose atidarytą ir 13 metus veikusią specialią pataisos įstaigą, kurioje kalėjo ir visuomenei naudingus pataisos darbus dirbo valstybės vardu kaltais pripažinti kriminaliniai ir politiniai nusikaltėliai, šiandien mena Klaipėdos gatvėje šalia garsiojo „Laisvės“ fabriko griuvėsių stūksanti visų pamiršta tvora su simboliniais kalėjimo vartais. Už tvoros dabar verda komercinis-ūkinis gyvenimas, o tarpukariu sprendėsi įvairios dorovės ir ideologijų asmenų likimai.

Kokia tvorelė puošia Kretingos teismo balkoną?

Pateikta: 2017-12-06 10:42 (atnaujinta: 2020-03-17 10:58)

Grafų Tiškevičių Žiemos sodo tvorelė kažkuriuo metu papuošė pastato, kuriame dabar įsikūręs Kretingos apylinkės teismas, balkoną. Fotografavo J. Klietkutė, 2015

Į šį klausimą nė trupučio negalvojęs greičiausiai atsakytų tik vienas kitas kretingiškis, artimai susijęs su Kretingos muziejaus Žiemos sodo atkūrimu. Muziejininkai tarsi mozaiką vis dar dėlioja detales, atskleidžiančias, kur šiuo metu yra grafų Tiškevičių laikus menančios Žiemos sodo tvorelės, sodą puošę akmenys, kiti papuošimai. O jų, kaip sužinota, yra privačiose sodybose ar kituose muziejuose.

Jakovo Rabinovičiaus namas

Pateikta: 2017-11-27 08:33 (atnaujinta: 2018-08-06 10:19)

S. Livšico vaistų ir reikmenų parduotuvė apie 1910 m. Fot. Paulina Mongirdaitė. Kretingos muziejus

Po 1941 metų gaisro Kretingos senamiestyje prie Rotušės aikštės išliko tik keli seni namai, statyti XIX amžiuje. Vienas iš jų – aikštės ir Vytauto gatvės kampe stovintis Jakovo Rabinovičiaus tinkuoto mūro namas, sovietmečiu garsėjęs jame gaminamais ir parduodamas skaniais kulinarijos gaminiais. Per pusantro šimtmečio istoriją ne kartą keitėsi pastato savininkai, kito jo išvaizda, patalpose veikė įvairios komercinės, administracinės ir visuomeninės įstaigos.

JUDELIO TAICO NAMAS IR PRAMONĖS ĮMONĖS

Pateikta: 2017-10-31 11:55 (atnaujinta: 2020-03-17 10:59)

Namas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Fot. Paulina Mongirdaitė. Apie 1910 m.

Rotušės aikštės vakariniame pakraštyje prekybos centro „Senukai“ vietoje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo medinis namas. Jame tarpukariu gyveno bendrovės „Taicas ir Šeras“ bendrasavininkis Judelis Taicas, veikė šios bendrovės ofisas, o kieme stovėjusiuose sandėliuose gamybinę veiklą plėtojo garsiausios to meto Kretingoje įmonės – arbatžolių svarstymo įmonė „Virdulys“ ir sacharino fabrikas „Malūnas“.

Sugrįžo stebuklingu laikomas paveikslas

Pateikta: 2017-10-30 09:49 (atnaujinta: 2020-03-17 10:48)
Kretingos bažnyčios švč. Mergelės Marijos paveikslas po restauravimo. Fot. J. Klietkutė, 2017Spalio mėnesio pradžioje į Kretingos katalikų bažnyčios restauruojamą švč. Mergelės Marijos altorių iš sugrįžo trečiasis, titulinis šio altoriaus paveikslas, kurį 2017 m. vasarą restauravo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos polichromijos restauratorius Kęstutis Banys.
 
Paveikslas tapytas aliejiniais dažais ant drobės, vertikalios formos, 211 x 124 cm dydžio. Įkomponuotas plačiuose, aukso spalvos dažais dažytuose, modeliuotuose XIX a. rėmuose, puoštuose tipišku lipdytu ir pjaustytu augaliniu, kriaukliniu ornamentu.

Kada bus įvykdyta grafienės Antaninos Tiškevičienės valia?

Pateikta: 2017-10-23 11:00 (atnaujinta: 2020-03-20 11:13)

A. ir F. Tiškevičiai Palangos dvaro rūmų vestibiulyje su kūdikiu, XX a. pradžia

Grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) šeimos rezidencijos įkūrimas Kretingos dvare 1875 metais turėjo didelę reikšmę ne tik Lietuvos pajūrio, bet ir visos Lietuvos ekonominei bei kultūrinei raidai, istorinio atminimo ir kultūros bei meno paveldo išsaugojimui.
 
J. Tiškevičiaus ir jo žmonos Sofijos Horvat (1839–1919) šeimoje buvo vertinamos ir puoselėjamos ne tik bendražmogiškos vertybės, bet ir pagarba praeičiai, istorijai ir kultūrai, saugant išlikusias kultūros, istorijos ir meno vertybes.
 
Gausioje 10 vaikų šeimoje užaugę grafų palikuonys tapo ne tik gerais specialistais, pramonininkais, kūrėjais, bet ir meno bei kultūros vertybių kolekcininkais, mecenatais, kuriems rūpėjo, kad jų krašto istorinės, kultūros ir meno vertybės būtų išsaugotos ateities kartoms bei taptų prieinamos visuomenei, rasdamos savo vietą ne tik privačiose kolekcijose, bet ir muziejuose.

KRETINGOS MUITINĖS IR ŪKIO BANKO PASTATAS

Pateikta: 2017-10-19 08:39 (atnaujinta: 2017-12-29 13:04)

Ūkio banko Kretingos skyriaus ir Kretingos apskrities viršininko įstaigos pastatas. XX a. 4 deš.

Kretingos savininkui ir Vilniaus vyskupui, kunigaikščiui Ignotui Jokūbui Masalskiui paliepus XVIII amžiaus paskutiniame ketvirtyje mieste naujus statyti tik mūrinius namus, vienas iš jų iškilo tuometinės Turgaus aikštės ir Vokiečių gatvės kampe, kur dabar stovi sovietmečiu statytas buvusio restorano ir valgyklos pastatas.
 
Namas pastatytas apie 1773–1776 metų dvaro lėšomis. Jis buvo mūrinis, dviejų aukštų, stačiakampio plano, stovėjo skersai posesijos, ilguoju fasadu atsuktas link aikštės. Sienos buvusios apylinkėse surinktų stambių lauko akmenų mūro, pastato kampai, karnizai, durų ir langų angų apvadai bei abu galiniai frontonai – dvaro plytinėje degtų raudonų plytų mūro, tinkuoti ir baltinti kalkėmis. Pastogėje buvusios įrengtos mansardos tipo gyvenamosios patalpos. Stogas – gegninės konstrukcijos, dengtas olandiško tipo čerpėmis, degtomis iš vietinio molio toje pačioje dvaro plytinėje.

AUSTERIJOS PASTATAS

Pateikta: 2017-10-03 09:32 (atnaujinta: 2017-10-03 10:12)

Pastatas apie 1907 m. Fot. Paulina Mongirdaitė

Nuo įkūrimo Kretinga buvo medinis miestas, tik rotušė, pirklių namai ir prieglauda buvę mūriniai. Medinį miestą dažnai niokojo ugnis, todėl dvaro valdų šeimininku tapęs Vilniaus vyskupas, kunigaikštis Ignotas Jokūbas Masalskis 1771 metais parengtuose Kretingos grafystės valdymo nuostatuose nurodė, kad „Karolštato (taip XVII–XVIII amžiais vadinosi Kretinga, – aut.) miestas visas turi būti mūrinis“. Namus reikalauta statyti pagal projektus, suderintus su dvaro administracija. Manoma, kad dalį pastatų galėjo projektuoti architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, kuris 1793 metais parengė vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio namų Kretingoje brėžinius. Mūrinei statybai paspartinti vyskupas įsakė šalia senosios dvaro plytinės pastatyti dar vieną, kad „iš abiejų plytinių per metus mažiausiai būtų pagaminama 3 000 000 plytų“.

Puslapiai